CISC Ir RISC architektūra

Nuo 1960 m. didžiuosiuose, o vėliau ir minikompiuteriuose projektuotojai „įrengdavo” tiek komandų tipų, kiek manydavo esant naudinga įvairiausiems, net ir labai retai pasitaikantiems uždaviniams spręsti. Atskiros komandos galėjo atlikti pakankamai sudėtingus veiksmus. Jų pačių struktūra, adresavimo būdai taip pat buvo komplikuoti. Nuo pat mikroprocesorių eros pradžios (1970 m.). sią tradiciją „paveldėjo” mikroprocesorinės technikos kūrėjai. Mikroprocesorių komandų sąrašai ilgi, komandos labai įvairios. Pavyzdžiui, vien tik duomenų persiuntimo komanda MOVe turi daugybę atmainų: persiųsti duomenis iš kaupiklio į atmintį, iš atminties į kaupiklį, iš registro į registrą, iš atminties į registrą (registrus) ir t.t.

Tokios komandų sistemos vėliau įgavo pavadinimą CISC (Complex Instruction Set Computer). Šiai kategorijai priklauso visa „Intel” mikroprocesorių šeima nuo 8086 iki „Pentium”. Plati operacijų skalė programų kūrėjams leidžia gerai išnaudoti aparatūros galimybes, tačiau tas faktas, kad mikroprocesoriaus komandos gali būti kintamo ilgio (1. 2, 5 ar net 6 baitų), labai sukomplikuoja valdymo (dekodavimo) įtaisą – šiam tikslui tarnauja apie 60% „Pentium” tranzistorių! Tuo tarpu yra labai retai vartojamų komandų – jos taip pat turi būti aparatiškai įgyvendintos.

Tobulinant principus buvo sugalvota supaprastinti kompiuterių komandų sistemą. Taip gimė sumažintos komandų aibės RISC (Reduced Instruction Set Computer) architektūra. Jos pagrindiniai bruožai: fiksuotas komandos ilgis -32 bitai (jei reikia trumpesnio – užpildoma nuliais); menkesnis komandų rinkinys – tik pagrindinės komandos; žemo lygio (asembleriu) programas rašyti sunkiau – tenka rašyti ilgesnes komandų sekas per komandas-tarpininkes; daug registrų ir visi vienodo (32 bitų) ilgio.

Straipsniai 1 reklama

Du skirtingi kompiuterių architektūros principai kartais lyginami su namo mūrijimu iš skirtingo (CISC atvejis) ir vienodo dydžio (RISC atvejis) plytų. Patyręs mūrininkas gali tobulai išnaudoti skirtingo dydžio plytas sudėtingos konfigūracijos statiniams, bet akivaizdu, kad mūryti vienodomis plytomis paprasčiau ir žymiai sparčiau.

Svarbiausi įtaisai informacijai apdoroti yra kompiuterio pagrindinėje ir į ją įstatomose papildomose plokštėse. Kompiuterio plokštėse būna ir specializuotų procesorių vaizdams ir garsui apdoroti bei generuoti. Jie pagrindinį procesorių išlaisvina nuo specifinių operacijų, kurioms vykdyti jis nėra gerai pritaikytas.

Views All Time
Views All Time
3090
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

32 − 27 =