Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, o 2-oji – Vėlinės arba Mirusiųjų pagerbimo diena. Tradiciškai per Vėlines kapai papuošiami (sutvarkomi gerokai anksčiau) gėlėmis ir uždegamos žvakutės. Sakoma, jog gėlėmis mirusieji pagerbiami, prisimenami, o žvakių liepsna nutiesia kelią anapilin ir bent akimirkai sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Užmarštis baisiau už mirtį – uždekite žvakutę bent ant vieno nelankomo svetimo kapo.

Per Vėlines kapai puošiami gyvomis skintomis gėlėmis arba augalų kompozicijomis. Kitaip negu įprasta manyti, gedulingų gėlių nėra. Chrizantemomis dažniausiai puošiama todėl, kad gyvų gėlių asortimentas lapkritį labai jau menkas. Iš tikrųjų Vėlinių puokštelėms tinka visos gėlės, kurias tik įmanoma gauti, o ypač tos, kurias mėgo mirusysis. Svarbiausiai neperkrauti kompozicijos daug skirtingų rūšių gėlių, ryškiomis spalvomis ir kaspinais.

Tradiciškai gedulo spalvomis vadinamos juoda, pilka, ruda, žalia, tamsiai raudona, geltona ir violetinė. Ypač populiari balta spalva simbolizuoja ne gedulą, o gėrį, viltį ir atgimimą. Visžaliai augalai – amžiną gyvenimą ir rimtį. Spygliuočiai nebūtinai turi būti žali, tinka visi melsvi, pilkšvi, gelsvi atspalviai. Kaspinų galai nukerpami tiesiai.

Porinis žvakučių skaičius neprivalomas. Per Vėlines dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, todėl geriausiai pirkti uždaras žvakides. Atkreipkite dėmesį, kad plastikinės kartais užsidega.

Vėlinių puokštėse nedera nenatūralios spalvos, egzotiniai augalai. Pirmenybė teikiama gyvoms gėlėms ir natūralioms medžiagoms (visžaliai spygliuočiai ir lapuočiai, žievė, kankorėžiai, šakos), rudens spalvoms (geltona, ruda, rudai raudona, žalia). Žmonės dažnai puošia kapus dirbtinėmis gėlėmis, nes jos nevysta ir išlieka gražios visą žiemą. Iš tikrųjų puokštė turi gyventi tik vieną dieną, daugiausiai savaitę – paskui ją reikia nuimti (juk Vėlinės netrunka iki pavasario). Dirbtinės gėlės labiau tinka tuomet, kai giminaičių kapai labai toli ir aplankomi kartą per metus.

Žemos puokštės, kurios neužstoja užrašo ant paminklo, statomos kapo viduryje arba prie pat akmens. Labai svarbu platus puokštės pagrindas, „kojelė“, kad neišvirstų nuo vėjo. Aukštos kompozicijos statomos prie paminklo, bet jos taip pat neturi užstoti užrašo. Geriausiai, kai puokštės kompaktiškos, savo plačiausia kraštine lygiagrečios žemei – pusaplavės, trikampės, pusmėnulio ar dubenėlio formos. Labai tinka ant žemės statomi vainikai arba stilizuoti kryžiai.

Vėlinių puokščių nesunku pasigaminti patiems. Pastatomai kompozicijai reikės nedidelio krepšelio (pintinės, vazonėlio, dubenėlio) ir pilkos (sausoms gėlėms) arba žalios (gyvoms gėlėms) floristinės kempinės. Į krepšelį įspraudžiamas gabalėlis kempinės arba, blogiausiu atveju – putų poliesterolo. Reikia tiksliai apskaičiuoti, kur ir kokius augalus smeigsite, nes apsirikus ir juos ištraukus kempinėje liks skylės, kurių neužtaisysite. Žalia kempinė keletui valandų pamerkiama į vandenį. Vietoje pintinės ar dubenėlio galima naudoti iš eglės šakelių suvytą pagrindą. Šakelės rišamos prie vielos, panašiai kaip girliandai, paskui susukama į plokščią kilimėlį. Kempinė vielutėmis prisukama prie pagrindo.

Labai gražiai atrodo vainikai. Jų pagrindas daromas iš vielos arba susukama iš medžių šakelių. Tinka jaunos vynmedžio, vynvyčio, beržo, gluosnio ir kitų augalų lanksčios šakos. Jeigu namo parneštos šakos sudžiūvo, pamerkite jas pusdieniui į vandenį ir paskui susukite. Sutvirtinama vielutėmis arba storu siūlu (kartais gražiai atrodo paprasčiausias špagatas), kad neišsivyniotų. Prie vielinio pagrindo rišami visžalių augalų (eglių, kėnių, tujų, kadagių, tujų, puskiparisių, jeigu turite – ir mahonijų, bugienių, ožekšnių) šakelių pundeliai.

Šakelių arba visžalių augalų vainikai puošiami sausomis arba gyvomis gėlėmis, lapais, kankorėžiais ir kaspinais, paprastai gėlės tvirtinamos vienoje vietoje ir uždengia ne daugiau kaip trečdalį vainiko. Žiedų koteliai apvyniojami vielute ir pririšami arba įsmeigiami į vainiką. Jeigu turite elektrinį karštų klijų pistoletą (floristikos prekių parduotuvėse jie kainuoja nuo 3-4 Lt, nedidelė klipų pakuotė – apie 3 Lt), žiedus ir lapukus paprasčiausiai priklijuokite.

Iš dviejų storesnių sukryžiuotų šakų arba glėbio smulkių šakelių (beržo, gluosnio) nesunku surišti kryželį. Kryžiaus viduryje tvirtinama kempinė su gyvomis gėlėmis arba žiedai ir šakutės priklijuojamos (rišamos) tiesiai prie pagrindo. Galima žaluma ir žiedais aprišti visą kryžių, net tai nelengvas darbas.

Paprasčiausias būdas papuošti kapelį – žemę užkloti paprastųjų arba dygiųjų (liaudyje vadinamos sidabrinėmis) eglių šakomis, pabarstyti jas chrizantemų žiedeliais. Žiedeliai per parą ar dvi nuvys, bet tiek trunka ir Vėlinės, o eglių šakos gaubs žemę iki pavasario, jeigu jų nepaslėps sniego patalai.

Nematuokite savo meilės mirusiems artimiesiems prabangiu antkapiu, o per Vėlines – didžiausiu kalnu gėlių vainikėlių. Svarbiausia prisiminti juos geru žodžiu, padėkoti už gyvenimą, praleistą šalia jūsų ir dėl jūsų, palinkėti ramybės ir uždegti žvakutę jų sieloms.

Pabaigai keletas idėjų kitiems metams, kaip augalų deriniais galima papuošti artimųjų kapus.

Views All Time
Views All Time
37727
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn