Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius.

Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje. Tarp dažniausiai pasitaikančio mokyklinio psichologinio smurto metodų yra šie: kompromituojančių auką nuotraukų siuntinėjimas telefonu visiems klasės draugams (ypač dažnos nuotraukos slapčia darytos tualete), įžeidžiančių komentarų rašymas klasės tinklalapyje ir kt.

Anot psichologų, technologijomis paremtas smurtas gali būti dar pavojingesnis nei fizinis, nes jį kur kas sunkiau pastebi suaugusieji – mokytojai, tėvai. Be to, anonimiškumas apsunkina kaltininkų suradimą.

Japonijoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai technologinio smurto persekiojami paaugliai nusižudė ar kėsinosi atimti sau gyvybę. Šiemet ypač garsiai nuskambėjo atvejis, kai iš gyvenimo pasitraukė aštuoniolikmetis, kurio klasiokai paskelbė internete jo nuogo nuotraukas ir reikalavo pinigų už jų pašalinimą. Kitas paauglys po psichologinio spaudimo mobiliuoju telefonu susirgo anoreksija, pasitraukė iš mokyklos ir net keletą kartų mėgino žudytis. Psichologai pastebi, kad tokius atvejis dažnai linkusios slėpti ir pačios mokyklos, saugančios savo reputaciją.

Views All Time
Views All Time
2639
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn