I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76-2291), ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programos vykdymo 2001–2003 m. priemones, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 73 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir ieškodama veiksmingų narkomanijos plitimo tarp moksleivijos stabdymo būdų, šio asocialaus reiškinio įveikimo būdų bei priemonių, skelbia konkursą psichologinių-pedagoginių stovyklų rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo, organizuoti

II. MOKSLEIVIŲ PIKTNAUDŽIAVIMO NARKOTIKAIS LIETUVOJE SITUACIJOS APŽVALGA

2. Sparčios permainos šalies ekonomikoje, socialinėje srityje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat ir į narkotinių medžiagų vartojimą. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, didėja ir narkotikų poreikis. Paaugliai ir jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Dėl savo amžiaus ypatumų – pomėgio rizikuoti ir smalsumo – jie pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla.

3. Lietuvoje atlikti 15–16 m. amžiaus moksleivių tyrimai rodo, kad 97,5% moksleivių jau žino alkoholio skonį, 73,6% bent kartą buvo apgirtę, 65,5% prisipažino be saiko vartoję alkoholį paskutinį mėnesį, 77 % nurodė ilgiau ar trumpiau rūkę, 39,8% per paskutines 30 dienų rūkė kasdien, 15,5% bent kartą vartojo kokį nors narkotiką. Kai kurie jų buvo išbandę net šešias septynias narkotikų rūšis.

4. Ypač sparčiai plinta narkomanija ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių ir vyresnio jaunimo, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam potencialui ir socialinei plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Per pastaruosius 4 metus šalyje moksleiviai pradėjo vartoti narkorikų net 5 kartus daugiau.

III. PSICHOLOGINIŲ-PEDAGOGINIŲ STOVYKLŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Psichologinių-pedagoginių stovyklų paskirtis: apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo piktnaudžiavimo narkotikais ir priklausomybės atsiradimo, sukurti jiems aplinką, kuri padėtų atitraukti dėmesį nuo narkotikų vartojimo; sukaupti daug reikalingos ir vertingos informacijos apie moksleivių narkotikų vartojimo priežastis, jų vartojimo motyvaciją, narkotikų įsigijimo šaltinius, vartojimo būdus, pačias vartojamas narkotines medžiagas, veiksnius, priežastis ir prielaidas, turinčias įtakos narkotikų vartojimui.

6. Sukauptos informacijos pagrindu parengti mokytojams, vaikams, tėvams, dirbantiems su narkomanais organizacijų darbuotojams, socialiniams pedagogams, rekomendacijas dėl narkomanijos stabdymo mokyklose.

7. Psichologinių-pedagoginių stovyklų tikslai:
7.1. suteikiant konkrečią pagalbą moksleiviams ir jų tėvams užkirsti kelią priklausomybės atsiradimui;
7.2.plėtoti aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų narkotikų kontrolės ir narkomanijos gydymo bei prevencijos srityse dirbančių valstybės, savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų;
7.3. skatinti mokslinio tiriamojo darbo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse galimybes.

8. Psichologinių-pedagoginių stovyklų uždaviniai:
8.1. formuoti rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tinkamas nuostatas ir ugdyti gyvenimo įgūdžius (gebėjimus daryti sprendimus, teisingai spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti su visuomene, pažinti save, valdyti emocijas);
8.2. praplėsti moksleivių žinias apie grėsmes ir padarinius, kuriuos sukelia asmeniui ir visuomenei piktnaudžiavimas narkotikais;
8.3. visokeriopai padėti moksleiviams apsispręsti ir mokyti atsispirti, atsikratyti blogų įpročių, tinkamai panaudoti laiką, rasti alternatyvų narkotikų vartojimui;
8.4. formuoti pilietines savybes, drąsų ir teisingą požiūrį į piktnaudžiavimą narkotikais, narkotikų platinimą visuomenėje apskritai, atsakomybę už savo veiksmus;
8.5. ugdyti mokytojų pagalbininkus siekiant įveikti narkotikų vartojimo paplitimą mokyklose;
8.6. apsaugoti vaikus iš šeimų, kuriose jų artimieji serga narkotinės priklausomybės ligomis;
8.7. analizuoti moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo motyvaciją, nuostatų ir gyvenimo įgūdžių spragas, problemas, kurios pastųmėjo vartoti narkotikus.
8.8. kiek galima glaudžiau palaikyti kontaktą su tėvais, informuoti juos apie pastebėtus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos narkotikų vartojimui;
8.9. pasibaigus stovyklavimo laikui, kartu su tėvais numatyti tolesnius veiksmus, kurie apsaugotų vaikus ir jaunimą nuo narkotikų vartojimo, patarti, kur kreiptis, prireikus kvalifikuotos pagalbos ar paramos;
8.10. analizuoti įvairias darbo su rizikos grupės vaikais ir jaunimu, nukentėjusiais nuo narkotinių medžiagų vartojimo, metodus ir formas.

9.Parengti metodines rekomendacijas psichologinių-pedagoginių stovyklų organizavimui rizikos grupės vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo.

IV ORGANIZAVIMO TVARKA

10. Psichologinės–pedagoginės stovyklos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 “Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos”, švietimo ir mokslo ministro 1996 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1043 “Lietuvos moksleivių išvykų, turistinių žygių, ekskursijų nustatais” Turizmo įstatymu (Žin.,1998 Nr.32-852, 2001 Nr.34-1128) ir kt. norminiais dokumentais.

11. Psichologinių–pedagoginių stovyklų tipai:
11.1 Stacionarinė stovykla. Šio tipo stovykloms yra priskiriamos stacionarinės vaikų poilsiavietės, švietimo įstaigų (internatinės, bendrojo lavinimo mokyklos, papildomojo ugdymo), kaimo turizmo ir kitokios tokiai veiklai galimos panaudoti bazės;
11.2. laikinoji stovykla. Tai stovyklos, kuriose stovyklautojai gyvena palapinėse;
11.3. keliaujanti stovykla. Tai stovykla, kuri stovyklavimo metu gali du ir daugiau kartų persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą;
11.4. dieninė stovykla. Šio tipo stovyklai būdingas stovyklavimo būdas, kai vaikai gyvena namie, tačiau atvyksta į stovyklavimo vietą ir nuo 9 val. iki 18 val. vykdo veiklą pagal numatytą programą;
11.5. darbo ir poilsio stovykla. Darbo ir poilsio stovyklos kategorijai priskiriamos stovyklos, kuriose darbas derinamas su stovyklų tikslais. Pagal gyvenimo tipą tokios stovyklos gali būti stacionarios, laikinosios ir keliaujančios. Be to, gali būti dieninė darbo ir poilsio stovykla, kada derinama ne ilgesnės kaip 4 valandų trukmės stovyklautojų darbo veikla su pagrindinių tiksų siekimu.

12. Moksleivių atranka į stovyklas vykdoma vadovaujantis institucijų, dirbančių narkotikų kontrolės, narkomanijos gydymo bei prevencijos srityse, pateiktomis rekomendacijomis arba mokyklos siuntimu. Šias rekomendacijas ir siuntimus saugo stovyklos vadovas. Jos pateikiamos Švietimo ir mokslo ministerijai pagal pareikalavimą, o kitiems tik gavus Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką leidimą bei tėvų sutikimą.

13. Moksleivių komplektavimas vykdomas vadovaujantis šiais kriterijais:
13.1. stovykla ar grupė gali būti komplektuojamos pagal narkotikų vartojimo dažnį:
13.1.1. moksleiviams, eksperimentavusiems narkotines medžiagas
13.1.2. moksleiviams, nereguliariai vartojantiems narkotines medžiagas
13.1.3. moksleiviams, piktnaudžiaujantiems narkotinėmis medžiagomis
13.1.4. moksleiviams, kurių šeimoje yra priklausomybe sergančių asmenų.
13.2. grupėse stovyklautojų skaičius neturi būti didesnis nei 15 žmonių;
13.3. moksleivių interesų suderinamumas;
13.4. stovyklautojų amžius: prioritetai bus skiriami toms grupėms, kuriose stovyklautojai yra bendraamžiai ar amžiaus intervalas nėra didesnis kaip treji metai.
13.5. atsižvelgiant į buitines sąlygas, stovyklose grupės gali būti mišrios (jas sudarytų tiek berniukai, tiek mergaitės), tačiau jos sėkmingai gali veikti ir vienalytės, t.y. suformuotos vien iš berniukų arba iš mergaičių.

14. Psichologinėse-pedagoginėse stovyklose su rizikos grupės vaikais ir jaunimu nukentėjusiais nuo narkotinių medžiagų vartojimo, gali dirbti asmenys, turintys pedagoginį, psichologinį, socialinį, medicininį arba teisinį išsilavinimą bei turintys praktinių įgūdžių darbe su jaunimu ir susipažinę su kelių eismo, gamtosaugos, maudymosi, priešgaisrinės saugos ir sanitarinėmis-epideminėmis taisyklėmis.

15. Psichologinių-pedagoginių stovyklų veiklai užtikrinti keliami šie reikalavimai;
15.1. stovyklų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už stovyklaujančiųjų saugumą, jų sveikatos priežiūrą, higienos sąlygas, programos įgyvendinimo kokybę, tinkamą skirtų lėšų naudojimą ir kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimą;
15.2. stovyklautojų maitinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 “Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos” ir Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 1999 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 64/885 “Dėl mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos’, laikantis higienos normų reikalavimų;
15.3. stovyklos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 127 patvirtintomis vaikų vasaros sveikatingumo stovykloms skirtomis higienos normomis ir taisyklėmis (HN79:1998).

16. Stovyklų vadovai privalo vadovautis kelių eismo, gamtosaugos, maudymosi, priešgaisrinės saugos, sanitarinėmis-epideminėmis taisyklėmis ir, atsižvelgę į stovyklautojų specifiką, turi iš anksto informuoti vietos teisėsaugos pareigūnus apie tokių stovyklų organizavimo vietą ir laiką, o pastebėję įtariamų narkotikų platinimu asmenų – informuoti policijos darbuotojus.

17. Stovyklų vadovams būtina turėti visą dokumentaciją, susijusią su stovyklos organizavimu: stovyklautojų sąrašus, institucijų rekomendacijas, kurios buvo teikiamos vykdant atranką, stovyklautojų gyvenamosios vietos adresus, tėvų gyvenamosios vietos bei darboviečių adresus ir telefonus, stovyklos vidaus tvarkos taisykles, programas, darbo planus bei kitą dokumentaciją, kuri privaloma stovyklai organizuoti..

18. Psichologinėse-pedagoginėse stovyklose vidaus tvarkos taisyklės privalomos vaikams ir personalui, tai svarbus ugdymo veiksnys, kurį reikėtų kuo veiksmingiau panaudoti. Pasitaikius atvejams, kai stovyklautoju atžvilgiu tenka imtis drausminių priemonių, stovyklos vadovas atsako už jų skyrimą. Šalindamas iš stovyklos tik išimtiniais atvejais stovyklos vadovo įsakymu ar tarybos sprendimu, kuriame nurodyti pašalinimo priežastį, ir stovyklautojus perduoti tėvams ar globėjams, o finansavimas už stovyklautojų maitinimą ir kitas išlaidas sustabdomas ir lėšos grąžinamos į biudžetą.

19. Laisvalaikio kultūra, edukologinis kryptingumas – tai principiniai akcentai, kurie turėtų vyrauti organizuojant laisvalaikio renginius. Svarbus uždavinys – tinkamai organizuoti ir gebėti laisvalaikio poreikiams panaudoti įvairius renginius, susitikimus, vakarones, išvykas į gamtą, kino filmų aptarimus, parodų lankymą. Ugdomų vertybių sistemoje vyraujančią poziciją skirti asmeniniams ir socialiniams įgūdžiams, sveikai gyvensenai kaip visuomeninei ir ekonominei vertybei.

V. VEIKLOS KONTROLĖ IR VERTINIMAS

20. Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos valstybinės institucijos, vykdančios kontrolės funkcijas, turi teisę:
20.1. kontroliuoti stovyklų darbo planų ir programų įgyvendinimą;
20.2. tikrinti higieninos normų ir kitų reikalavimų laikymąsi stovyklavimo metu;
20.3. atlikti stovyklautojų, jų mokytojų ir tėvų apklausas, kuriomis siekiama nustatyti, kada moksleiviai pradėjo vartoti narkotines medžiagas, motyvus, kokias medžiagas jie vartojo, kada apie tai sužinojo tėvai, mokytojai ir kita;
20.4. atlikti finansų racionalaus panaudojimo, stovyklautojų maitinimo kokybės kontrolę.

21. Programų vykdytojai, gavę finansinę paramą, Švietimo ir mokslo ministerijai atsiskaito Finansų ministerijos nustatyta tvarka, pristatydami biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaitą (2 forma). Apyskaita pateikiama per 5 dienas pasibaigus ketvirčiui.

22. Programų vykdytojai kartu su biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaita turi pateikti Socialinės politikos departamentui programos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje turėtų būti aprašyti planų ir programų įvykdymo situaciją, rezultatai, vertinimas, materialinio aprūpinimo lygis, personalo darbo įvertinimas, veiksmingumas, pasiekti rezultatai, pastabos ir siūlymai darbui gerinti

23. Apklausų, tyrimų ir anketų turinys turi būti suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija, kuri pasilieka sau teisę rekomenduoti iš anketos išbraukti kai kuriuos punktus ar papildyti anketą kitais klausimais.

Views All Time
Views All Time
3400
Views Today
Views Today
1
0 0