Ministras Pirmininkas A.Brazauskas pasirašė nutarimą dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano patvirtinimo. Šis nutarimas buvo priimtas kovo 29 d. Vyriausybės posėdyje.

Planas – etapinis Lietuvos švietimo sistemos dokumentas, atveriantis kelius nuosekliai mūsų šalies aukštojo mokslo reformai.

Pasak Vyriausybės vadovo, šio plano patvirtinimas – sveikintinas žingsnis, kadangi suderinti principiniai klausimai, susiję su universitetų valdymu, senatų vaidmeniu, rektorių skyrimu Plane numatoma tobulinti visos aukštojo mokslo sistemos ir valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą ir pertvarkyti sistemos finansavimą. Taip pat numatytos studijų turinio atnaujinimo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemonės.

Planas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame etape (2006-2007 m.) parengiami ir priimami teisės aktai, reikalingi planui įgyvendinti ir veiksmingai, darniai, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamai kokybiškai aukštojo mokslo sistemai sukurti. Antrajame etape (2008–2010 m.) plano nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis pakeista teisine baze. Numatoma, kad bus pertvarkytos ir suderintos dabartinių ekspertinių ir aptarnaujančių aukštojo mokslo įstaigų ir organizacijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Rektorių konferencijos, Studijų kokybės vertinimo centro ir kt.) funkcijos.

Bus sukurta mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo sistema, kuri leis koreguoti dabartinę institucijų finansavimo pagal mokslinių tyrimų rezultatus tvarką.

Pagal pirmaujančių pasaulio šalių pavyzdį bus tobulinamas ir universitetų vidaus valdymas. Siekiant subalansuoti universitetų autonomiją ir atsakomybę visuomenei detaliau apibrėžiamos jų priežiūros institucijų – universitetų tarybų funkcijos. Įtvirtinama nuostata, kad tarybų daugumą turi sudaryti socialiniai partneriai, lygiomis dalimis parenkami universitetų senatų ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Tarybai pavedama pareiga skelbti rektoriaus rinkimus, svarstyti kandidatūras ir teikti jas rinkti senatui. Taip pat taryba pavesta vykdyti universiteto kaip mokslo ir studijų institucijos strateginio veiklos plano iniciavimo, kūrimo ir jo įgyvendinimo priežiūros funkcija.

Plėtros plane numatyta, kad taryba atsakinga ir už personalo parinkimo ir vertinimo strategijos įgyvendinimą, universiteto turto veiksmingą ir racionalų išsaugojimą, išteklių bei finansų naudojimą Pasak švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo, sėkmingai įvykdyta aukštojo mokslo sistemos pertvarka bus didelis akstinas studijų kokybei pagerinti. Įgyvendinus plano nuostatas bus atsisakyta smulkmeniško valstybinio aukštųjų mokyklų veiklos reguliavimo. Aukštosios mokyklos pačios kokybiškiau spręs veiklos klausimus, bus racionaliau naudojami finansiniai ištekliai, stiprės ryšys su socialiniais partneriais, gerės specialistų rengimas ir mokslinės veiklos rezultatai bus patrauklesnės ir gebės konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos šalių aukštosiomis mokyklomis.

„Aukštosios mokyklos turi rengti specialistus, kurie kompetentingi ir reikalingi šaliai ir darbo rinkai, todėl planuojant ir skiriant valstybės biudžeto lėšas bus vadovaujamasi perspektyviniais specialistų poreikio tyrimais“, – sakė ministras Remigijus Motuzas. Aukštojo mokslo plėtros plane numatyta vykdyti nuolatinę aukštojo mokslo sistemos būklės ir aukštųjų mokyklų veiklos vertinimą, rezultatų analizę ir prognozę. Vertinant aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus plačiau atsižvelgti į absolventų parengimo kokybę, sugebėjimą įsitvirtinti darbo rinkoje, karjeros rodiklius.

Taip pat plėtros plane numatoma sukurti studentų paramos sistemą, kuri remtų socialiai remtinus studentus. Plane įtvirtinama nuostata – stipendijų ir paskolų sistemą labiau orientuoti į socialinę paramą studentams: daugiau lėšų skirti studentų iš nepasiturinčių šeimų paramai ir paskolų fondui, kad visi studentai, laiduojant valstybei, galėtų gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis, taip pat dotuoti studentų maitinimo įstaigas ir pan.

Rengiant projektą Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva buvo atlikta išsami aukštojo mokslo sistemos būklės analizė, kurią rengiant aktyviai dalyvavo įvairių institucijų (Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, studentų sąjungų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir kt.) atstovai. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo organizuojami vieši projekto svarstymai.

Planas parengtas atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, Europos Vadovų Tarybos 2000 m. priimtą Lisabonos strategiją ir Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą.

Views All Time
Views All Time
4207
Views Today
Views Today
1
0 0