Šių metų pradžioje LR Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto nutarimo dėl Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatomis, draudžiančioms rūkyti klubuose, diskotekose ir viešojo maitinimo įstaigose, projektui. Viso pasaulio pritarimą palaipsniui užkariaujantys rūkymo viešose vietose ribojimai atitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčius, nes XXI amžiaus gyventojai atsakingiau žiūri į asmens ir visuomenės sveikatos problemas.

Ne išimtis ir Lietuva – mūsų šalyje atlikti įvairūs visuomenės nuomonių tyrimai rodo – lietuviai taip pat nėra abejingi savo ir būsimų kartų sveikatai. Net 74,4 proc. iš 1000 apklaustų respondentų, atstovaujančių visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą ir išsimokslinimą, pasisakė prieš rūkymą restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. O Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje vykstančioje apklausoje net apie 90 proc. lankytojų yra už laisvą nuo tabako dūmų gyvenamąją ir darbo aplinką.

Tabako kontrolės ir rūkymo prevencijos politika pasaulyje paneigia tabako industrijos atstovų remiamą nuomonę, kad rūkymą ribojantys įstatymai yra nepopuliarūs bei neveiksmingi, nes nepadeda išsaugoti gyvybių ir pagerinti visuomenės sveikatą. Tabako kontrolės ekspertai skelbia – didesnė dauguma gyventojų tose šalyse, kurios uždraudė rūkymą viešose vietose, teigiamai vertina savo vyriausybės politiką. Pavyzdžiui, Italijoje, rūkymo ribojimams viešojo maitinimo vietose pritaria net 90 proc. gyventojų. 95 proc. Airijos gyventojų dėkingi valdžiai už rūpinimąsi jų sveikata. Tabako kontrolės politikos žingsniai daugelyje pasaulio šalių yra sėkmingi ir veiksmingi – net iki 95 proc. visų Airijoje bei Niujorke esančių viešųjų vietų yra laisvos nuo tabako dūmų.

Pasaulis turi senas, giliai įsišaknijusias ir mitais apaugusias tabako gamybos, vartojimo, prekybos bei kainų politikos reguliavimo tradicijas, kurių tikslas – valstybinių ir visuomeninių tabako augintojų bei tabako produktų propagavimas. Tik pastaraisiais metais imta atsižvelgti į moksliniais įrodymais pagrįstas rūkymo pasekmes sveikatai. Pasaulinės tabako kontrolės ir rūkymo prevencijos politikos ekspertai teigia, kad, vienijant tarpvalstybines kovos su rūkymo veiksmus, svarbu ne tik formuoti visuomenės požiūrį į gyvybę kaip į didžiausią vertybę, bet moksliškai pagrįstais faktais paneigti su rūkymu susijusius mitus, mažinti tabako pramonės įtaką, atimti iš tabako epidemijos teisę griauti žmonių likimus.

Labiausiai šiuo metu pasaulyje ir Europoje paplitę mitai yra susiję su nekenksmingu rūkymo ar pasyvaus rūkymo poveikiu, su draudimais rūkyti viešose vietose – darbo vietose ir viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose. Teiginiai apie nekenksmingą pasyvaus rūkymo poveikį paneigiami moksliškai pagrįstais faktais. Pasak pasaulio mokslininkų, rūkymas ir pasyvus rūkymas, didindamas riziką susirgti plaučių vėžiu 20-30 proc., širdies-kraujagyslių ligomis – 25-30 proc., palaipsniui pažeidžia visą žmogaus organizmą. Sunku paneigti faktą, kad tabako dūmai – 4000 chemikalų “kokteilis”, į kurio sudėtį įeina amoniakas (naudojamas balinimo priemonių ir tualetų valiklių gamyboje), formaldehydas (naudojamas mirusiųjų balzamavimui), arsenas (žinomas kaip žiurkių nuodai) ir cianido vandenilis (žiauriausioms žmonijos istorijoje egzekucijoms naudojamos dujos). PSO ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyvaus rūkymo įkaitai.

Rūkymo šalininkai, skausmingai reaguojantys į visame pasaulyje įsialiojančius rūkymo viešose vietose ribojimus, tvirtina, kad gerai įrengtos ventiliacijos uždarose patalpose puikiai apsaugo nuo tabako dūmų. Tačiau ne vienoje pasaulio šalyje atlikti moksliniai tyrimai įrodo šio mito nepagrįstumą. Nei ventiliacijos sistemos, nei nerūkymo “salelės” uždarose patalpose neapsaugo žmogaus nuo žalingo tabako poveikio, kylančio dėl kancerogenų ir toksiškų elementų patekimo į atmosferą. Pasak ekspertų, 3 sudegintų cigarečių dūmai gamina daugiau žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų nei pusvalandžiui paliktas veikiantis automobilio variklis. Be to, neįmanoma nustatyti “nepavojingą” sveikatai tabako dūmų skleidžiamų kancerogenų lygį, teigia mokslininkai.

Gyventojų aptarnavimo sferoje veikiančių struktūrų atstovai – viešbučių ir restoranų savininkai, išreiškia susirūpinimą dėl verslo žlugimo, skatinamo rūkymo ribojimais viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. Pasak jų, uždraudus rūkyti, pajamų mažėjimas gali siekti 30 proc. Viešbučių, klubų, diskotekų ir restoranų asociacijos siūlo šalies valdžiai nesiimti griežtų politinių priemonių, sprendžiant rūkymo prevencijos problemas, o bandyti įgyvendinti savanoriškumo principą. Šie visuomenėje populiarūs mitai neturi mokslinio pagrindimo, nes daugelyje pasaulio šalių atlikti nepriklausomi tyrimai rodo – rūkymo draudimai neturi įtakos verslui. PSO ekspertų skelbiama, kad Niujorke, pirmaisiais metais įvedus rūkymo ribojimus, barų ir restoranų pajamos net padidėjo apie 9 proc. O šalyse, kurių restoranų ir barų savininkams buvo siūloma patiems reguliuoti rūkymą savo įstaigose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tokių įstaigų-savanorių atsirado mažiau nei 1 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo tabako sukeltų ligų kas 6,5 sekundės pasaulyje miršta žmogus. Asmenys, pradėję rūkyti paauglystėje (jie sudaro apie 70 proc. visų rūkalių) bei vartojantieji tabako gaminius du dešimtmečius ir ilgiau, savo gyvenimą baigia 20-25 metais anksčiau už tuos, kurie niekada nepridegė cigaretės. Tai – ne mitai. Tai – faktai apie vieną skaudžiausių mūsų visuomenės ydų – apie rūkymą. Būkime budrūs ir neabejingi, nesileiskime apgaunami.

Daugiau informacijos:
SAM interneto svetainėje
http://www.sam.lt/lt/sritys/visuomenes-sveikata/rukymas/

Views All Time
Views All Time
3014
Views Today
Views Today
1
0 0