Žolinė – švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventė. Ko­dėl Ma­ri­ja to­kia svar­bi katalikų tikėjime? Kar­tais net­gi at­ro­do, kad jai ski­ria­mas di­des­nis dė­me­sys nei Jė­zui.

Pateikiame atsakymą iš „Katalikų pasaulio leidinių“ šiemet išleistos Michaelio L. Cooko SJ knygos „Atsakymai į 101 klausimą apie Jėzų“.

Ma­ri­ja – išraiškin­gas sim­bo­lis to, kas krikš­čio­ny­bė­je gi­liau­sia ir ge­riau­sia. Daž­nai sa­ko­ma: „Jei tai sim­bo­lis, va­di­na­si – ne­tik­ra.“ Sim­bo­liai yra tik­ri, pa­tys tik­riau­si žmo­giš­ki iš­gy­ve­ni­mai, nes be jų mes ne­bū­tu­me žmo­nės. Mes ben­drau­ja­me sim­bo­liais. Mū­sų kal­ba yra sim­bo­liš­ka. Sim­bo­liai tu­ri ga­lią pa­ža­din­ti gi­liau­sius žmo­giš­kos pa­tir­ties ir su­pra­ti­mo klo­dus ne tik pa­vie­niui, bet ir ko­lek­ty­viai, ne tik šian­dien, bet ir per vi­są žmo­ni­jos is­to­ri­ją. Sa­ky­ti, jog Jė­zus ir Ma­ri­ja yra iš­raiš­kin­gi sim­bo­liai, reiš­kia pa­tvir­tin­ti di­de­lę ir le­mia­mą jų svar­bą vi­sai žmo­ni­jai.

Psi­cho­lo­gas ir ko­lek­ty­vi­nės pa­są­mo­nės ty­rė­jas K. G. Jun­gas ma­nė, kad ne­kal­to­jo pra­dė­ji­mo dok­tri­na (su­for­mu­luo­ta 1854 m.) tu­rė­jo le­mia­mą reikš­mę, nes psi­cho­lo­gi­nia­me lyg­me­ny­je mo­te­riš­ku­mas bu­vo pa­tal­pin­tas die­viš­ku­me. Aiš­ku, pra­ei­ty­je pro­tes­tan­tai daž­nai kal­ti­no ka­ta­li­kus, esą šie Ma­ri­ją pa­ver­tė dei­ve. Kar­tais toks su­vo­ki­mas pa­si­tai­ko vi­suo­ti­nia­me mąs­ty­me. Ben­drą su­ta­ri­mą ran­da­me rem­da­mie­si Nau­juo­ju Te­sta­men­tu. Čia Ma­ri­jos svar­ba są­ly­go­ja­ma jos san­ty­kio su Jė­zu­mi, ji yra Jo mo­ti­na. Pas­ta­ruo­ju me­tu daž­nai mė­gi­na­ma vėl at­ras­ti „is­to­ri­nę“ Ma­ri­ją iš Na­za­re­to. Iš­ky­la iš­raiš­kin­gi Ma­ri­jos įvaiz­džiai, ku­rie anks­čiau gal­būt lik­da­vo ne­pa­ste­bė­ti: ne­te­kė­ju­si mo­ti­na (Mt 1, 18–19); pa­bė­gė­lė mo­ti­na su vai­ku (Mt 2, 13–15); naš­lė; im­pe­ri­jos ga­ly­bės per­se­kio­to ir nu­žu­dy­to ne­kal­to žmo­gaus mo­ti­na ir t. t. Šie Ma­ri­jos ir Jė­zaus įvaiz­džiai at­spin­di varg­šų ir per­se­kio­ja­mų­jų pa­tir­tį. Bet pir­miau­sia Ma­ri­ja yra ti­kin­ti mo­te­ris, pa­si­ry­žu­si ei­ti su Sū­nu­mi iki pat kry­žiaus.

Ta­čiau Lu­kui ir Jo­nui, dviem au­to­riams, sky­ru­siems Ma­ri­jai dau­giau­sia dė­me­sio, jos sim­bo­li­nė reikš­mė pir­miau­sia yra ta, jog ji įkū­ni­ja sa­vuo­sius žmo­nes – Iz­ra­e­lį. Evan­ge­li­jos pa­gal Lu­ką pa­sa­ko­ji­me apie kū­di­kys­tę pa­ra­le­li­nis skel­bi­mas apie Jo­ną Krikš­ty­to­ją ir Jė­zų pa­sie­kia kul­mi­na­ci­ją Ma­ri­jos ke­lio­nė­je pas Elz­bie­tą: Mag­ni­fi­cat – Die­vo tar­no Iz­ra­e­lio iš­lais­vi­ni­mo gies­mė. O šių dvie­jų gi­mi­mai kul­mi­na­ci­ją pa­sie­kia ki­to­je ke­lio­nė­je – į Šven­tyk­lą, kai Jė­zui bu­vo dvy­li­ka me­tų. Ma­ri­jos, bran­gi­nu­sios vi­sus da­ly­kus ir svars­čiu­sios juos sa­vo šir­dy­je ap­si­lan­kius pie­me­nims (Lk 2, 19), įvaiz­dis pa­si­kar­to­ja sce­nos šven­tyk­lo­je ap­ra­šy­mo pa­bai­go­je (Lk 2, 51). Lu­kui Die­vo pa­ža­das Iz­ra­e­liui (tai yra pa­grin­di­nė Jė­zaus gi­mi­mo pa­sa­ko­ji­mo min­tis) iš­si­pil­do Ma­ri­jo­je. Ji yra ta, ku­ri įkū­ni­ja jos gen­tai­nių vil­tis ir lū­kes­čius. Ji ne tik Jė­zaus mo­ti­na. Per Jį – ji Iz­ra­e­lio tau­tos mo­ti­na. Ma­no ma­ny­mu, pa­na­šų įvaiz­dį ran­da­me ir Evan­ge­li­jos pa­gal Jo­ną pra­džio­je. Ves­tu­vė­se Ka­noje (Jn 2, 1–11) Ma­ri­ja (pri)ar­ti­na Iz­ra­e­lio vil­tis, jog Jė­zaus „va­lan­da“ at­eis (vy­nas yra lauk­tos iš­ga­ny­mo ma­lo­nės sim­bo­lis). Evan­ge­li­jos pa­bai­go­je, „va­lan­dai“ at­ėjus Jė­zus ant kry­žiaus (Jn 19, 25–27) pa­ti­ki mo­ti­ną (Iz­ra­e­lį) „my­li­mam mo­ki­niui“ (Baž­ny­čia – nau­jo­jo Iz­ra­e­lio sim­bo­lis). Iz­ra­e­lis ran­da tik­ruo­sius na­mus.

Ma­ri­ja – Iz­ra­e­lio sim­bo­lis – mums ta­po Bažny­čios sim­bo­liu. Jo­je ma­to­me gi­liau­sių vil­čių ir lū­kes­čių iš­si­pil­dy­mą nuo ne­kal­to pra­si­dė­ji­mo iki pa­ė­mi­mo į dan­gų. Puo­se­lė­ki­me gi­lų pa­mal­du­mą Ma­ri­ja, bet, kaip ji pa­ti da­ry­tų, tam, kad stip­riau bū­tų gar­bi­na­mas jos sū­nus.

Views All Time
Views All Time
68438
Views Today
Views Today
2
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn