Ar ištvertumėt vieną dieną be cigaretės?

Sostinės Aušros Vartų ligoninės psichoterapeutė Kristina Gintalaitė – Priklausomybė nuo nikotino vertinama kaip labai pavojinga, netgi stipresnė už heroiną. Ko gero, taip yra dėl to, kad rūkymui neturi įtakos socialinė aplinka. Madingas ir plinta požiūris į rūkymą kaip į ritualą, kuris toleruojamas bet kokioje aplinkoje, tinka visoms socialinėms klasėms, nes pašalina susikaustymą ir nerimą bendraujant. Brangūs cigarai ar garsios firmos pypkė yra vos ne prestižo reikalas. Dažniausiai nėra vidinio konflikto, kuris trukdytų ar skatintų mesti rūkius. Kitaip nei narkomanas, rūkalius dažnai nejaučia baimės suvokdamas, kad yra priklausomas nuo cigaretės.

Kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos (alkoholis, narkotikai), nikotinas veikia net per penkias biologines sistemas: adrenerginę, serotonerginę, gamaaminosviesto rūgšties (gamaerginę), kalcio apykaitos ir opiatinę. Visos šios sistemos susijusios ir su hormonais, o bet kurios iš jų pusiausvyros pažeidimas išderina kitas sistemas. Biologiniame nikotino veikimo mechanizme dalyvauja tie patys receptoriai, sukeliantys bet kurią kitą priklausomybę. Išpūstame dūme yra apie 15 sudėtinių dalių, kurios turi dar 4720 komponentų. Pagrindiniai veiksniai, veikiantys fizinę žmogaus sveikatą, yra nikotinas, anglies monoksidas ir dervos. Šios medžiagos veikia kvėpavimo ir kardiovaskulinę sistemą, todėl didėja rizika susirgti lėtiniu bronchitu, plaučių vėžiu, plaučių emfizema, širdies kraujagyslių ligomis.

Kalbant apie psichinį nikotino poveikį, be abejonės, atsiranda psichinis noras rūkyti. Psichinė priklausomybė stimuliuoja fizinę priklausomybę, nes sutrikęs minėtųjų sistemų darbas reikalauja nuolatinės nikotino dozės. Todėl geriausių rezultatų duoda kompleksinis gydymas: fizinės sistemos – medikamentais, psichinės – psichoterapija. Šiandien pasaulyje labiausiai paplitę nikotino pakaitalai: kramtomoji guma, pleistras, kuriamas į nosį purškiamas aerozolis. Kai kur priklausomybei nuo nikotino sumažinti skiriamas naltreksono hidrochloridas”Revia”. Iš psichoterapijos arsenalo taikoma ir kognityvinė, Amerikoje populiaresnė kaip trumpesnė, direktyvesnė, ir psichoanalitinė (bandoma išsiaiškinti motyvą rūkyti, siūlomas kito elgesio modelis) terapija. Tačiau poreikis gydytis nuo priklausomybės nikotinui yra visiškai silpnas.

Jei žiūrėsim į rūkymą psichoterapiniu aspektu, jis yra kilęs iš paties ankstyviausio vystymosi fazės, kuomet neramus kūdikis ieško motinos krūties. Tai , žinoma, nereiškia, kad suaugęs žmogus, jausdamas nerimą, gali pasitenkinti tik oraliai. Prisiekę rūkaliai dažniausiai pasitenkina ritualiniu būdu – jiems rūkymas kaip kavos gėrimas. Vis tik, rūkymas, kaip ir nesaikingas valgymas, laikomas oraliniu pasitenkinimo būdu. Z.Froidas masturbaciją vertino kaip pirminį pasitenkinimą, o visą kitą – rūkymą, alkoholizmą, narkotikus – kaip seksualinio pasitenkinimo pakaitalus. Bet didysis psichoanalitikas, kaip nepataisomas rūkalius, per aistrą cigarams susirgęs žandikaulio vėžiu, iškentęs keliolika operacijų, buvo linkęs teigti, kad kartais rūkymas tėra rūkymas – nieko daugiau…

Kalbino Solveiga Potapovienė

Views All Time
Views All Time
3889
Views Today
Views Today
1
0 0