Į viešumą patekusi informacija apie Vilniaus „Volungės“ pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką sukėlė sprogusios bombos įspūdį.

Specialistai pripažįsta, kad įvykis neeilinis visų pirma todėl, kad šį kartą siautėjo ypač jauno amžiaus moksleivis. Istorijos neįprastumą padidino ir tai, kad pedagogai nesugebėjo sutramdyti devynerių metų vaiko, o mokyklos direktorė nuo berniuko tiesiog pabėgo ir užsibarikadavo savo kabinete.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius teigia, kad incidentas Vilniaus „Volungės“ pradinėje mokykloje tikrai neįprastas.

„Visos detalės tikslinamos. Bet net jei paaiškėtų, kad viskas, ką skaitėme laikraščiuose ir girdėjome per radiją, yra tiesa, nubausti nusižengusio vaiko policija negalėtų“, – sako E. Olisevičius.

Pasak Prevencinės veiklos skyriaus vadovo, baudžiamąją atsakomybę Lietuvos įstatymai numato tik asmenims nuo 14 m.

Šią istoriją dar ilgai narplios pareigūnai, vaikų psichologai, švietimo ministerijos specialistai. Neatmetama, kad ji bus nagrinėjama ir teisme, sprendžiant pedagogų ir vaiko tėvų nesutarimus. Tuo tarpu policijos pareigūnai teigia, kad situacijos, kai vaikai mokyklose skriaudžia vieni kitus, yra liūdna Lietuvos kasdienybė. Policijos suvestinės kasdien mirga nuo pranešimų, kad tai viename, tai kitame Lietuvos kampelyje moksleiviai tyčiojosi ir skriaudė savo bendraamžius.

Štai penktadienį Ukmergės policija pranešė, kad Ukmergės „Šilo“ vidurinėje mokykloje į konfliktą įsivėlė keturiolikmetė mergaitė ir jaunesnis berniukas. Bandydamas pabėgti nuo vyresnės moksleivės, berniukas spruko į berniukų tualetą. Tačiau mergaitė irgi įlėkė į tą patį tualetą ir skutimosi peiliuku berniukui suraižė veidą.

Biržų policija savo interneto tinklalapyje skelbia, kad vien šiais mokslo metais Biržų rajone jau užregistruoti keturi atvejai, kai moksleiviai tyčiojasi vieni iš kitų.

„Nepilnamečių aukos dažniausiai bijo pasisakyti artimiesiems, auklėtojams, kad mokyklose iš jų tyčiojamasi. Dažnai suaugusieji pastebi pakitusį mokinių elgesį, tačiau apie vaikui padarytą skriaudą sužino per vėlai arba į tai rimtai nežiūri. Incidentas į viešumą iškyla, kai mažyliai parėję namo papasakoja tėvams apie patirtą smurtą“, – rašo Biržų pareigūnai savo tinklalapyje.

E. Olisevičius pripažįsta, kad smurtas mokyklose tarp bendraamžių Lietuvoje yra įprastas dalykas. „Tiesiog iki šiol smurtaujantys moksleiviai būdavo vyresni,- sako E. Olisevičius. – Įvykis „Volungės“ mokykloje rodo, kad galimi smurtautojai jaunėja. Devynerių metų vaikas sukelia tokį sąmyšį… Situacija sudėtinga ir juridiniu požiūriu. Jei policija gauna pranešimą apie nusižengusį vaiką, o jam dar nėra 14 m., baudžiami jo tėvai. Tėvams yra surašomas Administracinės teisės pažeidimų protokolas, pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 181 str. Pirma šio straipsnio dalis, paprastai kalbant, už blogą auklėjimą ir nesirūpinimą vaiku, numato įspėjimą. Jei tėvams jau buvo kažkada surašytas toks protokolas, už pakartotines vaikų išdaigas rašomas protokolas pagal to paties straipsnio antrą dalį.“

Pareigūnas teigia, kad pirma 181 str. dalis numato įspėjimą, antra dalis – baudą iki keturių šimtų litų. Protokolą policija perduoda teismui ir teismas, atsižvelgdamas į situaciją, sprendžia bausti nusikaltusio vaiko tėvus ar ne.

„Panašu, kad „Volungės“ mokyklos antroko tėvai nebuvo nuo jo nusisukę, juo rūpinosi. Todėl sakyti, kad tėvai neatliko savo pareigų vaikui, irgi yra sudėtinga. Todėl ir sakau, kad juridiniu požiūriu situacija yra sudėtinga. Tik atlikus tyrimą ir patikslinus visas detales Vilniaus m. 5 policijos komisariato pareigūnai galės nuspręsti, ar rašyti šio vaiko tėvams protokolą, ar ne“,- Alfa.lt sakė E. Olisevičius.

Pasak pareigūno, Lietuvoje protokolai dėl vaiko nepriežiūros tėvams yra rašomi gana dažnai, ir ne po vieną kartą tiems patiems tėvams.

Policija teigia bandanti spręsti vaikų smurto tarpusavyje problemą bendradarbiaudami su pedagogais. Pasak E. Olisevičiaus, apylinkės inspektoriai yra įpareigoti eiti į mokyklas ir bendrauti su mokyklų administracijomis. Pareigūnai turėtų bendrauti ir su moksleiviais, aiškinti jiems, kokią atsakomybę užtraukia vienoks ar kitoks elgesys. Antra vertus, pasak E. Olisevičiaus, ir mokyklų vadovai neturėtų bijoti kreiptis į apylinkės inspektorius, jei mato, kad vienoje ar kitoje klasėje kažkas bręsta. Pareigūno įsitikinimu, kartais potencialų smurtautoją nuo būsimų veiksmų gali sulaikyti ir paprastas prevencinis pokalbis su policijos pareigūnu. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėja tik nuskriausto vaiko tėvams atėjus į policiją. Pranešimų apie prieš bendraamžius smurtaujančius moksleivius iš mokyklų administracijos policija beveik negauna.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ketvirtadienį kalbėdama per Lietuvos radiją griežtai sukritikavo mokyklų nuostatą, kad su smurtaujančiais moksleiviais pedagogai turi susitvarkyti patys, be pagalbos iš išorės. Pasak kontrolierės, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad ši nuostata yra klaidinga, o smurtą tarp moksleivių galima suvaldyti tik bendromis visų institucijų, mokyklos ir tėvų pastangomis.

Views All Time
Views All Time
3161
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn