Kai CNET News.com korespondentai Bilo Geitso paklausė apie padėtį programinės įrangos patentų srityje, jis nusuko kalbą į „intelektualinės nuosavybės“ pusę, ginčijamą klausimą nustelbęs daugybės kitų įstatymų svarstymu.

Paskui jis pareiškė, kad bet kas, kas pilnu mastu nepalaiko visų šitų įstatymų – komunistas. Kadangi aš – ne komunistas, tačiau kritikavau programinės įrangos patentus, man pradėjo atrodyti, kad šis pareiškimas taikomas man.

Kai kas nors naudoja posakį „intelektualinė nuosavybė“, tai dažniausiai arba klysta pats, arba nori, kad klystumėte jūs. Šis terminas į viena susieja autorines ir patentinę teisę, o taip pat daugybę kitų įstatymų, kurių reikalavimai ir veiksmai – visiškai skirtingi. Kam ponas Geitsas sugretina šiuos skirtingus dalykus? Ogi, imkime ir išsiaiškinkime jo nuslėpti norėtus skirtumus.

Programinės įrangos kūrėjai neprotestuoja prieš autorinių teisių įstatymus, nes bet kurios programos kūrėjas turi jos autorines teises; kol programuotojai programas rašo patys, niekas kitas negali turėti autorinių teisių į jų kodą. Šiuo atveju nėra jokio pavojaus, kad nežinomi asmenys prieš juos galėtų paduoti ieškinį, kaltindami autorinių teisių pažeidimu ir teisme laimėti bylą.

Su patentais – visai kita istorija. Programinės įrangos srities patentai nesusiję su programomis ar kodu; jie susiję su idėjomis (metodais, būdais, funkcinėmis galimybėmis, algoritmais ir t.t.). Stambaus programinio produkto kūrimas apima tūkstančių įdėjų sutelkimą, ir netgi jei kai kurios iš jų – naujos, likusios neišvengiamai turi būti paimtos iš kitų programų, su kuriomis susiduria kūrėjas. Jei atsiras galimybė užpatentuoti kiekvieną iš šių idėjų, bet kuri sudėtinga programa, greičiausiai, pažeis šimtus patentų. Kurti sudėtingą programą [esant tokioms sąlygoms] reiškia prieš save atverti kelią šimtams potencialių teisminių ieškinių. Patentai programninės įrangos srityje – grėsmė tiek programinės įrangos kūrėjams, tiek ir jos vartotojams, kuriems taip pat gali tekti atsakyti teisme.

Tik nedaugeliui pavyks išvengti pagrindinio pavojaus. Tai – transnacionalinės korporacijos, kurių kiekviena kasmet dažniausiai registruoja tūkstančius patentų, ir atlieka kryžminį viena kitos licenzijavimą. Tai joms suteikia pranašumą prieš taip negalinčius pasielgti žymiai smulkesnius konkurentus. Štai kodėl patentai programinės įrangos srityje patiria tokią daugiausiai transnacionalinių korporacijų lobistinę įtaką.

Šiandien Microsoft – tai tūkstančius patentų turinti transnacionalinė korporacija. Teisme Microsoft pareiškė, kad pagrindinę konkurenciją jos MS Windows sudaro Linux – omeny turėta laisva GNU/Linux operacinė sistema. Visuomenei tapę žinomi vidiniai MS dokumentai liudija, kad Microsoft programinės įrangos patentus ruošiasi panaudoti tam, kad sustabdytų GNU/Linux kūrimą.

Kai ponas Geitsas pradėjo liaupsinti savo „spamo“ propblemos sprendimą, man kilo įtarimas, kad egzistuoja planai patentus panaudoti Tinklo kontrolės užgrobimui. Juk iš tikrųjų – 2004 metais Microsoft kreipėsi į IETF (Internet Engineering Task Force), prašydama įgalinti Microsoft norėtą užpatentuoti pašto protokolą. Šio protokolo licenzijavimo politika buvo sukurta tokiu būdu, kad būtų visiškai uždrausta laisva programinė įranga. Nė viena šį protokolą palaikanti programa negalėtų būti platinama kaip laisva: nei pagal GNU GPL (General Public License – Pagrindinė visuomeninė licenzija) licenziją, nei pagal MPL licenziją (Mozilla Public License – Visuomeninė Mozilla licenzija) ar Apache, arba kurią iš BSD licenzijų, nei pagal bet kurią kitą.

IETF atmetė Microsoft protokolą, tačiau ši kompanija paskelbė, kad ji vis tiek pasistengs įtikinti jį naudoti pagrindinius Interneto paslaugų teikėjus. Pono Geitso dėka dabar mes žinome, kad atviras Interneto tinklas su protokolais, kuriuos programiškai realizuoti gali kiekvienas pilietis – tai komunizmas, įdiegtas visuotinai žinomo komunistų agento – JAV Gynybos Departamento.

Turint omeny Microsoft turimą įtaką, ji savo programavimo sistemos pasirinkimą gali padaryti de-fakto standartu [kaip jau atsitiko su Win-1257 koduote – red. pastaba]. Microsoft jau užpatentavo kai kuriuos „.Net“ platformos realizavimo būdus, sustiprindama būgštavimus, kad milijonai vartotojų tokiu būdu buvo prikaustyti prie valstybinį lygį siekiančios Microsoft monopolijos.

Tačiau kapitalizmas reiškia monopoliją, bent jau Geitso stiliaus kapitalizmas. Žmonės, kurie mano, kad kiekvienas turi turėti laisvę programuoti, laisvę kurti sudėtingas programines sistemas, yra komunistai, – sako ponas Geitsas. Tačiau šie komunistai jau prasiskverbė net į Microsoft direktorių posėdžių salę. Štai ką Bilas Geitsas Microsoft darbuotojams pasakė  1991 metais:

„Jei tada, kai buvo sugalvota didžioji dalis šiandieninių idėjų, žmonės būtų supratę, kaip išduodami patentai ir juos gautų, šiandieną ši sritis būtų paskendusi visiškame neveiklume… Būsimos pradedančiosios savo patentų neturinčios firmos bus priverstos mokėti tą kainą, kurią nustatys gigantai“.

Pono Geitso paslaptis dabar atskleista: jis taip pat buvo „komunistu“, jis taip pat suprato, kad patentai programinės įrangos srityje – žalingi, kol… Microsoft nevirto vienu iš tokių gigantų. Dabar  Microsoft veržiasi panaudoti programinės įrangos srities patentus, kad nustatytų bet kokią kainą, kurią ji parinks tiek Jums, tiek man. Ir, jei mes prieštarausime, ponas Geitsas išvadins mus „komunistais“.

Jei jūs bijote vadinti daiktus jų tikraisiais vardais [ir mąstyti patys – red. pastaba], aplankykite ffii.org (the Foundation for a Free Information Infrastructure – Laisvos informacinės infrastruktūros Fondą) ir prisijunkite prie europinės kovos prieš patentus programinės įrangos srityje. Vienąkart mes jau atkalbėjome Europos parlamentą (panašu į tai, kad „komunistų“ yra net dešiniųjų Europarlamento narių tarpe), ir jums padedant – padarysime tai dar kartą.

Views All Time
Views All Time
3065
Views Today
Views Today
1
0 0