Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia – darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities – tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui?

Pradėkime nuo to, kad pats esu baigęs vidurinę su pagyrimu, o po to baigiau VU programų sistemų bakalauro studijas, taigi žinau, ką reiškia mokytis ir studijuoti. Bet taipogi žinau, kad iš universitete duotų žinių man prireikė iš tikrųjų labai nedaug. Bet apie viską iš eilės.

Kad noriu būti būtent programuotoju ir tinklapių kūrėju, pajaučiau dar 11 klasėje, tada net kompiuterio namie neturėjau. Tad pradėjau dažniau lankytis mokyklos informatikos kabinete ir domėtis viskuo, kas susiję su IT. Turėjau labai gerą informatikos mokytoją, kuris pats dažnai pasilikdavo po pamokų, būtent ten ir prasidėjo mano mokslai. Pradžioje Paskalis, informatikos olimpiados (apie tai esu parašęs atskirą straipsnį), po to Delphi, pirmieji taikomųjų programų bandymai, tada HTML, mokyklos tinklapio kūrimas (dabar jau seniai mirusi versija). Ir visa tai per paskutinius du mokyklos metus. Turėjau daug noro mokytis, nes žinojau, kad tai yra perspektyvu. Ir turėjau kantrybės, be jos niekaip. Teko perskaityti ne vieną ir ne dvi knygas, išnaršyti internetą (nors tais laikais dar kokybiškos informacijos buvo mažiau negu šiandieną), bet padėjo ir mokytojų bei draugų patarimai. Taigi su visu tuo bagažu įstojau į VU programų sistemas. Kas toliau?

Įstojęs, pradžioje pagalvojau, kad papuoliau kažkur ne ten. Vietoje įdomaus programavimo buvo krūva matematikos, visokios filosofijos ir dar programavimas visokiais asembleriais, dėstomas pagal 80-tųjų metų literatūrą. Nusivylimo, tiesą pasakius, buvo. Bet po to per studentų atstovybę netyčia gavau darbą – tiesiog viena mergina pasakė, kad jai nusibodo programuotojos darbas, ir žinojo, kad aš turiu daug noro ir šiek tiek patirties, taigi pasiūlė man. Tada suvedė mane su darbdaviu. Ofisas buvo Kaune, o aš gyvenau ir studijavau Vilniuje, tačiau tai ne kliūtis – viskas įvyko per ICQ, gavau rekomendaciją iš tos išėjusios merginos, ir darbdavys manęs net nepaklausė, ką aš baigęs ar kokį diplomą turiu, tiesiog davė testinę užduotį su PHP/MySQL. Ir viskas, taip gavau pirmą oficialų darbą, sąlygos puikios – darbas iš namų, į ofisą reikėdavo nuvažiuoti gal kokį kartą į mėnesį, laisvas grafikas, visos tobulėjimo galimybės. Daug ką teko išmokti eigoje, bet turėjau daug noro ir ryžto. Vienintelis minusas – mokslai nuėjo šuniui ant uodegos… Pačiame pirmame semestre gavau dvi skolas, aišku jas perlaikiau – tačiau faktas, kad pažymiai suprastėjo tragiškai. Tačiau kita vertus, pagalvojau – kam rūpi tie pažymiai, jeigu galima tiesiog išlaikyti egzaminus ir viskas, juk darbą jau turiu. Taigi tokią strategiją ir taikiau: sumoki 500 Lt už studijas, išlaikai egzaminus minimaliai, o visas laikas darbui.

Grįžtant prie temos: studijavau aš ir toliau VU, bet iš beveik visų studijuojamų dalykų įspūdis buvo toks: daug teorijos, viskas labai abstrakčiai, ir mažai praktikos, kurios reikės realiame gyvenime. Tai yra darbe įgaudavau daug daugiau naudingų žinių ir įgūdžių, negu universitete. Universitete bene kiekvieną semestrą keitėsi mokomieji dalykai, programavimo kalbų teko mokintis įvairių, ko tik nebuvo: Pascal, Assembler, C++, C#, Visual Basic, Java ir t.t. Bet visa tai buvo „bėgte“, tik pagrindai. Kita vertus, pagrindus gal ir praverčia žinoti.

Ėjo metai ir man pasiūlė geresnį darbą Vilniuje ofise, kur dirbu iki šiol. Buvau tuo metu ketvirtame kurse, atėjau pas darbdavį, spėkite ar manęs paklausė apie diplomą. Ne, nei žodžio, vėlgi davė testinę užduotį ir valio, aš priimtas. Pradžioje mano pareigos vadinosi „IT specialistas“, dabar esu jau projektų vadovas.

Na kad nevarginčiau jūsų dar daugiau savo autobiografija, judėsiu prie pagrindinių minčių, išdėstysiu jas punktais. Pabrėžiu, kad tai tik mano gyvenimo praktika, turite pilną teisę su manimi nesutikti, jei jums buvo kitaip.

  • Universitete duodamos pagrindinės žinios „apie viską“, praktikos įgaunama nebent per paskutinius bakalauro kursus, kai yra kažkokie praktiniai darbai
  • Darbdaviai šiais laikais vis mažiau kreipia dėmesį į diplomą, o vis daugiau į žmogų bei jo sugebėjimus ir charakterio bruožus
  • Universitete gaunami pažymiai įtakoja realiai tiktai stipendiją, nieko daugiau. O stipendija šiais laikais tokia, kad nežinau, ar verta dėl jos stengtis ir aukotis..

Ir paskutinė mano asmeninė išvada: išmokti programuoti ar kurti tinklapius pilnai įmanoma pačiam, aišku kažkiek pasitelkiant draugų pagalbą. Bet tam nereikia nei aukštojo mokslo diplomų, nei gerų pažymių. O kai žmogus turi patirties, tada ir darbą rasti daug lengviau – parodote, ką sugebate, ir dažniausiai viskas. Nebent einate dirbti į valstybines institucijas ar į kokią Microsoft Lietuva, ten jau diplomai kažką reiškia.

O kokia jūsų patirtis, ar daug jūsų gyvenime reiškia diplomas ar jo neturėjimas? Kalbant ne tik apie programavimą, o apskritai būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę apie diplomo svarbą įgaunant profesiją ir randant darbą. 

Informacijos šaltinis: http://www.skaitykit.lt

Views All Time
Views All Time
9691
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn