Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?
„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir…
Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?
Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų. Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir personalo atrankos agentūros “Recruitment Associates” vadovas Arūnas Navickas. Vadovas teigė, kad galbūt ne tiek svarbu diplomo turėjimas ar neturėjimas, kiek išsilavinimas ir žinios atitinkamoje srityje: “Žinios ir išsilavinimas svarbus visų sričių specialistams. Galbūt griežtesnius reikalavimus kelia inžinerijos, statybos sričių kompanijos”. Paklausus ar atsižvelgiama į tai, kokį mokslinį laipsnį turi pretendentas, sulaukėme gana dviprasmiško atsakymo: “Diplomas niekada negarantuoja, kad su daktaro laipsniu bus geresnis kandidatas nei su bakalauru, kadangi dar labai svarbu ne tik žinios, bet ir žmogus, kaip asmenybė su savo asmeninėmis savybėmis. Be abejo, aukštenis išsilavinimas yra nemažas privalumas”, – dėstė vadovas. Apklausus studentus paaiškėjo, kad darbo patirtis yra svarbiau už aukštąjį išsilavinimą.
Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?
Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia – darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities – tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui? Pradėkime nuo to, kad pats esu baigęs vidurinę su pagyrimu, o po to baigiau VU programų sistemų bakalauro studijas, taigi žinau, ką reiškia mokytis ir studijuoti. Bet taipogi žinau, kad iš universitete duotų žinių man prireikė iš tikrųjų labai nedaug. Bet apie viską iš eilės. Kad noriu būti būtent programuotoju ir tinklapių kūrėju, pajaučiau dar 11 klasėje, tada net kompiuterio namie neturėjau. Tad pradėjau dažniau lankytis mokyklos informatikos kabinete ir domėtis viskuo, kas susiję su IT. Turėjau labai gerą informatikos mokytoją, kuris pats dažnai pasilikdavo po pamokų, būtent ten ir prasidėjo mano mokslai. Pradžioje Paskalis, informatikos olimpiados (apie tai esu parašęs atskirą straipsnį), po to Delphi, pirmieji taikomųjų programų bandymai, tada HTML, mokyklos tinklapio kūrimas (dabar jau seniai mirusi versija). Ir visa tai per paskutinius du mokyklos metus. Turėjau daug noro mokytis, nes žinojau, kad tai yra perspektyvu.
Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo
Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių miesto mokyklose 15 mokytojų turi tik vidurinį išsilavinimą, 14-ka – aukštesnįjį. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisas, ateinantį rugsėjį mokytojai neturintys aukštojo mokslo, neteks darbo. Šiaulių universitete mokytojų kvalifikaciją kasmet įgyja daugiau nei 900 studentų. Tik nedidelė dalis įsidarbina ugdymo įstaigose. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisą, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys, nebegalės dirbti mokyklose, todėl apie 30 laisvų darbo vietų Šiaulių miesto mokyklose turėtų atsirasti universitetų absolventams. Daugiau nei 20-ies metų darbo stažą turintys pedagogai sako, kad mokytojui aukštasis išsilavinimas – būtinas. Pagal įstatymo pataisą, mokykloje galėtų dirbti studijuojantys universitete, jei jiems iki baigimo liko metai. Neturintys aukštojo mokslo diplomo mokytojai, galės dirbti tik neformaliojo ugdymo srityje. Šiuo metu Šiaulių apskrityje dirba daugiau nei 200 mokytojų neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių mieste jų beveik 30.
Tarp 150 novatoriškiausių Europos mokytojų – ir Lietuvos atstovė
Novatoriškiausia Lietuvos mokytoja tapusi Tatjana Kriliuvienė turi galimybę pažangius mokymo metodus pristatyti Europos mastu. Savo idėjas kaip informacines technologijas originaliai integruoti į ugdymo procesą ji atskleis daugiau nei 150 pedagogų iš 40 šalių, susirinkusių į Europos mokytojų novatorių forumą Austrijos sostinėje Vienoje. Kovo 24-27 dienomis vykstančiame Europos mokytojų novatorių forume pedagogai keičiasi idėjomis apie mokymo metodiką, dalinasi sukaupta patirtimi. Tai jau šeštasis Europos mokytojų novatorių forumas, kurį organizuoja pasaulinė informacinių technologijų bendrovė „Microsoft”. „Galimybė susitikti su kolegomis, keistis patirtimi ir susipažinti su naujausiais mokymo metodais mokytojus skatina tobulėti, ieškoti neišbandytų metodinių priemonių. Atrasdami naujausias technologijas ir kūrybiško jų panaudojimo mokyme būdus jie randa naujus kelius pažinimui skatinti”, – sakė „Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Jo teigimu, aktyvus informacinių technologijų naudojimas mokyme ne tik suteikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių, bet ir padeda užmegzti glaudesnius mokytojų ir mokinių ryšius, skatina didesnį mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą. Trijų dienų forumą Vienoje vainikuos iškilmingi novatoriškiausių mokytojų Europoje apdovanojimai. Konkursui pateikti darbai varžosi keturiose kategorijose – novatoriško bendradarbiavimo, novatoriško bendruomenės kūrimo, novatoriško turinio ir „Mokytojų pasirinkimo”.
LSAS: stabdomas valstybinių paskolų dalijimas grėsmingai sunkins studentų finansinę padėtį
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga reiškia susirūpinimą, jog iki šiol nėra paskirstytos lėšos studentų valstybinėms paskoloms. LSAS duomenimis, Švietimo ir mokslo ministras dar vasario pradžioje turėjo patvirtinti lėšų sumas, skiriamas paskoloms. LSAS yra nesuprantama, kodėl daugiau nei dvi savaites delsiama patvirtinti reikiamas lėšas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas negali skirstyti lėšų aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos negali atsakyti studentams, kuriems iš jų ir kokio dydžio bus sutektos paskolos. Todėl LSAS prognozuoja, kad paskolų išdavimas vėluos, studentams nebus užtikrinta teisė laiku gauti valstybės paramą, o jų finansinė situacija gali ženkliai pablogėti. „Susidariusi situacija, kai nesilaikoma paskolų išdavimo terminų sunkiai atsilieps daliai studentų, kurie neturi kito finansų šaltinio bent dalinėms savo pragyvenimo išlaidoms padengti. Studentai kas mėnesį neišvengiamai turi apgyvendinimo ir transporto, maitinimosi bei kitų išlaidų, kurios, mūsų šalyje, deja, nėra mažos“, – komentuoja LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorius Arūnas Mark. A.Mark teigia, jog susiklosčius dabartinei situacijai ir skubiai nesiimant veiksmų problemai spręsti, studentai, kuriems pinigų reikia jau dabar, paskolas geriausiu atveju gaus besibaigiant pavasario sesijai.
Pristatoma pirmoji Lietuvoje trumpesnė bakalauro studijų programa
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristato naują tarpdisciplininę bakalauro studijų programą anglų kalba Tarptautinis verslas ir komunikacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, leidžianti vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį įgyti per 3,5 metų laikotarpį ir taip priartinanti Lietuvos aukštąjį mokslą prie Bolonijos proceso standartų. Plačiau programa bus pristatyta vasario 19-21 d. vyksiančioje parodoje “Mokymasis. Studijos. Karjera 2009”. “Lietuva yra ratifikavusi Bolonijos konvenciją, pagal kurią universitetinės bakalauro studijos turėtų trukti vidutiniškai trejus metus. Nusprendėme ilgiau nelaukti ir pirmieji žengti žingsnį arčiau Vakarų Europos studijų standartų, – sprendimą dėl naujos programos komentuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas doc. dr. Nerijus Mačiulis. – Be to, šios studijos išsiskirs ne tik savo trukme, bet ir metodais, studentų mainų galimybėmis ir programos turiniu, orientuotu į analitiškai ir globaliai mąstyti siekiančius studentus”. Dekano teigimu, bus siekiama, kad visi pasirinkę šią programą bent dalį laiko praleistų užsienyje viename iš ISM universitetų-partnerių arba tarptautinėje ERASMUS praktikoje. Pasak universiteto atstovo, norima, kad programos intensyvumas ir jos suteikiamos galimybės leistų studentams anksčiau pradėti kaupti darbo patirtį ir sparčiau kopti karjeros laiptais. Be to, baigus tokią programą, magistro laipsnį taip pat bus galima įgyti greičiau – per pusantrų metų laikotarpį.
Mokyklose plinta „technologinis smurtas”
Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius. Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje. Tarp dažniausiai pasitaikančio mokyklinio psichologinio smurto metodų yra šie: kompromituojančių auką nuotraukų siuntinėjimas telefonu visiems klasės draugams (ypač dažnos nuotraukos slapčia darytos tualete), įžeidžiančių komentarų rašymas klasės tinklalapyje ir kt. Anot psichologų, technologijomis paremtas smurtas gali būti dar pavojingesnis nei fizinis, nes jį kur kas sunkiau pastebi suaugusieji – mokytojai, tėvai. Be to, anonimiškumas apsunkina kaltininkų suradimą. Japonijoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai technologinio smurto persekiojami paaugliai nusižudė ar kėsinosi atimti sau gyvybę. Šiemet ypač garsiai nuskambėjo atvejis, kai iš gyvenimo pasitraukė aštuoniolikmetis, kurio klasiokai paskelbė internete jo nuogo nuotraukas ir reikalavo pinigų.
Mokyklose luošinami vaikai. Ką daryti?
Kasdien iš žiniasklaidos sužinome apie žiaurius smurto ir patyčių atvejus mokyklose. Paaugliams paprastas mušimas jau neįdomus: jie rungtyniauja, kuris mobiliuoju telefonu nufilmuos žiauresnę sceną, o gatvėje gali nukentėti tik už žvilgsnį. LR Švietimo įstatymo 61 straipsnis teigia, jog mokyklos vadovas „…užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką”. Deja, mokyklų vadovai nepajėgia susidoroti su plintančia žiaurumo banga. Dar daugiau – jie mėgina slėpti smurto atvejus. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėjo tik nuskriausto vaiko tėvams atėjus į policiją. Pranešimų apie prieš bendraamžius smurtaujančius moksleivius iš mokyklų administracijos policija beveik negauna. Jau patys mokiniai prakalbo, kad visuomenė beveik nežino, kas iš tikrųjų vyksta mokyklose. Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didelį nerimą kelia tai, kad smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš vaiką, tačiau net po tokių atsitikimų yra tvirtinančių, jog dėl to kalti tik mokiniai. Daugelis mokyklų vadovų žino apie smurto atvejus jų mokyklose, tačiau bijo tai kelti į viešumą. Juolab, kad paaiškėjus incidenentams, galima susilaukti Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovų nemalonės ir prarasti pozicijas lenktynėse dėl mokinių krepšelių. Tai klaidinga nuostata. Esu įsitikinęs, jog tik viešumas padės spręsti šią problemą.
Vaikų smurtas mokyklose – liūdna kasdienybė
Į viešumą patekusi informacija apie Vilniaus „Volungės” pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Specialistai pripažįsta, kad įvykis neeilinis visų pirma todėl, kad šį kartą siautėjo ypač jauno amžiaus moksleivis. Istorijos neįprastumą padidino ir tai, kad pedagogai nesugebėjo sutramdyti devynerių metų vaiko, o mokyklos direktorė nuo berniuko tiesiog pabėgo ir užsibarikadavo savo kabinete. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius teigia, kad incidentas Vilniaus „Volungės” pradinėje mokykloje tikrai neįprastas. „Visos detalės tikslinamos. Bet net jei paaiškėtų, kad viskas, ką skaitėme laikraščiuose ir girdėjome per radiją, yra tiesa, nubausti nusižengusio vaiko policija negalėtų”, – sako E. Olisevičius. Pasak Prevencinės veiklos skyriaus vadovo, baudžiamąją atsakomybę Lietuvos įstatymai numato tik asmenims nuo 14 m. Šią istoriją dar ilgai narplios pareigūnai, vaikų psichologai, švietimo ministerijos specialistai. Neatmetama, kad ji bus nagrinėjama ir teisme, sprendžiant pedagogų ir vaiko tėvų nesutarimus. Tuo tarpu policijos pareigūnai teigia, kad situacijos, kai vaikai mokyklose skriaudžia vieni kitus, yra liūdna Lietuvos kasdienybė. Policijos suvestinės kasdien mirga nuo pranešimų, kad tai viename, tai kitame Lietuvos kampelyje moksleiviai tyčiojosi ir skriaudė savo bendraamžius.