Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios – ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra.

Negailestingi kitiems

Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma smurtu. Ir negali tam vaikui padėti, nes bus sunku įrodyti, kad tėvas smurtavo. Švedijoje ir tėviškas plekštelėjimas vaikui per užpakalį laikomas smurtu. Lietuvoje tai vadiname auklėjimu. Psichologinis smurtas taip pat nepalieka tuoj pat apčiuopiamų fizinių pėdsakų. Pamanykit – pastūmė, atėmė pieštuką, pargriovė, pravardžiavo. Daugelis mokytojų tokią savo auklėtinių kasdienybę laiko normaliu reiškiniu. Jeigu vaikas dėl tokių dalykų skundžiasi, laikoma smulkmena.

Apie tai, kad patyčios kitam vaikui sukelia daug sielos skausmo, nevisada susimąsto ir pedagogai.

Atrodytų, iš patyčių žmogus su amžiumi turėtų „išaugti“, deja, kaip liudija į redakciją atskubėjusios merginos pasakojimas, patyčios egzistuoja ir tarp vyresnių moksleivių.

Aiškinosi santykius

Šią savaitę konfliktas kilo tarp Tauragės profesinio rengimo centro auklėtinių. Ilgosios pertraukos metu antrakursę Dovilę apstumdė šios įstaigos pirmakursė Greta. Incidento metu suplėšyta Dovilės kuprinė bei striukė. Tačiau labiausiai nukentėjo merginos orumas. Juolab, kad žodines patyčias iš kitų moksleivių mergina sakėsi patirianti nebe pirmą kartą. Esą, dar mokantis Žalgiriu vidurinėje mokykloje iš jos vaikai tyčiodavosi, kaskart primindami tėvo „žygdarbius“ (Dovilės tėvas išgarsėjo, kai bandė susideginti prie Prezidentūros). Deja, situacija nepasikeitė ir pakeitus mokymo įstaigą.

Įvykio detales Dovilė išdėstė Profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojai Elenai Vinogradnienei. Kaip tokiais atvejais įprasta, pas pavaduotoją buvo pakviesta ir kita šio įvykio dalyvė Greta.

Abi merginos, išsakiusios savo versijas, parašė raštiškus pasiaiškini- mus. Deja, kaip dažnai tokiais atvejais pasitaiko, versijos būna skirtingos. Taip nutiko ir šįkart. Greta sakė tik norėjusi sulaikyti Dovilę ir išsiaiškinti dėl necenzūrinio turinio SMS žinučių, kurias, esą, Dovilė tiek jai, tiek jos draugei prieš kurį laiką siuntinėjusi. Dovilė savo ruožtu tvirtina apie jokias žinutes nieko nežinanti. Maža to, neturinti net Gretos mobiliojo telefono numerio. Beja, Greta įrodyti ir paskaityti Dovilės siųstų žinučių taip pat negalėjo, nes esą negražias žinutes seniai ištrynusi. Dar būdama pavaduotojos kabinete Greta už savo poelgį atsiprašė Dovilės ir pažadėjo atlyginti nuostolius. Tačiau kas atlygins moralinę žalą? Iš pavaduotojos kabineto išėjusi įžeista mergina, lydima vyresnio brolio, nuskubėjo į policijos komisariatą. Ten parašė prareiškimą ir patirtus materialinius nuostolius įvertino 110 litų.

E. Vinogradnienė „Tauragiškių balso“ korespondentę patikino, kad Gretos elgesys artimiausiu metu bus aptartas prevencinės komisijos posėdyje. Jei komisija pripažins, kad Greta pasielgė nederamai, merginai gresia prarasti vieno mėnesio stipendiją.

Beje, tiek pavaduotojai, tiek socialinei pedagogei tai, kad Dovilė Profesinio rengimo centre dažnai sulaukia patyčių iš kitų moksleivių, buvo naujiena… Esą, patyčių problema aktualesnė jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, o Profesinio rengimo centro moksleiviams jau po 17-18 metų, tad tokių problemų nėra.

Patyčių tikslas – pažeminti silpnesnį

Pasak Tauragės PSPC Psichikos sveikatos centro psichologės Rasos Butkienės, mūsų visuomenėje rodoma labai daug nepagarbos, nepakantumo kitokiems – kitaip mąstantiems, kitaip atrodantiems, turintiems sunkumų – pavyzdžiui, sergantiesiems AIDS, turintiems alkoholio problemų ir panašiai. Su nepagarba žmogui susiduriama iš esmės kiekvienoje gyvenimo srityje, tad kaip vaikai gali pagarbiai elgtis vieni su kitais? Nepagarbos išmokstama būtent iš suaugusiųjų. Psichologės manymu, smurtas ir patyčios mokyklose vyksta kasdien, nors pasireiškia ne tokiais drastiškais išpuoliais. Tačiau būtent nuo tų kasdienių situacijų ir reiktų pradėti spręsti problemą. Psichologė pažymėjo, kad patyčias dažniau patiria probleminių, nepilnų šeimų vaikai. Kartais ietys nukreipiamos į lėtesnio būdo, iš kaimo atvažiuojančius bendraamžius. Bendramoksliams gali nepatikti jų šukuosena, drabužiai, elgesys. Atstumtaisiais paprastai tampa uždari, tylūs, silpnesni vaikai, tačiau pasitaiko ir išimčių. Kartais daugumos nemalonę „užsitraukia“ gabiausieji, geriausiai besimokantys vaikai. Atmosferą klasėje, psichologės teigimu, lemia ir pedagogų, ypač auklėtojo, pozicija.

Agresijos užuomazgos dažnai glūdi šeimoje. Jei tarp suaugusiųjų vyrauja smurtas, pyktis, pažeminimai, tokioje šeimoje užaugęs vaikas į kolektyvą ateina su nesąmoningu agresyvumu, nusiteikęs su visais peštis.

Tuo tarpu yra tipas vaikų, kurie net nemoka muštis… R.Butkienė mano, kad labai daug kas priklauso nuo tėvų švietimo. Tėvams atsakomybė tenka ne tik už vaiko auklėjimą. Jie pirmieji, iškilus būtinybei, turi ir apginti savo vaiką, padėti jam susirasti draugų, patarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Juk pasitaiko, kai engiami, patyčias, smurtą patiriantys vaikai, baimindamiesi tapti skundikais, niekam savo skriaudų nepasakoja, nuoskaudas užgniaužia savyje. Apimti depresijos, atstumti draugų ir artimųjų, paaugliai gali ryžtis net savižudybei. R.Butkienė prisiminė atvejį, kai prieš keletą metų nusižudė Jovarų vidurinės mokyklos moksleivis.

Smurtas gimdo smurtą

Psichologės teigimu, patyčios turi tiek daug formų, kad jas visas būtų sunku ir išvardyti. Apskritai jas galima skirstyti į žodines, pavyzdžiui, erzinimą, pravardžiavimą, grasinimus, pravardes, ir veiksmų patyčias, tarkime, pargriovimą, kojos pakišimą, apspjovimą, įvairių daiktų atiminėjimą.

Kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir naujų patyčių būdų, pavyzdžiui, siekiant įbauginti, mobiliaisiais telefonais yra siunčiamos grasinančios anoniminės žinutės. Platinamos tualetuose ar kitose vietose slapta padarytos nuotraukos ar vaizdo įrašai, neretai tokie dalykai patenka į internetą. Apibūdindama patyčių formas, psichologė pažymėjo, kad šiuos skirtingus veiksmus vienija tikslas – įskaudinti auką.

R.Butkienės manymu, dažnai smurtas gimdo smurtą. Esą smurtautojai patys namie ar kitoje aplinkoje kenčia nuo smurtautojų, o mokykloje, tarsi taip norėdami atkeršyti savo skriaudėjui, skriaudžia už save silpnesnius. Kito pažeminimas tokiam vaikui padeda pasijusti stipresniam, vertingesniam.

Psichologė pažymėjo, kad smurtą patyręs vaikas jaučiasi nedrąsus, neryžtingas, vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę. Vaikai, kenčiantys nuo patyčių jaučiasi liūdni, išgyvena nerimą ir baimę, pradeda vengti mokyklos. Tokios pasekmės daro įtaką asmenybės formavimuisi ir gali turėti nulemti tolesnį vaiko gyvenimą.

Iškilusius konfliktus psichologė pataria spręsti kalbantis apie juos, nevengiant įvardinti problemą. Šiuo atveju atsakomybė vėl tenka suaugusiesiems – tėvams, pedagogams.

Views All Time
Views All Time
29530
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn