Per 4 metus buvo paruošti 28 šios konvencijos projektai. Konvencijos tekstas galutinai buvo paruoštas pasirašyti 2001-11-23 Budapešte. Visas konvencijos tekstas anglų kalba pateiktas http://conventions.coe.int/Treaty/EN/projets/FinalCybercrime.htm (2002-03-07). Šiuo metu konvenciją pasirašė iš viso 32 valstybės (tarp jų 4 valstybės ne Europos Tarybos narės: JAV, Kanada, Japonija, Pietų Afrikos Respublika). Alfredas Kiškis: Lietuva kol kas (2002-03-07) nėra pasirašiusi šios konvencijos. Konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos nacionaliniame lygyje 5 valstybės (iš jų ne mažiau kaip 3 valstybės Europos Tarybos narės).

Ši konvencija yra tarptautinis susitarimas dėl virtualių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo. Valstybėse, pasirašiusiose ir ratifikavusiose šią konvenciją, veikos, nurodytos konvencijoje, turi būti baudžiamosios (materialioji baudžiamoji teisė).

Prancūzija ir Vokietija pasisakė, kad konvencijos nuostatos yra nepakankamos, reikia teroristinio, politinio ekstremistinio pobūdžio informacijos draudimo internete.

Konvencijos 6 straipsnis nepatinka verslininkams. Jie sako, kad kai kurios informacijos apsaugos kompiuterinės programos patenka į šį konvencijos straipsnį.

Pagal konvenciją už virtualius nusikaltimus atsako ir internetinių paslaugų teikėjai (IPT), jie gali būti kaltinami bendrininkavimu. IPT atsakomybė: jie privalo užtikrinti perduodamų duomenų saugumą, ir kad galima būtų susekti informacijos perdavimo kelią. Tam pas IPT turi būti kaupiama tam tikra informacija. Policija turi turėti informacijos (skaitmeninių įkalčių) poėmio teisę ir galimybę. Realiame laike pas internetinių paslaugų teikėją turi būti įrašoma į kompiuterio atmintį duomenų judėjimo informacija, elektroninio pašto turinys. Visa tai internetinių paslaugų teikėjai turi pateikti teisėsaugos darbuotojams.

Internetinių paslaugų teikėjas (IPT) – privati įmonė. Saugoti tokius duomenis jam gali būti labai sunku. Turi būti tam tikros ribos, pusiausvyra tarp teisėsaugos reikalavimų ir IPT teisių.

Konvencijos 24 str. apibrėžia tarptautinio bendradarbiavimo sąlygas tarp teisėsaugos institucijų. 25 straipsnis – ekstradiciją. Viena iš svarbiausių ekstradicijos sąlygų – kad už baudžiamąją veiką abejose valstybėse būtų numatyta laisvės atėmimo bausmė ne mažiau vienerių metų.

Valstybės – konvencijos narės privalo duoti viena kitai atsakymus į paklausimus, išskyrus keletą politinio pobūdžio išimčių.

Pagal 31 str. – galima atlikti kratą, poėmį, konfiskaciją pagal kitos valstybės prašymą.

Konvenciją pasirašyti neužtenka. Būtina jos nuostatas realizuoti praktikoje. Kai kurioms Rytų Europos valstybėms bus sunku rasti pusiausvyrą tarp konvencijos nuostatų realizavimo ir tarp žmogaus teisių. Teisėsauga per internetinių paslaugų teikėją pasiekia nusikaltimą padariusį asmenį, tačiau išsaugant asmens teises ir laisves.

Pagrindinis konvencijos trūkumas – nėra tikslaus duomenų perdavimo apibrėžimo.

Konvencijos ratifikavimo terminai nėra nustatyti.

Pranešėjas dr. Dieter Kugelmann
Europos Tarybos „Virtualių nusikaltimų konvencija“ (Convention on Cybercrime).

Tarptautinio seminaro „Virtualūs nusikaltimai“
(International Cources „Cyber Crime“),
įvykusio 2002 m. vasario 25-27 d.
Miunsterio policijos vadybos akademijoje (Vokietijoje)

Views All Time
Views All Time
1586
Views Today
Views Today
1
0 0