Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Žmogaus darbas kompiuteriu gali būti vertinamas kaip sistemos „žmogus- kompiuteris“ sąveika. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia kelios pagrindinės charakteristikos:

  1. regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių;
  2. stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
  3. psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.

Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:

  1. trys ketvirtadaliai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais;
  2. pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus;
  3. du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas.

Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos.

Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:

  1. padidintas akių nuovargis;
  2. dažnesnė trumparegystė;
  3. kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai;
  4. dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;
  5. odos pažeidimas veido bei kaklo srityje;
  6. poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.

Ar taip dirbama prie kompiuterio?

Be monitorius dirbant neapsieinama. Jei jis yra netinkamoje vietoje, dirbantysis bus priverstas sėdėti nepatogiai, greičiau kils diskomfortas ir nusiskundimai kaulų-raumenų sistemos pažeidimais. Be to, atsiras akių problemos – perštėjimas, ašarojimas, pablogės regėjimas, gali įsiskaudėti galvą. Mokslininkai pripažįsta, jog akims natūraliausias žvilgsnis yra tiesiai prieš save ir apie 10-30º žemyn. Planuojant darbo vietą reikia atsižvelgti į du veiksnius: žiūrėjimo kampą ir atstumą. Žiūrėjimo kampas yra kampas tarp dviejų linijų: horizontą ir dirbančiojo akis jungiančios bei monitoriaus centrą ir dirbančiojo akis jungiančios linijų. Žiūrėjimo atstumas yra tarp dirbančiojo akių ir monitoriaus paviršiaus. Jei šie du veiksniai neatitinka reikalavimų, greitai kils akių ir kaklo bei pečių diskomfortas. Teisingas žiūrėjimo kampas ir atstumas.

Tinkama kėdė irgi svarbi sveikatos pakenkimų prevencijai dirbant sėdimą darbą. Taigi, darbuotojui turi būti parinkta kėdė pagal jo antropometrinius duomenis, pagrindinį dėmesį atkrepiant į ūgį – kėdės sėdynės aukštis yra apie ketvirtadalis žmogaus ūgio. Specialiems darbams reikia specialių kėdžių.

Geros kėdės „bruožai“:

  1. greitai ir patogiai reguliuojamas sėdynės aukštis;
  2. reguliuojamas atlošo kampas, kad būtų patogu atsiremti tiek atsilošus, tiek palinkus į priekį;
  3. stabilumas. Tam geriausiai tinka kėdės su penkiais atramos į grindis taškais.

O kompiuterio pelė ar gali sukelti sveikatos problemų? Taip, dažnai ją naudojant nuvargsta pirštai, riešas ir dilbis. Nors pelių pasirinkimas yra didelis, ergonomistai pataria atkreipti dėmesį į:

  1. dydį. Pelė turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus;
  2. formą. Raskite tokią pelę, kuria dirbant nereiktų labai užriesti riešo;
  3. mygtukai. Jie neturi būti nei sugrūsti, nei labai nutolę vienas nuo kito; jie turi būti jautrūs.

Kompiuterio pelė dažnai yra naudojama kartu su klaviatūra, todėl dedama priekyje ar šone jos, o retkarčiais ir toliau. Tai sukelia papildomą raumenų įtempimą ir nuovargį. Abi jos turi būti toje pačioje darbo zonoje; būtų gerai naudoti specialiai skirtus padus: taisyklinga klaviatūros ir pelės padėtis.

Kalbant apie reikalavimus klaviatūrai – ji turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jis paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi.

Investicijos į darbo vietų ergonomiką atsiperka greitai. Tiriant darbo efektyvumo pokyčius nustatyta, kad per 12 mėnesių po ergonominių produktų įdiegimo darbuotojų produktyvumas išaugo 37%, klaidų darymas sumažėjo vidutiniškai nuo 2,28% iki 0,12%. Atkreiptas dėmesys į tai, kad sumažėjo darbuotojų kaita. Tyrimo Norvegijoje metu (Spilling S., Eitrheim J., Aaras A.) nustatyta, jog 338.992 NK investicijų į ergonomiką grąža per 12 metų buvo 3.226.194 NK.

Apie kompiuterio darbo ergonomiką jūs galite sužinoti daugiau čia: http://http//www.kompirsveikata.lt, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, ko mažiausiai paisoma: darbo ir poilsio rėžimą. Dirbti kompiuteriu be pertraukos galima ne ilgiau kaip 2 valandas. Po to reikia 10-15min pertraukėlės. Nuovargiui ir įtampai mažinti pertraukėlių metu ir po darbu patartina neužmiršti fizinės veiklos naudos.

Views All Time
Views All Time
5540
Views Today
Views Today
1
0 0