Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai.

Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba.

Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę.

Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais.

Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

– Šizofrenija – rimtas mąstymo sutrikimas. Žmogus, sergantis šia liga, būna neadekvatus. Dažnai atsiranda haliucinacijos, tačiau kiekvienas susirgimo atvejis individualus. Tiesa, mūsų visuomenės supratimas apie psichiatriją nėra teisingas. Mes jau kuris laikas turime gerų vaistų, kuriuos reguliariai vartojant minėtos ligos simptomai išnyksta jau po kelių dienų. Tačiau kartais pasitaiko ir agresyvių ligonių, kuriuos tramdant talkina policija.

– Ar pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų šizofrenija?

– Kiekvienais metais Lietuvoje žmonių, sergančių šizofrenija, palaipsniui daugėja. Bet tai nėra dideli skaičiai. Vis daugiau žmonių ieško pagalbos ir kreipiasi patys.

– Šizofrenija dažniau serga vyrai ar moterys?

– Moterys kreipiasi dažniau. Tikriausiai pati gamta taip sutvarkė. Jos gyvenime atlieka svarbų vaidmenį – gimdo ir augina vaikus, todėl jos labiau suinteresuotos rūpintis savo sveikata nei vyrai. Vyrai pagalbos ieško rečiau. Vis dėl tų kompleksų. Dažnas mąsto, kad jei kreipsis į specialistą, parodys silpnąsias savo vietas. Vyrų pasąmonėje nuo mažų dienų užsifiksavę, koks aš vyras, jei negaliu pats susitvarkyti. Iš dalies čia reikėtų kalbėti apie emocinės sferos skirtumus. Jeigu moterys dažniau išsikalba, joms būna daug lengviau, o vyrai viską kaupia savyje. Tačiau žmogus lyg taurė. Gali pilti pilti, bet galiausiai ji persipildo ir pradeda bėgti per kraštus. Taip ir su vyrų emocijomis.

– Kodėl sergama šia liga?

– Žmonės jaučia sunkėjantį gyvenimą, patiria nuolatinius stresus, nemoka atsipalaiduoti. Reikia mokytis gyventi kuo ramiau, vengti konfliktinių situacijų. Labai svarbu tinkamai pailsėti. Nereikia kažko ypatingo. Pakanka atsigulti ant pievos ir stebėti plaukiančius debesis, važinėtis dviračiu ar tiesiog pasivaikščioti. Reikia pabūti gamtoje pačiam su savimi. Svarbu atrasti būdą, kuris padėtų atsipalaiduoti.

– Kaip elgtis, kai šeimoje yra ligonis, sergantis šizofrenija?

– Labai svarbu natūralus požiūris į jį. Reikia, kad ligonis dalyvautų šeimos gyvenime, susilauktų neįkyraus dėmesio. Artimieji turėtų jį palaikyti ir stengtis, kad sergantysis neatsiribotų, nes tik taip galima jam padėti.

– Kaip dažnai ligonius ištinka šizofrenijos priepuoliai?

– Šizofrenijos priepuoliai ligonį gali ištikti tik vieną kartą gyvenime, bet gali kartotis ir nuolat. Pasitaiko atvejų, kai liga negydoma praeina, bet taip būna retai.

– Ar tiesa, kad šizofrenija sergančių žmonių padaugėja rudenį?

– Susirgimų šizofrenija padaugėja dėl saulės spindulių trūkumo. Organizme trūksta tam tikrų medžiagų, kurių nepakankamumas lemia dažnas nuotaikų kaitas, miego sutrikimus. Rudenį žmonės daugiau laiko nei vasarą praleidžia uždarose patalpose, o sėdėjimas tarp keturių sienų nieko gero neduoda.

Views All Time
Views All Time
2125
Views Today
Views Today
1
0 0