Pagyvenusių žmonių vis daugėja, todėl medikai pataria, kaip kuo ilgiau išlikti sveikiems ir žvaliems

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 673,3 tūkst. gyventojų, vyresnių nei 60 metų. Tai sudaro apie 18,2 proc. visų Lietuvoje gyvenančių žmonių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijas, Lietuva yra laikoma demografiškai sena valstybe, nes šalyje daugiau nei 7 procentai gyventojų vyresni kaip 65 metų.

Vyresni serga 15 kartų dažniau

Per 1995-2003 metų laikotarpį Kauno apskrityje nuo 11,8 proc. iki 14,76 proc. padaugėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų. Populiacijos senėjimas kelia rūpestį sveikatos priežiūros specialistams, nes vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis serga 15 kartų dažniau nei 45-erių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje sparčiai didėja pagyvenusio bei seno amžiaus žmonių populiacija. Pasaulyje gyvena 605 mln. žmonių, kurie yra vyresni nei 60 metų.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos stiprinimo skyriaus sveikatos ekologės Žanetos Pavilonytės, vieni iš veiksnių, padedančių vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti gerą sveikatą, yra tinkama, subalansuota mityba, kurioje nestokojama angliavandenių, skaidulinių ir mineralinių medžiagų, vitaminų. Labai svarbu nepersivalgyti, neįgyti antsvorio.

Garbė angliavandeniams

Specialistų tvirtinimu, per daug sveriantiems žmonėms sutrinka kraujotaka, padidėja kraujospūdis, greičiau išsivysto išeminė širdies liga ar cukrinis diabetas. Moksliniai tyrimai rodo, kad nutukusieji gyvena 7 metais trumpiau. Apie 30 proc. netinkamai besimaitinančių žmonių turi didesnę riziką susirgti onkologinėmis ligomis, apie 70 proc. gali padidėti cholesterolio kiekis. Dėl jo pertekliaus formuojasi aterosklerozė, arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, padidinančios miokardo infarkto, insulto, širdies ritmo sutrikimo pavojų.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, mitybos pagrindą – apie 60-65 proc. bendro kaloringumo turi sudaryti angliavandeniai. Juose gausu vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų, kurios mažina vidurių užkietėjimą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi reikia valgyti kruopas – avižų, miežių, grikių, ryžių, kukurūzų, jų dribsnius, rupią duoną, bulves, makaronus, vaisius ir daržoves, medų. Angliavandeniai mažiau tukina nei riebūs produktai, greičiau suteikia sotumo ir žmogus rečiau persivalgo. Ląstelienos šaltinis yra vaisiai, riešutai, grūdų produktai, ypač žirniai ir pupelės. Cukraus kiekį ir saldumynus patartina riboti.

Baltymų – 15 procentų

Baltymų poreikis pagyvenusių žmonių organizmui yra toks pat ar net didesnis nei jaunų. Specialistų teigimu, baltymai turi sudaryti apie 15 proc. bendro maisto kaloringumo. Trūkstant baltymų jaučiamas silpnumas, sunyksta raumenys, atsiranda patinimai. Svarbiausias baltymų šaltinis – mėsa, pienas, žuvis, pupos, žirniai, kiaušiniai. Patartina valgyti lengvai virškinamą ir kuo liesesnį baltymingą maistą: varškę, sūrį, rūgpienį, vengti keptų produktų. Riebalai turėtų sudaryti apie 20 proc. bendro maisto kaloringumo. Gyvūninius riebalus patartina riboti, geriau vartoti aliejų.

Senstant didėja vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kalcio, fosforo, magnio ypač trūksta dantims ir kaulams, raumenims. Trūkstant kalcio vystosi osteoporozė. Kalcio yra pieno produktuose, citrusiniuose vaisiuose, žalių salotų lapuose, pupose, žirniuose. Trūkstant magnio išsivysto raumenų dirglumas, širdies ritmo sutrikimai. Magnio šaltiniai – grūdai, žirniai, pupos, žalios lapinės salotos.

Priešnuodis mažakraujystei

Trūkstant geležies gali vystytis mažakraujystė. Patartina valgyti kepenis, raudoną mėsą, kiaušinio trynį, bulves. Cinko, kuris reikalingas žaizdoms gyti bei stiprinti imuninei sistemai, yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, kepenyse. Trūkstant kalio žmogus jaučia širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą. Daugiausiai kalio yra bananuose, apelsinų sultyse, žaliuose vaisiuose, bulvėse, žirniuose.

Osteoporozės profilaktikai vartojant vitaminą D kartu su kalciu patartina tuo pačiu metu sportuoti. Žinotina, jog kalcio šalinimą iš organizmo aktyvina kofeinas ir alkoholis. Maistą patariama mažiau sūdyti.

Specialistai pagyvenusiems žmonėms rekomenduoja kasdien mankštintis nors 20 minučių. Fizinis aktyvumas lėtina degeneracinius senėjimo procesus, gerina širdies darbą, medžiagų apykaitą, kvėpavimo funkciją, grūdina sveikatą.

Views All Time
Views All Time
1554
Views Today
Views Today
1
0 0