Šiuo metu jau daugelis nesistebi, kai kalbama apie internet teikiamus privalumus, jose naudojamas technologijas ir pan. Vis daugiau žmonių savo veiklą perkelia į internet erdves. Formuojasi ištisos internet bendruomenės, atsiranda bendri kultūriniai, socialiniai, ekonominiai siekiai. Ar tai ne naujos eros, naujos ekonomikos pradžia? Taigi, iškyla nauja sąvoka – internet ekonomika, kurios bendri piniginiai mąstai siekia jau milijardus dolerių, pagrindinės investicijos planuojamos būtent šioje srityje. Žinoma, Lietuvoje gal dabar dar yra vizija, kaip, pvz. pusė ar daugiau bendrojo nacionalinio produkto sudarytų būtent veikla internete, kad Lietuvos įmonės veržtųsi investuoti į elektronines parduotuves ir pan. Tai yra vieni iš informacinės visuomenės formavimo uždavinių – naujų interesų perkėlimas į informacinę veiklą, verslą.

Internet technologijos nuolat tobulėja, įgauna naujas vystymosi gaires, daugelis sprendimų orientuotos į vartotojo informacinių, verslo ir kt. poreikių tenkinimą. Internet technologijos nuolat transformuojasi: tai kas buvo nauja ir šiuolaikiška dar vakar, jos šiandien jau gali tapti neaktualios. Dabar tokie madingi žodžiai kaip „e-komercija“, „e-verslas“ gali po kiek metų vėl įgauti naują formą, supratimą. Šiuo metu daugelis piniginių sandorių būtent internet technologijų pagalba perkeliama į internet komerciją, bankininkystę.

E – vyriausybė – tai aktuali tema šiandien Lietuvos internet padangėje. Tačiau Lietuvoje pastebimas vangokas Vyriausybės požiūris į internet sistemas, jos plėtrą, panaudojimo galimybes. E – vyriausybė suprantama kaip naujo tipo valdžios pritaikomumą.
Lentelė: internet puslapių, serverių skaičius Lietuvoje – bendra statistika (pagal 2002 07 duomenis, naujausius tyrimo rezultatus galite rasti http://s3.w3.lt):

Puslapių skaičius 243216
Zonų (virtualių serverių) skaičius 6984
Gyventojų (tūkst.) 3482,3
Puslapių skaičius tenkantis tūkst., gyventojams 69,17
Virtualių serverių – internet vardų skaičius tenkantis tūkst., gyventojams 1,78

E-komercija

Naujos galimybės e-komercijoje vartotojams leidžia glaudžiau bendradarbiauti su prekybininkais, plėsti verslą internete. Kompanijos savo ruožtu gali išplėsti savo rinkas ir didinti klientų skaičių.

Visame pasaulyje ir kiekvienoje atskiroje organizacijoje e-komercija vystoma etapiškai:

1) savo svetainės sukūrimas ir informacijos apie save patalpinimas joje;
2) aktyvi ir pasyvi komunikacija (informacijos pastovus atnaujinimas, atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, svetainės lankytojų skaičiaus patikrinimas ir t.t.);
3) visos veiklos operacijų perkėlimas į internetą: pirkimas, pardavimas, užsakymas, reklama, klientų aptarnavimas, konsultavimas, tiekimo grandžių valdymas ir t.t.
Kaip ir tradicinei komercijai, taip ir elektroninei komercijai būtina infrastruktūra, kuri palengvintų pirkėjų ir pardavėjų sąveiką. Ši infrastruktūra dar vadinama e-komercijos architektūra, kuri susideda iš keturių pagrindinių dalių:

1) tinklo paslaugų teikėjų (pvz. prieiga prie interneto);
2) techninės įrangos (pvz. asmeniniai kompiuteriai, serveriai, ir t.t.);
3) programinės įrangos (elektroninio verslo sprendimai ir t.t.);
4) paslaugų (pvz. elektroniniai atsiskaitymai, autentiškumas, sertifikavimas, tinklo diagnostika).
Galima išskirti šiuos E-komercijos privalumus:

1) greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;
2) didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;
3) mažesnės kainos;
4) produktus ir paslaugas galima prisitaikyti vartotojų reikmėms;
5) taupomi ištekliai;
6) mažinami kaštai;
7) patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;
8) patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;
9) tobulinama įmonės informacijos sistema;
10) atsiveria naujos verslo galimybės.
Elektroninės komercijos trūkumai:

1) sprendimai ir sistemos ne visada suderinamos;
2) verslo organizacijos kuria ir diegia savas e-komercijos sistemas ir produktus. Tai reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias e-komercijos sistemas ir jų sąsajų su organizacijų informacijos sistemomis. Be to sistemos turi sugebėti aptarnauti klientus;
3) nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis;
4) organizacijos nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų vartojimo ir naudoti visai naujas e-komercijos sistemas;
5) projektavimas ir vystymas kainuoja. Reikia atsižvelgti ne tik į projektavimui ir vystymui skirtas lėšas, bet ir į tolesnio sistemų palaikymo ir vystymo kaštus;
6) reikia palaikyti elektroninių duomenų mainų standartą. Naujosios e-komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp verslo partnerių;
7) ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų apsunkina e- komercijos sistemų projektavimą.

Views All Time
Views All Time
6053
Views Today
Views Today
1
0 0