Anot pareigūnų, daugelis vietinių interneto chuliganų nusikaltimų išaiškinami. Bankininkai sako, kad Lietuvoje mėgėjiškas interneto chuliganizmas virsta gerai organizuotomis į vartotojus nukreiptomis finansinių aferistų atakomis.

Iki šiol statistinis interneto piratas, vadinamasis hakeris, buvo apibūdinamas kaip 15-30-ies metų amžiaus, nebūtinai specialų išsilavinimą turintis gabus programuotojas, dažniausiai bandantis įsiskverbti į saugomas sistemas dėl savo malonumo. Tačiau specialistai sako, kad pastarųjų metų elektroninių sukčiavimų metodai byloja ką kita – tai tampa gerai organizuotų nusikaltėlių pasipelnymo šaltiniu.

„Grupėse veikia ne tik talentingi programišiai, vadinami hakeriai, bet šitos grupės yra pakankamai gerai finansuojamos. Jei atkreipsime dėmesį į klaidinančius elektroninius laiškus, jie parašyti kokybiška verslo kalba. Iš 100 programišių gal tik du mokėtų suformuluoti taip sklandžiai laišką, tokia gražia lietuvių kalba, kokia tie laiškai vyrauja“, – sako AB “Sampo bankas” IT saugos vadybininkas Kazimieras Mykolaitis.

Anot jo, jei anksčiau dažniausi nusikaltėlių taikiniai buvo bankų sistemos, pastaruosius porą metų labiausiai atakuojami vartotojai: „Vyraujantis būdas – vartotojų klaidinimas, bandant iš jų išgauti duomenis – vartotojo identifikatorius, slaptažodžius. Kitas vyraujantis būdas – apkrečiant vartotojų kompiuterius žalinga programine įranga, kuri šnipinėja viską: ką vartotojas veda per klaviatūra, ką jis mato ekrane ir perduoda šią informaciją piktavaliams“.

Dėl virtualių nusikaltimų pernai Lietuvoje pradėta per 30, šiemet dešimtadaliu daugiau ikiteisminių tyrimų. Pareigūnai, prognozuoja, kad šis skaičius neišvengiamai augs.

Be to, pasak Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininko Tomo Kulpio, dalis įmonių nuslepia fiksuojamas interneto įsilaužėlių atakas: “Įmonės ar privačios bendrovės, kurios turi išvystytus internetinius tinklus, jos dažnai vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl minėtų bandymų ar net nusikaltimų įvykdytų prieš jas.“

Kaip rodo statistika, iki 90 proc. atvejų elektroniniai nusikaltėliai taikosi į finansų institucijas ir finansų paslaugas teikiančias įmones. Anot jų atstovų, nors tokios atakos gali padaryti nepataisomą žalą, sankcijos – simbolinės.

„Elektroninis nusikaltimas yra visai neadekvačiai vertinamas, lyginant su fiziniais nusikaltimais, kurie daromi. Tai yra liūdna, nes su e-nusikaltimais galima žymiai daugiau žalos padaryti tiek privačiam vartotojui, tiek įmonei ar pačiai visuomenei“, – teigia SEB Vilniaus banko Internetinės bankininkystės skyriaus viršininkas Vytautas Žiemys.

Šiuo metu piratavimas internete priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai, tačiau Seime rengiamomis įstatymų pataisomis sankcijas ketinama griežtinti.

Views All Time
Views All Time
3194
Views Today
Views Today
1
0 0