Cechų, gildijų ir miestų mokyklų reikšmė auklėjime

XIIa. buvo įsteigti universitetai Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, o vėliau ir kitose šalyse. Viduramžių universitetai paprastai būdavo steigiami mokslininkų iniciatyva, todėl jie naudojosi autonomijos teise. Bažnyčia įvairiais būdais bandė juos pajungti savo globon, suteikdama jiems įvairių privilegijų ir lėšų (beneficijų) bei steigdama savo universitetus (Taip buvo įsteigtas Paryžiaus universitetas). Pamažu bažnyčia įsigali universitetuose, ir teologijos fakultetas tampa pačiu svarbiausiu. Universitete būdavo keturi fakultetai. Parengiamąjame arba artistiniame (menų), fakultete buvo dėstomi “septyni laisvieji menai”. Jis atstojo vidurinę mokyklą ir mokslas trukdvao šešis – septynis metus, o jį baigę gaudavo “menų magistro” laipsnį. Tolimesnes studijas galima buvo tęsti viename iš trijų pagrindinių fakultetų: teologijos, medicinos arba teisės, kur mokslas trukdavo penkis – šešis metus ir gauti daktaro, t.y. mokslininko vardą.

Kadangi amatininkai ir pirkliai nebuvo patenkinti bažnytinėmis mokyklomis, jie ėmėsi patys steigti cechų mokyklas. Juose vaikai mokėsi skaityti ir rašyti gimtąja kalba, skaičiavimo, religijos, o amato mokydavosi – tėvo dirbtuvėje. Tokias pat mokyklas pradėjo steigti ir pirkliai. Mokslas cechų ir gildijų mokyklose skyrėsi nuo bažnytinių mokyklų. Laipsniškai šios mokyklos virto pradinėmis miestų mokyklomis, išlaikomomis miestų savivaldybių (magistratų).

Kauno Technologijos Universitetas
Studentas: Paulius Grigaitis
Dėstytoja: Bankauskienė

Naudota literatūra:

1. Aurelijus Augustinas “Dialogai” Apie mokytoją
2. L. Jovaiša “Edukacijos įvadas”
3. Leonas Karsavinas “Europos kultūros istorija”
4. N. Konstantinovas, J. Mediskis, M. Šabojeva “Pedagogikos istorija”
5. J. Gutauskas “Kriščionybė Lietuvoje”

Views All Time
Views All Time
9661
Views Today
Views Today
1
0 0