Apie kai kurias tradicijas susijusias su Šv. Kalėdomis ir Kūčiomis net nebesusimąstome. Visi žinome, jog ant Kūčių stalo turi būti 12 patiekalų, visos močiutės kepa kalėdines bandas, o Kūčių stalo neįsivaizduojame be silkės, kūčiukų…O ar tikrai žinome teisingai? Pristatome – kitokia nuomonė – Vincentas Sakas.

Gruodžio mėnuo, adventas, Kalėdos, Naujieji metai, žiema – kuo šis mėnuo, šventės, metų laikas  yra ar buvo ypatingi maitinimosi aspektu?

Adventas jokiu būdu nėra žydų krikščionybės religinis laikotarpis, atneštas mums iš Vakarų Europos ir priverstinai „apkrikštijus“, o teisingiau  – praplovus smegenis įdiegtas svetimo gyvenimo būdas.

Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai kelioliką tūkstančių metų mūsų protėvių (prolietuvių – sarmatų, aisčių) gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį  valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų.  Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.

Kūčios – taip pat senesnė mūsų protėvių šventė net už bažnyčią (božežicije) ir 10 tūkstančių metų senesnė net už Kristų. Kūčios – mūsų genčių šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio, prie ugnies – pagerbiant Gabiją, o jei ją gerbi ir dar garbini, tai jokiu būdu negalima jos tą vakarą išnaudoti: virti, kepti, ar dar kitaip ugnies pagalba apdoroti aukojamo maisto.

Aukojimas lietuviuose vyko per kūną Perkūnui, kuris gražindavo savo perkūnu į žemę. Tam tikslui gaminama daugiau patiekalų iš grūdų, daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, grybų, – tie valgiai Kūčių vakarą būdavo atnašaujami lietuvių (sarmatų) gamtos dievybėms.

Kūčioms silkę ir žuvį valgė tik žydišką krikščionybę išpažįstantys į Lietuvą sugužėję ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių dvasininkai bei vienuoliai, ir ypač jėzuitai, kurie protu nežibantiems lietuviams įdiegė tai, kas niekada nebuvo Lietuvai būdinga.

Per Kūčias, kad ir kiek valgių būtų, o jų neturi būti daug ir jokiu būdu ne 12(!!!), o ne daugiau 9 (žiūr. elnias devynragis), nes mūsų protėviai keliolika tūkstančių metų gyveno sveiki ir laimingi pagal mėnulio kalendorių, nei atsirado krikščionybė su savo lotynišku Grigaliaus kalendoriumi ar 12 žydų krikščionybę propaguojančių apaštalų…

Ant  Kūčių stalo neturi būti žuvies, silkės, kiaušinių ir valgių su kiaušiniais, šiukštu bet kokia mėsa (žvėriena, naminių gyvulių, paukštiena, majonezas, kečupas ir kitas parduotuvinis šlamštas).

Neturi būti duonos, pyragų, bandų, bandelių, jėzuitiškų kučiukų, kiaušinių, majonezo, sviesto, grietinės, kečupo, nieko su cukrumi, nieko kepto, virto, troškinto ar kitaip terminiai apdoroto maisto – tai yra jau išplautų smegenų valgiai, pataikaujant žydų krikščionybei ir savo ėdrumui, siekiant besaikio apsirijimo…net kalėdaitis (plotkelis) yra duoklė žydų duonai – macai, o ne Kristaus duona, nes Kristus mokydamas, kad mistume jo kūnu duona, rodė ne žydišką apeiginę duoną – macą, o grūstų grūdų džiovintą paplotėlį, ne vyną, kurį siūlo nūdieniai dvasiškiai, o vynuogių sultis…

Ant Kūčių stalo negali būti ir bulvių, nes bulvės lietuvių mityboje atsirado tik XVI amžiuje.

Pagrindinis apeiginis sakralinis Kūčių stalo valgis yra KŪČIA – mirkyti grūdai, pagardinti aguonomis, riešutais ir medumi, kiti valgiai – grūstų grūdų su įvairiausiomis sėklomis paplotėliai, ne kepti, o džiovinti. Taip pat vaisiai, daržovės, jų sultys, riešutai, sėklos, visaip paruošti (bet ne marinuoti) grybai. Ir jokių apsirijimų!!!

Kokios mitybos filosofijos patartumėte laikytis per adventą ir artėjančias šventes?

Reikia ne filosofijos, o supratimo apie savo kūną, savo fiziologiją, kas žmogui naudingą ir kas žalinga. Reikia suprasti, kad „maisto“ produktus gaminantieji ir ypač parduodantieji gamina ne maisto produktus, o jiems didelius pinigus atnešančius gaminius, todėl maisto prekių parduotuvėse žmogui naudingų maisto produktų iš vis nėra. Nuo prekių lūžtančios lentynos prekiauja tik maisto produktų surogatais – žmogaus sveikatai pavojingais ėdalais. Manau net nūdienos maisto prekių parduotuves reikėtų vadinti ĖDESIŲ SANKROVOMIS, o visokias picerijas, makdonaldus ir kitus greito ėdimo-rijimo taškus ne restoranais – ĖDYKLOMIS.

Todėl per adventą išmeskite iš mitybos mėsą, paukštieną, žuvieną, kiaušinius bei termiškai apdorotus valgius. Tuo laikotarpiu maitinkitės daržovėmis, vaisiais, riešutais, o gerkite vandenį arba ką tik išspaustas vaisių daržovių sultis. Pakeliuose ir buteliuose sulčių nėra – tai chemizuoti surogatai.

Views All Time
Views All Time
37
Views Today
Views Today
1
Vincentas Sakas

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Tel. +370 463 50292. Mob. tel. +370 617 24338
El.paštas: vsakas@gmail.com

Vincentas Sakas straipsnyje „Vincentas Sakas: nepriklausomas mitybos ekspertas” taip pristato save : Pirmą kartą Lietuvoje specialybė „kulinarijos ekspertas“ atsirado tada, kai į mano Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą 2002 metais UAB „Ekovalda“ 18-064083 („RIMI“ prekybos tinklas) įrašė, jog esu priimtas darban kulinarijos ekspertu. Sutvarkęs jų kulinariją išėjau ir nuo to laiko visą laiką esu nepriklausomas ir niekam neįsipareigojęs. Norint tapti ekspertu reikia ypatingai gerai išmanyti maisto ir gėrimų gamybos technologijas ir kasdien gilinti žinias šių veiklų dinamikoje, daug laiko praleisti Europos bibliotekose ieškant senuose rankraščiuose ir knygose dalykų apie mitybą, maisto ir gėrimų gamybą. Kasdien sekti pokyčius, vykstančius žemės ūkio ir maisto gamybos kaitoje, kasdien prie kompiuterio praleisti bent 8 valandas, skaitant kas naujo pasaulyje įvyko mitybos ir sveikatos, kulinarijos, konditerijos, bakalėjos reikaluose. Taip pat restoraninio verslo, serviravimo, kulinarinio dizaino ir patiekalų bei gėrimų patiekimo madų pasaulyje.

0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn