Viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų yra plintanti narkomanija. Narkomanija taip pat sąlygoja ir daugybę kitų neigiamų reiškinių visuomenėje – nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan.

Narkotikų problema Lietuvoje pradėjo ryškėti nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Kiekvienais metais šis reiškinys kelia vis didesnį pavojų. Narkotikų paklausa ir pasiūla ypatingai išaugo per paskutinius 4-5 metus. Per šį laikotarpį nelegalioje apyvartoje paplito heroinas, sintetiniai narkotikai.

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą:

Socialiniai reiškiniai.
Didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo.
Didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa.
Visus šiuos veiksnius galima apibrėžti ekonominės situacijos nestabilumu bei materialinių išteklių trūkumu institucijoms, užsiimančioms narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimu bei vykdančioms šio reiškinio prevenciją. Šalyje dar neveikia gerai subalansuota narkotikų pasiūlos bei paklausos mažinimo sistema, prevencinės programos neretai būna nefinansuojamos arba nepakankamai finansuojamos.

Narkotinę situaciją Lietuvoje apibūdinančios tendencijos:
Auga nusikaltimų, susijusių su nelegalia narkotikų apyvarta, skaičius.
Didėja asmenų, vartojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp vaikų ir jaunimo.
Neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės.
Populiarėja naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos nelegalioje apyvartoje (pvz., natrio oksibutiratas – GHB).
Lietuvoje 2001 m. už nelegalią narkotikų apyvartą iškeltos 1039 baudžiamosios bylos. Tai 113 bylų, arba 12,2 %, daugiau nei 2000 metais. Šis skaičius sudaro 1,3 % visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų (2000 m.– 1,1). Tai rodo, kad narkotikų problema didėja. Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius išaugo 1,65 karto (per 10 metų – 4 kartus).

Daugiausia baudžiamųjų bylų (954) yra iškelta už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. 2000-ųjų metų pabaigoje sustiprinus specializuotus narkotikų kontrolės padalinius nežymiai išaugo baudžiamųjų bylų, iškeltų už narkotikų platinimą, skaičius. 2001 m. metais tokios bylos sudarė 30 % (2000 m. – 27 %). Daugiausia tokio pobūdžio bylų yra iškelta Vilniaus ir Klaipėdos miestuose (po 43 %).

2001 m. iškeltos 79 baudžiamosios bylos už neteisėtą I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) disponavimą. Tarp šių medžiagų dominuoja efedrinas. Net 71 % tokių bylų iškelta Kauno ir Šiaulių miestuose. Be to, 2 bylos iškeltos už lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (2000 m. – 2), 3 bylos už narkotinių medžiagų grobimą (2000 m. – 2). Įsteigus Lietuvos muitinėje kovos su narkotikais padalinius, išaugo išaiškintų nusikaltimų, susijusių su narkotikų gabenimu per valstybės sieną, skaičius. 2001 m. iškeltos 8 bylos už narkotikų kontrabandą (2000 m. – 0), LR pasienyje išimta apie 1 kg heroino (gabenamo į Rusiją). Didesnė dalis narkotikų kontrabandos atvejų išaiškinta glaudžiai bendradarbiaujant policijos, muitinės bei valstybės sienos apsaugos tarnyboms.

Didžiausias užregistruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius Vilniuje – 365 (augimas 0,8 %) ir Klaipėdoje – 168 (augimas – 57 %). Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). Tai lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis.

Už neteisėtą narkotikų apyvartą 2001 m. baudžiamosios bylos iškeltos 699 asmenims (2000 m. – 558).

Kiekvienais metais vis daugiau nepilnamečių, ypač vidurinių mokyklų moksleivių, padaro nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Šiais metais nusikalto 61 nepilnametis, iš jų 17-ai yra iškeltos bylos už narkotikų platinimą.

Iš viso šalyje už narkotikų platinimą 2001 m. sulaikyti 288 asmenys (2000 m. – 210), iš jų 87 moterys, 2 užsienio piliečiai. 15 užsieniečių sulaikyti už bandymą gabenti narkotikus per Lietuvos valstybės sieną.

88,5 % sulaikytų asmenų niekur nedirba ir nesimoko, 77 % turi vidurinį arba nebaigtą vidurinį, 2 % – aukštąjį išsilavinimą. Beveik pusė iš visų sulaikytųjų yra narkomanai. Pagal amžiaus grupes labiausiai nusikalsti yra linkę asmenys nuo 18 iki 24 metų. Nusikaltusių šio amžiaus asmenų skaičius, lyginant su praeitais metais, padidėjo 30 %, kas rodo, kad vis jaunesni asmenys įsitraukia į nelegalią narkotikų apyvartą.

Šiuo metu šalyje yra apie 4000 asmenų, esančių narkologijos įstaigų įskaitoje (2000 m. – 3521). Realiai šie skaičiai turėtų būti žymiai didesni (apie 10 kartų). Didžiausias narkomanų skaičius 100 000 gyventojų yra Visagine – 524, Klaipėdos m. – 230, Biržų raj. – 230, Vilniaus m. – 225. Pagal oficialią statistiką 291 narkomanas įvykdė nusikaltimą, susijusį su neteisėta narkotikų apyvarta (2000 m. – 257). Nėra statistikos apie vagystes, plėšimus, grobimus ir kitus nusikaltimus, kuriuos padarė narkotikus vartojantys asmenys dėl narkotikų įtakos, t. y. dėl pinigų poreikio narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Laisvės atėmimo vietose 2001 m. išaiškinti 25 bandymai perduoti nuteistiesiems narkotines bei psichotropines medžiagas, (2000 m. – 18). Populiariausios nuteistųjų vartojamos narkotinės medžiagos – heroinas, marihuana, hašišas. Minėtose įstaigose 2001 m. nustatyta 2 kartus daugiau narkotinių medžiagų vartojimo atvejų (256) nei 2000 m. Narkotikų kaina įkalinimo įstaigose yra 2-3 kartus didesnė nei už jų ribų.

IŠVADOS

Narkotikų problema Lietuvoje kasmet tampa vis aktualesnė.
Vis daugiau vaikų ir jaunimo įstiraukia į narkotikų vartojimą
Narkotikų verslą Lietuvoje kontroliuoja organizuotos nusikalstamos grupuotės, turinčios gerus ryšius su užsienio valstybių nusikaltėliais.
Heroinas tapo labiausiai paplitęs narkotikas Lietuvoje.

***

Parengta pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos
Narkotikų kontrolės tarnybos pateiktą medžiagą

Views All Time
Views All Time
2988
Views Today
Views Today
1
0 0