Programų dalijamų veltui (kartu su pradiniais tekstais) ar už simbolinę kainą kiekis sparčiai auga. O tarp garsiausųjų – „Linux“ operacinė sistema ir populiariausias „Apache“ WWW serveris.

Programuotojai ir firmos dalija programinę įrangą skatinami įvairių priežasčių. „Natscape“ taip pasielgė, kad išsaugotų rinką, kurią užkovojo „Microsoft Internet Explorer“ (kuris irgi dalijamas veltui, bet be pradinių tekstų). Gilesnės priežastys – siekis padidinti serverių programinės įrangos pardavimus.

Kai kurie programuotojai dalija programas kaip iliustraciją to, ką jie gali sukurti. Dar kiti laikosi „programų veltui“ filosofijos manydami, kad programinė įranga turi būti prieinama visiems programuotojams, kurie gali ją naudoti, prisitaikyti ir patobulinti.

Ir to pasekmė – nepaisant nuolatinių paburbėjimų apie dėl nepatogių vartotojo sąsajų, sunkaus įdiegimo ir serviso nebuvimo dauguma ne tik smulkių firmų, bet ir didelių kompanijų tebenaudoja programas veltui. Ir aš šventai įsitikinęs, kad daugeliu atvejų Lietuvoje jų ir užtenka. Nes programuotojai myli savo kūdikius ir daugiau ar mažiau juos nuolat tobulina.

Dideli programinės įrangos kūrėjai (pvz., „Oracle“ ar IBM) tik dabar ima „pastebėti“ augančią programų veltui rinką. Vis daugiau firmų į savo komercinius produktus įtraukia nemokamus produktus ir užtikrina jiems servisą (kaip JSB firma į „MultiView“ įtraukė „Samba“). Dar kitos firmos gauna pajamų už programų veltui priežiūrą. Kai kurias firmas skatina noras užimti naujas nišas – pvz., ne tik „Corel“ pateikė nemokamą „WordPerfect“ versiją „Linux“ terpei, bet tą patį daro ir daugelis kitų firmų. Jos pajuto, kad „Linux“ yra svarbi platforma, ir jos nereiktų pražiopsoti. Pirmas įžengęs – laimi.

O programų veltui ištakos yra toli. Dar 1984-ais Richard Stallman sukurdamas GNU, nemokamą „Unix“ versiją, pradėjo šį judėjimą. Vėliau jis įkūrė FSF (Free Software Foundation).

Savo vizijose freeware šalininkai laikosi copyleft principų (jų nuomone autorinė teisė (copyright) atima iš vartotojų laisvę). Pagal ją tie autoriai, kurie platina freeware neturėtų drausti patiems vartotojams drausti jos platinti ir keisti jos kodą. Tad copyleft iš esmės yra tas pats copyright, bet su specialiomis platinimo teisėmis.

Freeware dažnai kaltinama netikusia vartotojo sąsaja ir priežiūros nebuvimu. Tačiau šalininkai atrėžia, kad programuotojai nuolat tobulina sąsajas, o vartotojai gali gauti nemokamą konsultaciją specialiose naujienų grupėse (newsgroups). Tai įrodo ir dviejų lyderių („Linux“ ir „Apache“) sėkmė.

Neretai priekaištaujama, kad veltui platinamos programos negali būti tokios išbaigtos, kaip komercinės. Bet nėra stebuklų – ir ant komercinių programų dėžučių neretai perskaitysite: „ši (programa) duodama tokia, kokia yra [su visomis klaidomis] neatsakant už pasekmes ją naudojant“. Tad natūraliai kyla klausimas – o kuo ji pranašesnė? Negi ji saugesnė?

Tuo negalime įsitikinti neatplėšę dėžutės. Belieka patikėti gamintojo „garbės“ (?) žodžiu arba paieškoti testavimo rezultatų (kuriuos ne visada leidžiama publikuoti be gamintojo leidimo). Ir jei komercinės programos tokios geros. tai kodėl nuolat girdime, kad „klaidos bus ištaisytos kitoje versijoje“. O pasirodžius naujai versijai vėl traukiama ta pati dainelė.

„Linux“ yra „Unix“ daugiavartojiška ir daugiaprogramė operacinė sistema, kurią GNU rėmuose 1991-ais sukūrė 21 m. amžiaus suomis Linus Torvalds. Ji pasižymi greičiu, stabilumu, pritaikymu ir išplečiamumu. O tradiciškai pakritikuojama už ne kokią vartotojo sąsają ir klaikią instaliaciją. Ir dabar jau nereiktų jos kaltinti dėl programinės įrangos stokos, nes daugelis firmų išleido arba ruošia savo programų versijas šiai terpei. Tarp jų matome tokius garsius pavadinimus kaip „Informix“, „Corel“. „Apple“ firma kartu su „PowerPC“ kompiuteriais jau siūlo „Linux“, o „Sun“ mato „Linux“ kaip „Solaris“ pakaitalą.

Sužavėtos „Linux“ sėkme (IDC duomenimis pasaulyje įdiegta apie 5 mln. „Linux“ kopijų – o tai daugiau nei liūdnai pagarsėjusos OS/2) kelios firmos (tarp jų ir „Caldera“ bei „Red Hat“) paruošė komercines „Linux“ versijas su daugeliu papildomų programų ir įrankių. Jos taip pat parduoda priežiūros kontraktus. Šios firmos ir toliau pateikia OS pradinius tekstus (bet ne pagalbinių programų).

„Apache“ būdamas populiariausiu „Web“ serveriu „netcraft“ duomenimis „skraidina“ per 50% visų Voratinklio svetainių – t.y. daug daugiau nei „Microsoft“ ir „Netscape“ kartu sudėjus. „Apache“ naudoja tokie kompiuterinio pasaulio lyderiai kaip „Digital“, UUNet (stambus Interneto paslaugų tiekėjas) ir Yahoo (geriausia paieškos sistema-katalogas). IBM firma naudoja „Apache“ kaip „WebSphere“ elektroninės komercijos sistemos kertinį akmenį. Ir sekdami tradicija „Apache“ kūrėjai nepaprašė pinigų iš IBM. O IBM tvirtina, kad užtikrins įmonės lygio „Apache“ serverio priežiūrą. „Oracle“ firma planuoja įtraukti „Apache“ palaikymą į savo „Web Application Server“.

Kaip ir „Linux“, taip ir „Apache“ tradiciškai sulaukia paburnojimų dėl nepatogios vartotojo sąsajos ir nelengvo įdiegimo. ne visos programos dera su „Apache“, tačiau tai nėra didelė bėda, nes tai nėra darbo vietos sistema.

„Apache“ 1994-ais sukūrė 8 NCSA programuotojai, kurie turėjo užkamžyti HTTP serverio spragas. Jų darbo rezultatas buvo „a patchy server“ (sulopytasis serveris), kuris vėliau buvo perkrikštytas į „Apache“. „Apache“ priežiūra dabar užsiima 30 programuotojų konsorciumas. Keletas firmų (pvz., C2Net) platina komercines „Apache“ versijas. Jos pradžioje uždirbo pinigų už jo priežiūrą ir papildomas programas. Tarp kitko Globalusis lietuviškasis tinklas“ taip pat palaikomas „Apache“ serverio.

Tarp kitų sėkningų produktų verta paminėti „FreeBSD“ (viena patikimesnių „Unix“ operacinių sistemų), „Sendmail“ (Interneto žinučių maršrutizavimo programa, valdanti apie 80% viso srauto), „Perl“ programavimo kalba (ją naudoja apie 95% interaktyvių WWW svetainių, tame tarpe – ir „Moters“ žurnalo svetainė) PGP šifravimo sistema, kurią galima naudotis veltui nekomerciniams tikslams ir kurios patikimo lygio iki šiol dar nepasiekė nė vienas komercinis produktas.

Freeware stipri jėga yra ta, kad pradinis tekstas nežus kokios nors firmos gniaužtuose. Tarkim, kas nors pamėgintų nupirkti visą „Apache“ programuotojų grupę. Jis dau nelaimėtų, nes „Apache“ kodą turi daug kitų rankų, kurios gali ir toliau jį savarankiškai vystyti. Taip pašalinama priklausomybė nuo vieno šaltinio (kaip yra „Windows“ atveju).

Akivaizdžiai matosi, kad nepaisant kai kurių duobių, freeware įsibėgėja vis greičiau. Šių metų CEBIT parodoje „Linux“ praėjimas buvo nuolat užkimštas žmonių – retai kitur tokį vaizdą galėjai išvysti (nebent prie „Microsoft“ – gal tikintis dovanų, gal iš nesveiko smalsumo).

Šis principas suteikia galimybę gauti šimtų ar tūkstančių programuotojų pagalbą, greičiau ir efektyviau testuoti programą. Net didžiausios firmos negali pasigirti tokiais resursais. Komercinė programinė įranga vis dar dominuos daugelyje sričių, tačiau nemokamos programos vis labiau užpildys daugelį nišų. Ypač įtakingos jos bus elektroninės komercijos ir mokslinių tyrimų rinkose.

Tačiau kas moka už veltui platinamas programas? Jei programuotojai tai daro laisvu metu, – jie apmoka savo laiku. Jei jie tai daro darbo metu, – apmoka arba firma (jos akcininkai) arba klientai. Be to „atviras kodas“ yra parazitinis komercinių programų kūrėjams, t.y. tiems, kuriems apmokama už PĮ kūrimą. Kodėl jiems reikia konkuruoti su nemokamomis programomis?

Views All Time
Views All Time
1750
Views Today
Views Today
1
0 0