• Kaip teigia legenda, už šią šventę turime dėkoti dvasininkui Valentinui. Romos imperatorius Klaudijus II Gotas griežčių griežčiausiai uždraudė savo legionieriams vesti, kad per žygius netrauktų namo. Kariams į pagalbą atskubėjęs Valentinas ėmė slapta tuokti legionierius su jų mylimosiomis. Apie tai sužinojęs imperatorius liepė įmesti kunigą į belangę, o auštant 270 metų vasario keturioliktajai jis buvo nužudytas. 
  • Beje, istorikai mano, kad visa tai tik graži legenda, nors šaltiniuose ir iš tiesų minimi du kankiniai Valentinai. Vienas – Romos kunigas, žuvęs 269 metais. Kitas – Ternio (Italija) vyskupas, nužudytas 273 metais. Tačiau nė vienas mus pasiekęs dokumentas neįrodo, kad kuris nors iš jų būtų globojęs įsimylėjėlius. Vis dėlto kartą per metus, o būtent vasario 14-ąją, visi pageidaujantys gali išvysti „to paties Valentino“ palaikus, kurie ilsisi Madride, šv. Antano bažnyčioje. Jie buvo aptikti 18 amžiuje Romos katakombose, o kiek vėliau pervežti į Ispanijos sostinę.
  • Seniau buvo nemažai papročių ir prietarų, susijusių su „visų įsimylėjėlių diena“. Štai 17 amžiuje kai kurių šalių merginos šv. Valentino dienos išvakarėse prieš eidamos miegoti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, o prie pagalvės prisegdavo penkis lauro lapus. Ir tikėdavosi sapne išvysti sau skirtąjį… 
  • Kaip teigia nesena apklausa, du trečdaliai amerikiečių mano, kad tinkamiausias užsiėmimas šv. Valentino dieną – seksas. 
  • Manoma, kad pirmąjį „valentinuką“ 1415 metais pasiuntė Orleano hercogas. Įkalintas Londono Taueryje jis parašė eiliuotą meilės laišką savo žmonai, likusiai Prancūzijoje.
    Beje, šiais laikais paplito humoristinio pobūdžio „valentinukai“, kai, tarkim, po tradicinių žodžių „Štai raktai nuo mano širdies“ seka prierašas „…pasinaudok jais, kol nepakeičiau spynos“. 
  • „Šv. Valentino dienos skerdynės“ – štai tokiu pavadinimu įamžintas JAV kriminalinėje istorijoje „sąskaitų suvedinėjimas“, kurį 1929 m. vasario 14 d. surengė garsusis gangsteris Al Kaponė. Sudorojęs konkurentus jis tapo nekarūnuotu Čikagos nusikalstamo pasaulio karaliumi. 
  • Internete yra puslapis „Antivalentinas“ – tiems, kurie nešvenčia šv. Valentino dienos. Puslapio autorių (kaip jis pats prisipažino) erzina ne tiek pati šventė, kiek pernelyg akivaizdus jos sukomercinimas (pavyzdžiui, JAV tą dieną parduodama maždaug pusė visų metų konditerijos gaminių). 
  • Garsusis tenisininkas Andrė Agasis vieną savo namo kambarį skyrė „širdims“, kurias yra gavęs iš gerbėjų šv. Valentino dieną. Skrupulingas šeimininkas visas jas sunumeravo ir sudėliojo lentynose pagal dydį. Šeimininkui išvykus, kambarys lieka užrakintas, o raktas nepatikimas niekam. 
  • Pagal nerašytas taisykles, šv. Valentino dieną galima dovanoti bet ką: nuo kasdieniškų „banalių“ saldainių, kvepalų iki pagal specialų užsakymą pagamintų lovų ar pagalvių. Svarbu tik, kad dovana būtų simboliškos širdies formos. 
  • 19 a. antroje pusėje „valentinukų“ gamybą įgavo pramoninį pobūdį, o tai gerokai palengvino visų įsimylėjėlių gyvenimą ir dar labiau išpopuliarino šventę. Dabar nebereikėjo eikvoti brangaus laiko ir fantazijų kuriant savo paties sveikinimą. O kaip būdavo anksčiau, dabartiniai įsimylėjėliai gali sužinoti kad ir iš Č.Dikenso romano „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“, kur labai vaizdingai aprašytos vargšo Semo Velerio „kūrybinės kančios“ šv. Valentino dienos išvakarėse. 
  • Paplitusi beveik visur, šventė kai kur pamažu įgavo „vietinį atspalvį“. Štai Japonijoje vasario 14-oji iš esmės tapo vyrų diena. Moterys dovanoja visiems pažįstamiems vyrams dovanėles, o pačios negauna nieko. Tiesa, po mėnesio, kovo 14-ąją (tądien Japonijoje moterų šventė – Baltoji diena), jie pasikeičia vaidmenimis. 
  • Garsi anglų grupė „My Bloody Valentine“ („Mano kruvinasis Valentinas“) taip vadinasi pagal 1981 metų kanadiečių filmą. Jo herojus pasijunta šiek tiek nesavas ir ima kirveliu kapoti visus iš eilės. Veiksmas vyksta Velentain Blafs (Valentino skardžių) miestelyje – iš čia ir pavadinimas, gluminantis visus įsimylėjėlius, ypač jų „profesinės“ šventės dieną. 
  • Žodis „valentine“ anglų kalba be viso kito reiškia ir paukščių „santuokinio“ sezono pradžią. Senovėje manyta, kad būtent vasario 14-ąją plunksnuočiai renkasi sau porą. 
  • Šv.Valentino dienos pirmtakės – senovės Romos luperkalijos, šventės, skirtos Luperkui, kaimenių dievui. Per šią šventę žmonės prisisegdavo prie rankovių skiautes su išrašytais mylimųjų vardais. Šis paprotys kai kuriose šalyse išliko iki šių dienų. O štai keistis dovanomis senovės romėnams nebuvo privaloma. Vėliau šią šventę imta „dedikuoti“ šventajam Valentinui. 
  • Kai kuriose šalyse iki šiol paplitęs paprotys vasario 14-ąja rinkti visų metų abiejų lyčių Valentinus. Būtent taip savo būsimąją žmoną atrado garsusis italų dainininkas Robertinas Loretis.
Views All Time
Views All Time
6213
Views Today
Views Today
1
0 0