Su gydytoju endokrinologu Andrejumi Levingeriu kalbėjomės apie vitaminų ir maisto papildų reikalingumą šiuolaikinio žmogaus organizmui, kokie lietuvių mitybos ypatumai, ar galima vitaminais ne tik sau padėti, bet ir pakenkti.

– Ar reikalingi vitaminai ir mikroelementai šiuolaikiniam žmogui?

– Normalu, kad kiekvienas žmogus nori gyventi ilgai ir sveikai. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad medicina tik apie dešimt procentų daro įtaką žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui. Visa kita lemia paveldimumas ir tai, kaip gyvename, atsižvelgdami į organizmo poreikius. Visi ilgaamžiai žmonės akcentuoja savo mitybą.

Palyginus su pirmykšte bendruomene, labai pasikeitė mūsų mityba. Per paskutinius dešimt metų lietuvių racionas taip pat kardinaliai pasikeitė. Atsiranda greito maisto, kuris turi daug kalorijų, bet yra nepilnavertis vitaminų atžvilgiu. Palyginus su pirmykščiu žmogumi, to maisto reikia mažiau, bet net bet kokia puikiai subalansuota dieta turi vitaminų ir mikroelementų nepakankamumą. Šiuo metu neįmanoma mityba be maisto papildų.

Dabar ir Lietuvoje visus metus galima rasti prekybos centruose vaisių ir daržovių, bet iškyla klausimas, kiek juose yra konservantų. Kitas dalykas – mes esame šiauriečiai, ir bet kokiu atveju mūsų mityboje yra nepakankamai vitaminų.

Dėl to žmonės perka vitaminus ir kitus maisto papildus. Tai yra didelė farmacijos pramonės dalis. Šios visos medžiagos yra parduodamos be receptų. Už vitaminus galima sumokėti ir labai didelę sumą, bet, pavyzdžiui, geležis, ar ji kinietiška, ar lietuviška, ar indiška, ji vistiek liks geležis. Brangesnis preparatas ne visada bus geresnis.

Pastaruoju metu žmonės pradeda galvoti apie savo sveikatą kaip apie turtą. Jie nori dirbti, išlaikyti savo šeimą, tad požiūris į maisto papildus yra pasikeitęs. Juos pradeda vartoti vis platesni visuomenės sluoksniai.

Daugelis žmonių su aukštesniu išsilavinimu vartoja maisto papildus. Kuo toliau į kaimą, tuo mažiau jie vartojami. Turėtų būti atvirkščiai, nes kaime yra didelis fizinis krūvis, prasti mitybos įpročiai: daug kalorijų, riebaus maisto, mažai ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų.

Būtina kreipti didesnį dėmesį į vaikų mitybą. Mano vaikai praktiškai visus metus vartoja vitaminus. Keičiasi tik dozės ir vitaminų rūšis. Žinau, kad jų mityba nepatenkinama. Žiemą jie geria multivitaminus, didesnę vitamino D dozę. Tai ypač svarbu vyresniems vaikams, kurie dirba kompiuteriu, mažiesiems – kaulų ligų profilaktikai. Lietuvoje mažiau šviesos – mažiau natūraliai gaminasi vitamino D, taip pat vaikai vis mažiau geria pieno. Vaikams reikia daugiau vitamino A, E.

– Ar būtina, perkant vitaminus, pasitarti su gydytoju?

– Vitaminus ir mikroelementus reikia rinktis pagal savo organizmo poreikius. Būtina atsižvelgti į patiriamas stresines situacijas, ar yra kokios nors lėtinės ligos. Geriausias variantas, prieš perkant vitaminus, pasitarti su šeimos gydytoju arba nors su farmacininku, nes mažai kas gali pats realiai įvertinti savo būklę.

Reikia žinoti, ar organizmas pasisavins išgertus vitaminus. Jei žmogus turi skrandžio ligą, virškinimo sutrikimų, tai automatiškai sutrinka vitaminų įsisavinimas.

– Ar galima sau pakenkti, vartojant vitaminus?

– Hipervitaminozė (vitaminų perteklius) yra tokia pat kenksminga būsena, kaip ir nepakankamumas.

Vitaminai skirstomi į dvi rūšis: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Organizmas beveik neturi tirpių vandenyje vitaminų sankaupų. Tą, ką jūs per dieną suvartojote, organizmas naudoja medžiagų apykaitai, o perteklių pašalina per inkstus. Šios rūšies – B grupės, C – vitaminais pakenkti beveik neįmanoma. Reikia labai viršyti dienos dozę, kad sau pakenktum. Tirpūs riebaluose vitaminai: E, D. Jie gali būti kenksmingi, nes kaupiasi organizme, kuris ir šiaip turi šių vitaminų sankaupų. Jų perteklius gali sukelti odos, kepenų pažeidimus.

Kiekviena save gerbianti firma vitaminų pakuotėje nurodo rekomenduojamą paros dozę. Jos viršyti nėra jokios prasmės.

Būtina suderinti mitybą su vitaminų kiekiu. Jei jūs įpratęs maitintis „lietuviškai“, turite vartoti daugiau vitaminų. Jei valgote pagal tam tikrą racioną, kuriame mažiau mėsos, daugiau vaisių ir daržovių, reikia mažesnės vitaminų dozės.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į mikroelementų kiekį. Šiuo metu paplitę įvairūs maisto papildai, kuriuose yra seleno, molibdeno, jodo. Su pastaruoju reikėtų elgtis ypatingai atsargiai, nes jo perteklius kenksmingas organizmui. Jodo perteklius net gali sukelti skydliaukės sutrikimus.

– Ar vitaminų trūkumas yra susijęs su metų laikų kaita?

– Taip, žinoma, nes mūsų mityba priklauso nuo metų laikų.

Žiemą dėl šviesos trūkumo reikėtų daugiau riebaluose tirpių vitaminų, taip pat vandenyje tirpių vitaminų, nes vartojame mažiau vaisių ir daržovių. Taip pat reikėtų vartoti vadinamuosius adaptogenus – ženšenį, ežiuolės preparatus. Jie padeda žmogaus organizmui adaptuotis prie aplinkos, stiprina imunitetą, padeda po peršalimo ligų.

Kitas dalykas – mikroelementai: selenas, molibdenas, cinkas… Jų mūsų mityboje turi būti pakankamai. Žiemą reikėtų vartoti daugiau ir įvairesnių vitaminų bei mikroelementų.

– Kuo ypatinga lietuvių mityba ir ko jai trūksta?

– Lietuva yra seleno bei nuo lengvo iki vidutinio jodo nepakankamumo zonoje. Klaipėdoje dėl jūros ypatingo jodo nepakankamumo nėra. Pakanka vartoti joduotą druską, kartais jūros kopūstus ar ruduosius dumblius.

Kaip ir visų šiauriečių, mūsų mityboje yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, tad mums trūksta nesočiųjų rūgščių. Reikėtų vartoti nakvišos aliejų, žuvų taukus. Kiekvienam savo pacientui sakau, kad mėsa turi būti liesa, o žuvis – riebi.

Views All Time
Views All Time
2923
Views Today
Views Today
1
0 0