Vitaminai – gyvybės šaltinis

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. 

Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.

Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas.

Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams.

Rūkantiems asmenims nuolat gresia vitaminų B₆, C, E ir foliatų (folio rūgšties ir vitamino B₁₂ ) trūkumas. Panašios avitaminozės kamuoja vartojančius alkoholį, tik šiems asmenims dar trūksta vitaminų A ir B₁. Kontraceptinės tabletės gali sukelti vitaminų B₆, foliatų ir vitamino A stoką.  

Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir rūpintis, kad vitaminų gautume pakankamą kiekį.

Vandenyje tirpių vitaminų B1, B2, PP (B3), B5, B6, folio rūgšties (B9), B12, H, ir C. (su nedidelėmis išimtimis) gauname valgydami duoną (jų daug grūduose), vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Organizme susidaro tik labai nedidelės atsargos, todėl jos turi būti nuolat papildomos iš maisto produktų, turinčių šių vitaminų.

B grupės vitaminai B1, B2, PP (B3), B5, B6 dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų metabolizme, jų reikia nervų sistemos veiklai. Vitaminas C skatina geležies rezorbciją ir dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų.

Riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K yra tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetina žarnyno bakterijos. Riebaluose tirpių vitaminų atsargos kaupiamos kepenyse, vitamino E daugiausia sukaupia riebalinis audinys. Vitaminas A būtinas epitelinių ląstelių vystymuisi ir regos pigmento sintezei. Vitaminas D reguliuoja kalcio panaudojimą bei sudaro sąlygas tinkamai kaulų ir dantų mineralizacijai. Vitaminas E yra fiziologinis antioksidatorius, kuris apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų ir padeda išsaugoti jų funkciją.

Mitai apie vitaminus

Mitas nr. 1: Gerai maitinantis, vitaminų organizmas gauna pakankamai, tad papildomai jų nereikia

Realybė: Didžioji dalis visuomenės šiandien gyvena ties vitaminų deficito (avitaminozės) riba

Taip yra nepaisant to, kad parduotuvių lentynos pilnos sąlyginai pigių maisto produktų. Šiandieninių maisto produktų kokybė, maistiniu požiūriu, žymiai prastesnė nei buvo prieš 10 ar daugiau metų. Dėl ypač didelio naudojamų trąšų kiekio, pesticidų ir nualintos dirvos maiste ženkliai sumažėjo vitaminų ir  mineralų. Iš čia antras mitas.

Mitas nr. 2: Valgant pakankamai daržovių, vaisių ir kito natūralaus maisto vitaminų organizmui pakanka

Realybė: Jei maisto produktai išauginti neekologiniame ūkyje, juose labai mažai vitaminų ir neįmanoma suvalgyti tokio maisto kiekio, kad būtų patenkintas organizmo vitaminų poreikis.

Šveicarų mokslininkai teigia, kad dėl nualintos dirvos, padidėjusio trąšų naudojimo vaisiuose ir daržovėse daugėja vandens ir baltymų, o mažėja vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, labai daug vitaminų prarandama maisto produktus ilgą laiką saugant, transportuojant ir apdorojant. Atlikti tyrimai rodo, kad:

• Obuoliuose vitamino C kiekio, palyginti su tuo kiekiu, koks buvo prieš 10 metų liko tik 20 %.
• Pankoliuose betakarotino irgi liko tik penktadalis.
• Bananuose folinės rūgšties ir vitamino B₆  sumažėjo atitinkamai 84 ir 97 %.

Šie procesai vyksta su visais augalinės ir gyvulinės kilmės produktais, nes gyvuliai šeriami tais pačiais augalais, žinoma dar pridedant antibiotikų, kartais hormoninių steroidinių preparatų.

Vitaminų kiekis skirtingose vietovėse išaugintose maistinėse kultūrose gali labai smarkiai skirtis, tačiau tendencija viena ir visai nedžiuginanti. Jei diena iš dienos nevalgome daugybės tik ekologiniuose ūkiuose užaugintų vaisių ir daržovių, vitaminus vartoti papildomai būtina.

Mitas nr. 3: Vartojant pakankamai vitaminų papildų, galima nekreipti dėmesio į tai, kad mažai suvartojama sveikų produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės.

Realybė: Tai yra visiška netiesa.

Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti. Organizmui įsisavinti vienos rūšies vitaminus dažniausiai reikalingi kitos rūšies vitaminai, mineralinės medžiagos, fermentai ir galbūt daugiau iki šiol nežinomų medžiagų, kurios jau yra gamtos sudėtos į natūralius maisto produktus. Todėl vartodami vien vitaminų papildus, rizikuojame organizme sukelti kitų medžiagų deficitą.

Sprendimas: vartoti kuo daugiau kokybiškų augalinės kilmės produktų, juos kiek įmanoma mažiau termiškai apdorojant. Taip pat verta tokį dienos racioną papildyti vitaminais ir kitais maisto papildais. 

Žinomi, žmogui būtini vitaminai

Tomas Lenart