Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų – nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti.

Vykdant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, paskelbti Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2000.07.05 d. įsakymas Nr. 921 ir 2000.08.31 d. įsakymas Nr. 1087 „Apie narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją švietimo ugdymo įstaigose“ bei narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo įstaigose 2000-2001 m.m. priemonių planas.

Vykdant minėtus dokumentus, ugdymo įstaigos du kartus (2000 m. ir 2001 m. rudenį) informavo LR švietimo ir mokslo ministeriją apie jų vykdymą bei atsakė į papildomus klausimus. Gauti atsakymai į papildomus klausimus ir ataskaitos apie minėtų įstatymų vykdymą bendrojo lavinimo mokyklose (darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, suaugusiųjų mokyklose, gimnazijose), globos namuose, internatinėse mokyklose. Viso gauta ataskaitų apie 1917 įstaigų prevencinę veiklą. Remiantis apskričių, rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių bei atskirų mokyklų ataskaitomis atlikta duomenų analizė.

Ar yra įstaigoje pastovus administracijos darbuotojas, atsakingas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą?

Kai kuriuose miestuose ir rajonuose sudarytos koordinavimo komisijos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, parengti priemonių planai. Visose, ataskaitas pateikusiose, ugdymo įstaigose yra paskirti asmenys, atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ar net sudarytos prevencinės veiklos koordinacinė grupė. Net 59.5% įstaigų nurodė, kad atsakingu asmeniu paskirtas vienas iš įstaigos administracijos darbuotojų. Kai kuriose mokyklose šią atsakomybę prisiėmė įstaigos direktorius ar jo pavaduotojas/a ugdymui. 21.4% įstaigų atsakingu paskirtas biologijos, sveikos gyvensenos bei kitos specialybės mokytojas, 7.1% įstaigų – socialinis darbuotojas ar psichologas ir 12.0% įstaigų savo ataskaitose nenurodė kokios specialybės yra asmuo, atsakingas už narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos veiklą. Atsakingas asmuo dirba pastoviai ir buvo pakeistas vos keliuose įstaigose dėl rimtų priežasčių (pvz. išėjo iš darbo).

Ar turi ugdymo įstaiga rašytines vidaus tvarkos taisykles, liečiančias rūkymą, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą?

Daugelis ugdymo įstaigų pakoregavo vidaus tvarkos taisykles, jas papildydami apie alkoholio ir kitų narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimą. 71.4% ugdymo įstaigų turi rašytines vidaus tvarkos taisykles, liečiančias rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams bei aptarnaujančiam personalui. 14.3% įstaigų turi tik žodines vidaus tvarkos taisykles, o tiek pat (14.3%) įstaigų vidaus tvarkos taisykles turi tik moksleiviams. Tuo, suprantama, pažeidžiamas demokratiškumo principas mokykloje.

Mokyklose griežčiau sekamas moksleivių lankomumas, tobulinama lankomumo apskaitos sistema. Kai kurios įstaigos praveda moksleivių, praleidinėjančių pamokas, kontrolės savaites, siekdami išsiaiškinti kuo jie tuo metu užsiima. Mokyklose nustatytas interesantų ir svečių lankymosi švietimo įstaigose registravimo tvarka, ribojamas pašalinių asmenų patekimas į mokyklą ir jos teritoriją. Ieškoma efektyvios kontrolės formų diskotekų ir kitų renginių metu. Kai kurios mokyklos už vidaus taisyklių pažeidimus yra numačiusios bausmes. Pvz. pažeidus taisykles vakarėlių metu numatyta:

pranešti tėvams
taikyti pinigines baudas (5 litai)
išprašyti iš šokių (vakarėlio)
taikyti administracines baudas.

Kai kurios mokyklos įvedė jaunųjų policijos rėmėjų patruliavimą pertraukų ir šokių metu, daugelyje mokyklų budi tėvai.

Moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai informuojami apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Skelbiami sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresai, telefonai, jų teikiamos paslaugos.

Ar aktuali yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema įstaigoje?

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą kaip aktualią įvardijo 62.0% įstaigų. Jų tarpe :
39.8% įstaigų įvardijo aktualia narkotikų vartojimo problemą;
22.2% įstaigų aktualiu įvardijo tik tabako ir alkoholio vartojimą;
18.0% įstaigų vadovų galvoja, kad narkotinių medžiagų vartojimas dar nelabai aktualus jų įstaigoje;
o 20.0% įstaigų vadovų atsakė, kad jų įstaigoje ši problemą nėra aktuali, nes „realiai vartojančių mokykloje nėra“, „akivaizdžių faktų nenustatyta“ ir kita.

Problemos neįžvelgė dauguma globos namų, internatinės mokyklos. Ši problema dar nėra aktuali kaimo pradinėse mokyklose, nors kai kurios ir kaimo pradinės mokyklos šią problemą jau vertina kaip aktualią ir svarbią. Ne todėl, kad daug kas vartotų, o todėl, kad problema egzistuoja, „mokyklos yra gąsdinamos“, kartais įtariami draugai, aplinkiniai, kad naudoja narkotines medžiagas, moksleiviai susiduria su pasiūlymu išmėginti, įsigyti.

Remiantis tarptautinių ESPAD 99 tyrimų rezultatais, kurie apėmė 250 ugdymo įstaigų, galima buvo tvirtinti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus moksleivių yra aktualus visose šalies ugdymo įstaigose. Tik vienoje kaimo pagrindinėje mokykloje tyrimo metu nebuvo konstatuotas nė vienas moksleivis, mėginęs vartoti narkotinių medžiagų. Tačiau, rūkančių bei alkoholinius gėrimus vartojančių, nustatyta kiekvienos mokyklos kiekvienoje tiek 9-toje, tiek 10-toje klasėje, o jų vartojimo stažas siekė iki 5-10 metų. Todėl reikėtų manyti, kad kai kurios mokyklos dar neįvertina situacijos.

Moksleivių apklausa dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo.

Net 92.8% įstaigų pravedė moksleivių apklausą dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Tik 4.8% įstaigų nurodė, kad apklausos nedarė ir 2.4% – nurodė, kad situaciją aiškinosi pokalbių su moksleiviais būdu. Nedaugelis mokyklų apklausė visus moksleivius. Išvadose mokyklos nurodo, kad laiku atlikti tyrimai turi prasmę ir padeda planuojant renginius. Kai kurie rajonai anketinę apklausą vedė ir išanalizavo duomenis viso rajono mastu. Gauti labai vertingi ir patikimi duomenys vien dėl didelio tiriamųjų skaičiaus. Kai kurios mokyklos tyrimus atliko pagal unifikuotą anketą, o kelios – net pagal ESPAD klausimyną ir savo duomenis išanalizavo lygindami su tarptautinių tyrimų duomenimis bei ankstesniais kitų miestų tyrimais. Didžiųjų miestų kai kuriuose mokyklose tyrimus atliko diplomantai, magistrantai ar kokių tai centrų kvalifikuoti darbuotojai. Kai kurios mokyklos dar duomenų neišanalizavo, kitos rašo, kad prideda prie ataskaitų, tačiau iki mūsų jos neatėjo.

Kai kurios įstaigos apėmė 5-12 klases, kitos – 6-10 klases arba tik 5-7 klases. Dažniausiai apklausa buvo vykdoma pasirinktinai keliose klasėse ir apėmė nedidelį moksleivių skaičių. Kai kurios mokyklos nurodė duomenis procentais, kitos – nurodė moksleivių skaičių. Buvo ir tokių mokyklų, kurios nurodė, kad duomenys konfidencialūs, todėl jų nepateikė. Todėl matematiškai apdoroti duomenų neįmanoma, galima tik juos aptarti. Be to, kai kuriuose ataskaitose nurodoma, kad moksleiviai nebuvo atviri ir duomenys neatspindi tikrovės. Tai rodo, kad nebuvo laikomasi anonimiškumo (kiekvienas klausimynas nebuvo pateikiamas atskirame voke) ir konfidencialumo (buvo renkami duomenys ir jie analizuojami nekonfidencialiai). Tačiau daugelis įstaigų nurodė, kad atlikę apklausas įsitikino, kad mokykloje egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema.

Rūkymas. Rūkymas yra labai paplitęs tarp moksleivių ir jis labiausiai pastebimas. Mokytojams tenka kontroliuoti moksleivių elgesį pertraukų metu. Įvedus griežtą tvarką pačioje mokykloje ir jos teritorijoje, neretai moksleiviai (net ir pertraukų metu) bėga į kaimyninius gyvenamus rajonus ir ten rūko. Neretai ir tėvai savo vaikų rūkymui pritaria. Mokyklai tenka įdėti daug pastangų, kad laikytis griežtos vidaus tvarkos.

Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10% pradinių klasių moksleivių. Panašų rūkančių pradinių klasių moksleivių skaičių nurodė tiek kaimo, tiek miesto mokyklos. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55%. Vyresnėse klasėse, o ypač jaunimo mokyklų moksleivių apklausa parodė, kad kasdien rūko nuo 38% iki 77% moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88 – 95%. Taigi yra mokyklų, kur beveik visi vyresnių klasių berniukai rūko. Tai jau viršija šalies vidurkį pagal ESPAD 99 duomenis. Mūsų šalyje iki šiol rūkė daugiau berniukai, nei mergaitės. Tačiau kai kurios mokyklos išreiškė didelį susirūpinimą didėjančiu mergaičių rūkymu, nes visai nebandžiusių rūkyti mergaičių vyresnėse klasėse „galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų“.

Moksleiviai gana anksti pradeda rūkyti. Daugiausia berniukai pradeda rūkyti šeštoje-septintoje klasėje, mergaitės – aštuntoje-devintoje klasėje. Daugelis mokyklų atžymėjo, kad tėvai pritaria vaikų rūkymui ir netgi nuperka cigarečių. Didžiausia bėda ir rykštė yra moksleivių rūkymas už mokyklos ribų, t.y. gyvenamųjų namų laiptinėse, prie parduotuvių. Įstaigų vadovai galvoja, kad reikėtų valstybiniu mastu išleisti įstatymą, kuriame būtų aiškiai įvardinta, kad bendrojo lavinimo moksleiviams rūkyti draudžiama. Kai kurie pedagogai galvoja priešingai, kad reikia įrengti rūkymo patalpas mokykloje bent pabandymui, daryti šio žingsnio stebėjimus ir analizę.

Alkoholis. Labai paplitę yra alkoholiniai gėrimai. Kai kurios mokyklos nurodė, kad jų visi 5-12 klasių moksleiviai (100%) yra išbandę alkoholinius gėrimus. Dauguma mokyklų nurodo 92-95 % moksleivių bandžiusių alkoholinius gėrimus ir 10-31% dažnai jį vartojančių, o vienoje mokykloje 2.3% moksleivių alkoholinius gėrimus vartoja kasdien. Yra tokių mokyklų, kurios tarp 6-10 klasės moksleivių bandžiusių vartoti alkoholinius gėrimus nurodė tik 20%, o kitos net 77% trylikamečių konstatavo sistemingai vartojančių alkoholinius gėrimus. Apie moksleivių apsvaigimą nuo alkoholio nurodo nedaug įstaigų. Šis rodiklis siekia iki 73.2%, kai nurodomas girtumas bent kartą ir 18%, kai moksleiviai buvo apsvaigę 10 ir daugiau kartų, bei 31.0% 1-2 kartus per paskutines 30 dienų. Konstatuoti girtumo faktai jau penktoje klasėje. Tarp moksleivių yra labai paplitęs alus, tačiau jie nepriskiria alų prie alkoholinių gėrimų. Mokyklos, kurios išanalizavo, kaip paplitę yra atskiros alkoholinių gėrimų rūšys, nurodė, kad iki 65% moksleivių sistemingai vartoja alų. Priežastys, kodėl moksleiviai vartoja alkoholį, daugumoje psichologinės: noras atsipalaiduoti, užmiršti problemas, apsvaigti, smalsumas, pasijusti laimingesniu..

Nelegalūs narkotikai. Nelegalūs narkotikai daugiau plinta didesnių miestų mokyklose. Daugelis kaimo ir mažesnių miestelių mokyklų nurodė, kad jų mokyklose narkotikų vartojimo nepastebėta ir moksleiviai anketose neatžymi. Tačiau kai kurios gyvenviečių mokyklos pateikė gana liūdnus ir stulbinančius rezultatus tiek pagal pavartojusių moksleivių skaičių tiek pagal narkotinių medžiagų įvairove (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.).

Moksleiviai atžymi, kad apie narkotikus jie yra plačiai girdėję. Iki 93% moksleivių žino narkotikų pavadinimus, bei pavieniai juos bando vartoti ir kaimiškose vietovėse. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios nurodo 7-9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir ypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 -37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% pastoviai vartojančių narkotikus moksleivių.

Labiausiai paplitusi „žolė“, raminamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos („žolės“, kanapių) vartojimo rodiklis siekia iki 28.9-33.0%. Net 7-8% kai kurių globos namų auklėtinių uosto klijus. Klijų uostymas paplitęs ir kitose įstaigose, ypač kaimo mokyklose. Tačiau kitos įstaigos nurodė 2-5% moksleivių, uostančių klijus, daugiausia berniukų. Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9%). Daugėja mokinių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma net iki 12%, dažniau mergaitės). Kai kurios mokyklos nurodė, kad yra moksleivių jau pastoviai vartojančių narkotikus (piktnaudžiaujančių jais). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai. Visagine 15% moksleivių vartoja trimadolį. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas.

Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose, o joms įsigyti moksleiviai išleidžia 60 litų ir daugiau per mėnesį, kuriuos gauna iš tėvų, kaip kišenpinigius. Moksleiviai gerai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų. Kai kurių mokyklų, anoniminių apklausos apie narkotikų vartojimą rezultatų analizėse, nurodoma, kad iki 42% kaimo mokyklų moksleivių narkotikų gali įsigyti mokykloje (per draugus). Daugumoje ataskaitose nurodoma, kad mokykloje narkotikų įsigyti negalima. Tačiau narkotikų galima gauti net kaimo vietovėse: 15-17% kaimo mokyklų moksleivių anketose nurodė, kad žino, kur savo gyvenvietėje gali gauti narkotikų.

Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto („dėl kaifo“), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), „madinga“, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti. Kai kurių mokyklų narkotinių medžiagų vartojimo analizė rodo, kad moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Iš draugų, platintojų jie yra girdėję apie neapsakomus malonumus. Paaugliai įsitikinę, kad narkotikai yra „mirtini“ ir „nemirtini“ (tabletės, „žolė“). Jų nuomone nemirtini narkotikai sveikatai žalos nedaro ir yra mažiau pavojingi nei alkoholis. Kitas pavojingas dalykas yra tai, kad vaikai tiki, kad narkomanija yra pagydoma, kad bet kada gali mesti juos vartoti. Tai jiems padeda suvokti buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos. Buvę narkomanai laiko save pasveikusiais ir tiki, kad niekada nebeprisilies prie narkotikų. Tuo įtikina ir vaikus. Todėl labai pavojinga įsileisti buvusius narkomanus paskaitoms į mokyklas. Pedagogų nuomone vaikui būtina nuo mažens formuoti gyvenimo filosofiją, kad vaikai suvoktų, jog likimas priklauso nuo jo paties, kad gyventi puiku ir be narkotikų.

Kai kurios įstaigos į anketas įtraukė klausimą ar moksleivius reikėtų testuoti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visose anketose didžioji dauguma moksleivių pasisakė, kad ne. Testavimas nesprendžia problemos, išaiškinti vartojančius galima ir kitais būdais, nežeminant visų moksleivių, o testuoti tik įtarus.

Kai kurios mokyklos pateikė apklausų duomenis ir apie kitas moksleivių problemas – norą pakenkti sau (iki 24% moksleivių norėjo pakenkti sau) ir bandymą žudytis (iki 13%, o 4% net 5 ir daugiau kartų moksleivių bandė žudytis). Duomenys rodo, kad vaikai turi daug problemų, kurios skatina ne tik griebtis narkotikų, bet ir ryžtą savižudybei.

Mokytojų kvalifikacija narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. Ar pakanka literatūros tais klausimais?

Respublikos mokyklose yra gana didelis būrys mokytojų, kurie kėlė savo kvalifikaciją narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo klausimais. Vien PPRC jėgomis, remiant nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos lėšomis 2001 metais organizuota 10 seminarų, apimant visas apskritis. Taigi kiekvienas rajonas turėjo galimybę bent kelis savo pedagogus apmokyti dirbti šioje srityje. Gana daug įstaigų nurodė, kad mokytojai dalyvavo Pilietinių iniciatyvų centro organizuotuose seminaruose.

Pateiktose švietimo skyrių bei atskirų ugdymo institucijų ataskaitose pedagogų, kėlusių savo kvalifikaciją narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais skaičius įvairuoja nuo 1iki 10. Tik labai mažas mokyklų skaičius nurodė, kad nė vienas pedagogas šiemet tais klausimais nekėlė savo kvalifikacijos. Daugiausia pedagogų, kėlusių savo kvalifikaciją nurodė Radviliškio (150 pedagogų) ir Druskininkų (100 pedagogų) švietimo skyriai.

Didžioji dalis pedagogų kėlė savo kvalifikaciją, dalyvaudami vietos policijos darbuotojų ir gydytojų specialistų seminaruose – paskaitose.

60% mokyklų nurodė, kad trūksta literatūros pedagogams rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos klausimais, ypač metodinių leidinių. Kai kurios kaimiškų gyvenviečių mokyklos skundėsi, kad bibliotekoje beveik nėra literatūros narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. 11.1% mokyklų nurodė, kad literatūros mažoka, 29% ugdymo įstaigų nurodė, kad literatūros pakanka. Kai kurios mokyklos medžiagos gauna iš AIDS centro. Pedagogai atžymėjo, kad prieinamoje jiems literatūroje dažniausiai dėstoma, kaip vartoti, bet ne kaip to išvengti. Trūksta vaizdinių priemonių, suderintų su ŠMM ekspertų komisija.

Kai kurie vadovai pareiškė, kad literatūros lyg ir pakaktų, bet pasigenda susistemintos, metodinės medžiagos, kuri palengvintų mokytojams, klasių auklėtojams pasiruošti užsiėmimams, bei būtų parengta atskiriems amžiaus tarpsniams, nes pedagogams dar labai trūksta patirties dirbti šioje srityje. < Daugelis įstaigų skundėsi, kad visai nėra literatūros kaip dirbti tais klausimais su tėvais. O ir tėvams nėra jokios literatūros kaip apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių. Prieinama literatūra daugiau orientuota į teoretines žinias. Pateikti pedagogų apklausų duomenys rodo, kad pedagogai pageidautų daugiau išgirsti specialistų, gerai parengtų lektorių paskaitų, daugiau temų apie darbo su moksleiviais ir jų tėvais formas. Kiek tėvų įsitraukė į rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos veiklą? Ar yra tėvų paramos grupės ar tėvų tarybos? Ugdymo įstaigos nurodė, kad tėvai nenoriai įsitraukia į rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos veiklą. Tik 22.2% ugdymo įstaigų nurodė, kad turi tėvų tarybą, kuri dalyvauja organizuojant renginius. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje 3-11 tėvų dalyvauja mokyklos tarybos veikloje. Dažniausiai tėvų veikla būna epizodinė, organizuojant kokį tai renginį. Tik labai nedidelė dalis ugdymo įstaigų nurodė, kad didelė dalis tėvų aktyviai dalyvauja šioje veikloje. Penkiolika mokyklų nurodė, kad turi tėvų paramos grupę, kuriai vadovauja arba komisaras arba gydytojas. Kai kurios mokyklos atsakė, kad nėra būtinybės organizuoti tėvų paramos grupės. Šiaip iš tėvų pusės paprastai iniciatyvos nebūna, kol tai nėra susiję su jų vaiku. Atvirkščiai, kai kurios mokyklos nurodė, kad yra tėvų, besipiktinančių, kad mokykla kišasi į jų vaikų asmeninius reikalus, kad vaikai rūko su tėvų žinia. Norėdami aktyviau įtraukti tėvus į prevencijos veiklą, kai kurios mokyklos organizavo tėvų - mokytojų konferencijas, tokias kaip "Dorovinių vertybių svarba žmogaus ugdyme", įtraukė tėvus rengiant projektus, subūrė tėvų rėmėjų grupę. Kai kurios mokyklos turi tėvų savitarpio pagalbos grupes. Dar kai kurios mokyklos nurodė, kad planuoja ar jau kuria tėvų paramos grupes narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti. Daugelis mokyklų vykdė tėvų švietimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, vedė seminarus "Mes prieš narkotikus", kai kuriuose mokyklose veikia tėvų klubai. Tėvai informuojami ką daryti, jei įtaria, jog vaikas vartoja šias medžiagas ar jas platina. Supažindinami kur kreiptis, norint gauti psichologinę ar medicininę pagalbą. Kai kurios mokyklos pripažįsta, kad vienas iš mokyklų prevencijos veiklos prioritetu - tėvų aktyvinimas. Psichologinė pagalba, įtarus moksleivį vartojant narkotikus ir psichotropines medžiagas. Tik 24.4% ugdymo įstaigų nurodė, kad jiems yra prieinama psichologinė pagalba ir, įtarus moksleivį vartojant narkotikus ar psichotropines medžiagas, jie gali kreiptis pagalbos. 4.8% įstaigų nurodė, kad jie gali kreiptis į respublikinius pedagoginius-psichologinius centrus. 29% įstaigų nurodė, kad jie gali kreiptis ir ieškoti pagalbos telefonu. Psichologinė pagalba daugiau prieinama miestų įstaigoms. Kai kurios mokyklos turi psichologus, kitos palaiko ryšius su rajono psichologu, dar kitos nurodė, kad organizuojami sistemingi susitikimai su psichologais, kur supažindinami pedagogai su dažniausiai vartojamais narkotikais ir jų vartojimo pasekmėmis, aiškinama kaip organizuoti darbą su moksleiviais vartojančiais psichotropines medžiagas ir perspėti nevartojančius apie narkotinių medžiagų vartojimo padarinius. Renginiai, skirti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Dauguma mokyklų atžymėjo, kad vykdant ŠM Ministro įsakymą buvo parengta narkotikų vartojimo (narkomanijos) prevencijos programa ir konkretus veiksmų planas. Kai kurios mokyklos supranta, kad prevencija ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl stengiamasi sukurti ilgalaikes programas, sudarytos komisijos šiam darbui įgyvendinti. Kai kurios - pasitenkina atskirų renginių organizavimu. Sumažinus mokyklos finansavimą, tarifikuotas papildomas ugdymas ženkliai sumažėjo. PPRC ir kai kuriuose apskrityse pravesti seminarai ugdymo įstaigų vadovams, socialiniams darbuotojams, specialistams, atsakingiems už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą. Kauno apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento švietimo skyrius kartu su visuomenės sveikatos centru surengė seminarų ciklą apskrities savivaldybių komandoms, į kurias pakviesti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos, vaikų teisių apsaugos tarnybos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys su rizikos grupių vaikais. Visos šalies ugdymo įstaigos, tame tarpe ir pradinės mokyklos organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Renginiai buvo skirti mokytojams, tėvams ir moksleiviams. Daugumoje mokyklų buvo organizuotos paskaitos pedagogams. Pedagogai supažindinti su "vartus atveriančiais" narkotikais, kaip atpažinti narkomaną, kada ir kokią informaciją pateikti ugdytiniams, kaip kalbėtis su moksleiviais. Jas skaitė policijos komisarai, gydytojai specialistai, AIDS centro ar jo padalinių darbuotojai. Tik nedaugelyje mokyklų su paskaitomis dalyvavo psichologai. Daugelis mokyklų organizavo paskaitas tėvams, kurias skaitė vietos policijos darbuotojai ir gydytojai specialistai. Tėvams buvo demonstruojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdžiai, aiškinama kaip atpažinti, kai vaikas yra pavartojęs šių medžiagų. Iš pateiktų ataskaitų susidaro įspūdis, kad mokytojams ir tėvams yra suteikiamos elementarios žinios kas tie narkotikai ir kaip atrodo vaikas pavartojęs juos. Tačiau labai mažai pedagogai ir tėvai gavo žinių kaip apsaugoti vaikus, kad jie nepradėtų vartoti ar kartą paeksperimentavę, jų atsisakytų. Pirminė prevencija suprantama kaip informacijos ir žinių perteikimas, naudojant netgi gąsdinimo metodus, pasikviečiant buvusius narkomanus. Moksleiviams siūlomas platesnis prevencijos renginių arsenalas. Ne visos ugdymo įstaigos turėjo galimybę vykdyti projektus. Nelaimėjusios konkursų ir negavusios lėšų, kai kurios mokyklos stengėsi vykdyti parengtus projektus bent iš dalies savomis jėgomis. Dauguma mokyklų pravestos vidurinių ir vyresnių klasių valandėlės moksleiviams, tarpklasinės diskusijos, įvairūs masiniai renginiai "Narkotikams - ne". Populiarios yra paskaitos ar paskaitų ciklai. Nemažai mokyklų nurodė, kad lankosi AIDS internetinėje svetainėje. Vieni globos namai nurodė 22 prevencijos renginius ir 40 papildomo ugdymo renginių. Ypatingai populiarūs yra piešinių, plakatų, rašinių, rečiau atvirukų, fotonuotraukų, karpinių, žinių, video klipų konkursai skirti AIDS, rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo problemai. Organizuojamos moksleivių piešinių, plakatų, lankstinukų (pvz. "Stop - AIDS") parodos. AIDS, nerūkymo dienai paminėti skirtos įvairios akcijos, tokiomis temomis, kaip "Žalingi įpročiai, kaip jų išvengti", "Pasyvus rūkymas", "Ką aš žinau apie žalingus įpročius ir jų pasekmes", "Žalingiems įpročiams ne", "Daryk kažką, kol tau tai neatsitiko", "Diena be cigaretės", "Mesk cigaretę" "Kaip ir kodėl tampama narkomanu" ir kita. Akcijos yra madingiausia renginių forma ir jų tematika labai įvairi. Tačiau dažniausiai akcijų tematika skirta rūkymo problemai, ypač rajonų, kaimo mokyklose, kadangi jose rūkymo problema yra aktualiausia. Moksleiviai dalyvavo Europos narkotikų prevencijos savaitėje. Kai kuriuose mokyklos paruošti vyresnių klasių moksleiviai dirbti su jaunesniais vaikais. Kvaišalų prevencijos aktualijos įtraukiamos į papildomojo ugdymo veiklos planus. Paminėtini tokie papildomojo ugdymo, prevencijos renginiai popamokinėje veikloje: Įrengti ir nuolat atnaujinami informaciniai stendai narkotikų vartojimo prevencijos temomis, skelbiami pagalbos telefonai. Jaunųjų policijos rėmėjų šventės "Stabdyk nusikalstamumą" Specialūs mokyklos laikraščių numeriai, sienlaikraščiai Specialūs skyreliai ar kampeliai bibliotekose moksleiviams ir tėvams, parodėlės, renginiai bibliotekoje "Narkotikai, jų poveikis ir pavojai". Tokie kampeliai kai kuriose mokyklose yra ir pedagogams mokytojų kambaryje. Diskusijos "Ką žinai apie narkotines medžiagas", "Kaip padėti draugui patekusiam į savigriovos situaciją", "Narkotikai skrydis į bedugnę", "Kodėl žmonės rūko?", "Prie paskutinės ribos", "Narkomanija: liga ar liguistas potraukis", "Narkotikai - mitai ir tikrovė", "Mano vertinimai","Kas lemia mano elgesį". Pokalbių ciklai: "Rūkoriaus portretas", "Kvėpuokime švariau", "Narkotikai ir įstatymas". Paminėtinos diskusijos-pokalbiai pradinių klasių moksleiviams: "Ar galima pasitikėti nepažįstamais žmonėmis",, "Kokį poveikį sukelia alkoholiniai gėrimai", "Narkotinės medžiagos. Pavojus sveikatai". Diskusijų klubai ("N-14", "Juice", "Eurika", "Visagalis", "Laisvalaikio klubas", "Ištiesk draugui ranką", "Aš galiu", "Linksmųjų ir išradingųjų", "Sveika mokykla", "Už ir prieš", "Harmonija", "Bendraminčiai" ir kt). Klubas "Mes čia gyvename" lanko rizikos grupės vaikai, klubas "Vėtrungė" numato priemones narkotinių medžiagų ir kitų kvaišalų vartojimo prevencijai mokykloje ir kaimo bendruomenėje. Konferencijos vyresnių klasių moksleiviams "Jaunimo problemos", "Sveikatos versmės", "Tikrovė neatleidžia", "Narkomanija - kas tai?","Aš galiu pasakyti NE", skirtą pedagogams ir moksleiviams, tarpmokyklinės konferencijos "Sveika mokykla", mini konferencijos, jaunųjų oratorių konferencija "Kvaišalai ir jaunimo problemos", bendros moksleivių, mokytojų ir tėvų konferencijos "Kuriame saugią aplinką", "Civilizacijos neigiami poveikiai vaikui". Sveikos gyvensenos būrelių veikla, sveikos gyvensenos kabinetas, sveikatingumo salė. Dramos būrelių spektakliai "Žiebtuvėlis", "Kaip aš praradau draugą", "Pagunda", "Aš galiu pasakyti ne", " Prarasti", lėlių teatro , skaitovų šventės, mini spektakliai įvairiomis prevencijos temomis, teatro studijos etiudai ir kt.. Kino ir video filmų "Narkotikų kelias", "Kokainas", "Kiksas", "Pražūties karta", "Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją", "Sidabrinė styga", "Du bokalai Pilzeno alaus…", "Kaltė", "Niekur", "Fronto linija", "Traukinių žymėjimas", "Memento", "Narkomanai", "Gražus aguonos žiedas", "Kasadra", "Alkoholio žala", "Rūkymo žala" peržiūros ir aptarimai. Vyresnių klasių aštuonių filmų ciklas "Metadonas", "Adatų keitėjai", "Kalėjime ties įstatymo riba", "Narkotikai čigonų tabore", "ŽIV kelias", "Narkotikams STOP", "Ekstazy", "Auksinė adata". Daugelis šių filmų neaprobuoti ŠMM sveikatos ir kūno kultūros ekspertų komisijos. Aptariamos TV laidos "X sektorius", 'Farai", 'Srovės", krašto TV laidos. Vakaronės "Sveikame kūne - sveika siela", Alternatyvios mados šou "Aš prieš žalingus įpročius" ir kt. Viktorinos "Sveikame kūne - graži siela", "Kodėl aš sakau narkotikams ne", "Mes prieš rūkymą", "Jaunystės griekai - senatvės vargai", "Sveikata - didžiausias mūsų turtas"ir kt. Popietės su medikais, psichologais, policijos darbuotojais, literatais, dvasininkais ("Kvaišalai - savižudybė", "Kvaišalai ir aš", "Padėk draugui", "Gyvenk sveikai", "Sportuok - atsisakyk žalingų įpročių", "Knyga prieš narkotikus", "Mokėkime pasakyti ne", "Atsisakymo įgūdžių formavimas", "Noriu augti sveikas", 'Ateisi liūdnas - išeisi linksmas", Adventinė popietė "Žvakių šviesoje", rytmetis "Užgavėnių balius", Velykinė popietė ir kt.). Teminiai vakarai "Mes prieš narkotikus", muzikos "fanų" teminiai- muzikiniai vakarai, klausimų - atsakymų vakarai. Forumai rajono moksleiviams "Noriu būti sveikas", "Juoda-balta". Lankymasis pat-anatominiame muziejuje, psichiatrinėje ligoninėje, toksikologijos skyriuje, įvairios ekskursijos į narkologijos, AIDS centrus, Jaunimo psichologinės paramos centrą, reabilitacijos centrus, informacinį autobusą, kinologų centrą, policijos patrulinės tarnybos žirgyną, griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, į nepilnamečių koloniją. Netradicinio ugdymo (dorinio) dienos, skirtos moksleivių gyvenimo įgūdžių ugdymui Susitikimai su buvusiais narkomanais, lektoriais iš Rids centro, AIDS centro narkomanų socialinės psichologinės reabilitacijos. Projektų kūrimas ir jų vykdymas ("Pažink save", 'Atrask save", "Ištiesk ranką draugui", "10 ne narkomanijai", "Ne vien pamokose kartu", "Žingsniai link savęs", "Procesas", "Ženklai", "Klausyk, išgirsk, spręsk" "Visi kartu mes galime daug"). Ženklus mokyklų skaičius dalyvauja projekto "Aš galiu" konkurse ir vykdo projektus, jei ir nelaimi konkurso. Projektai "Mokiniai - mokiniams", "Bendraamžiai - bendraamžiams", "Jaunumas - jaunimui", "Mokykla be narkotikų". Yra mokyklų, kurios vykdo tarptautinius projektus, tokius kaip "Demokratija Lietuvoje ir Danijoje. Narkotikai", "Linas". "Sniego gniūžtės", SOCRATES mainų projektų renginiai. Valančiukų, "Baltų Ainių" užsiėmimai ir renginiai. Klausimų dėžutės. Į klausimus vėliau moksleiviai gauna atsakymus. Poilsinės - pažintinės stovyklos, vasaros stovyklos prie mokyklos problematiniams vaikams, turistiniai žygiai rizikos vaikams, ekologiniai žygiai - stovyklos, tarptautinės stovyklos. Rizikos grupės moksleivių susitikimas su teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnais, paramos centras vaikui ("Raktas") Sportiniai, kultūriniai renginiai šeimoms, talentų šventės, gerumo dienos, knygos šventės, šeimų šventė "Kultūringai švęskime šventes". 8 klasės kaimo moksleiviams dalinamos atmintinės "Kaip atpažinti narkomanus", platinami AIDS centro pateikti bukletai moksleiviams, kurie nėra aptarti ŠMM sveikatos ir kūno kultūros ekspertų komisijoje. Mokyklos dideliais kiekiais (900vnt.) perka judėjimo "Stabdyk nusikalstamumą" išleistus lankstinukus "Kol dar nevėlu" ir "Tai nuo tavęs paties priklauso". Kiek moksleivių sistemingai dalyvauja papildomame ugdyme? Papildomame ugdyme dalyvauja labai skirtingas moksleivių skaičius ir jis svyruoja nuo 15% iki 98%, o kai kurios pradinės mokyklos nurodo net 100%. Kai kurios mokyklos nurodo didelį skaičių (20 ir daugiau) įvairios pakraipos, saviraiškos būrelių. Kokiu būdu užtikrinamos moksleivių žinios apie pavojus rūkant, vartojant alkoholį ar kitus narkotikus, ugdomi tinkami įgūdžiai ir formuojamos nuostatos? Mokyklos, kurios turi sveikatos, sveikos gyvensenos pamokas arba pasirenkamą kursą, žinias moksleiviams perteikia per šias pamokas ir jas papildo per klasės valandėles ir įvairius prevencijos renginius visų mokslo metų eigoje. Mokyklose, kuriose nėra sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokų, žinios apie pavojus rūkant, vartojant alkoholį ar kitus narkotikus perteikiamos integruojant į kai kuriuos dalykus (biologiją, kūno kultūrą, chemiją, etiką, tikybą, dailės, pilietinio ugdymo, istorijos, buities kultūros). Kai kurios mokyklos pakoregavo gamtos mokslų programas ir įtraukė prevencijos klausimus. Kai kurioje įstaigoje tapo tradicija integruotų savaičių organizavimas kvaišalų prevencijai. Pamokų metu ugdomi gyvenimo įgūdžiai, formuojamos dorinės nuostatos, tinkamas elgesys. Dar kituose mokyklose žinių, tinkamų nuostatų bei įgūdžių formavimas užtikrinamas klasių valandėlių, įvairių renginių metu. Klasių valandėlių metu analizuojamos įvairiausios temos: "Kvaišalai. Tarkime jiems ne!", "Būk stiprus - būsi laimingas", "Ir vienas kartas lemtingas", "Kodėl einama klystkeliais"ir kt. Efektyvus individualus ir grupinis darbas. Ypatingai daug žinių, įgūdžių ir vertybių moksleiviai įgyja vykdant projektus, popamokiniuose renginiuose. Ugdymo įstaigos atžymi susitikimus su specialistais, profesionalais, įvairius bukletus moksleiviams, disputus, diskusijas, išvykas, ekskursijas, vakarones. Kitos ugdymo įstaigos nurodo paskaitas, filmų peržiūras, video medžiagos stebėjimą ir aptarimą, sukauptos literatūros skaitymą. Moksleiviams organizuojami informaciniai kampeliai, eksponuojamos įvairios vaizdinės- informacinės medžiagos, nauja literatūra. Stenduose sieninėje spaudoje pastoviai teikiama naujausia informacija. Kelios mokyklos nurodė, kad moksleiviai daug žinių įgyja per blaivybės draugijos "Baltų Ainiai" organizuojamus užsiėmimus. Kai kurios ugdymo įstaigos pažymi gyvenimo įgūdžių ugdymą, mokymą spręsti ir apsispręsti, sveikai ir kultūringai gyventi, leisti laisvalaikį. Moksleivis formuoja nuostatas ir ugdo įgūdžius, gilina savo žinias per kasdieninį bendravimą. Labai svarbus yra asmeninis pedagogo pavyzdys. Kai kurios vieno rajono mokyklos nurodė, kad žinias visų pirma moksleivis gauna šeimoje. Jų turimos žinios bei nuostatos toliau tikslinamos ir formuojamos mokykloje. Kaip į prevencijos veiklą įsijungė mokyklos, moksleivių tarybos, vietos bendruomenė? Moksleivių taryba, jaunimo klubai aktyviai įsijungė į prevencijos veiklą. Jie kūrė prevencinės veiklos strategiją, svarstė įgyvendinimo būdus. Jos organizuoja moksleiviams diskusijas, popietes, vykdo apklausas, aptarinėja video filmus, vykdo nuolatinį rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėjimą. Moksleivių tarybos organizuoja bendros tvarkos mokykloje priežiūrą, moksleivių kultūrinį gyvenimą mokykloje, įkuria klubus, organizuoja forumus, seminarus, vizitus į kitas įstaigas, dalyvauja renginiuose už mokyklos ribų. Kai kurios įstaigos turi moksleivių seimelius, kurie aktyviai organizuoja prevencijos renginius. Gyvenamosios vietos bendruomenė įsitraukia į prevencijos veiklą labai lėtai ir nenoriai. Kai kurios mokyklos vykdo projektus, tokius kaip "Kaimynų bendruomenė". Mažesnių gyvenviečių ir kaimo mokyklos bendrauja daugiau su vietos bendruomene. Organizuojami bendri renginiai su seniūnijos darbuotojais, kaimo biblioteka, medicinos punktu, salės administratore. Seniūnijose vykdomi pasitarimai dėl alkoholio ir cigarečių pardavimo moksleiviams. Į prevencijos veiklą įsijungia klebonai, parduotuvių atsakingi darbuotojai, policijos darbuotojai, vietos medikai. Aplinkinių namų gyventojai operatyviai informuoja mokyklos administraciją apie laiptinėse ar namo prieigose pastebėtus įtartinus paauglius, ar kitus asmenis, nusižengusius moksleivius. Gyventojai lanko mokyklos organizuojamas paskaitas. Kaimo vietovėse mokykla yra kultūros centras, todėl bendruomenė padeda organizuoti šventes, renginius, vakarones. Paminėtinas projektas "STOP!" (S-savanoriška, T- tėvų, O-organizacija, K-Kriviliuose), kurio tikslas įkurti bendruomenės grupę, kuri organizuotų vietos bendruomenės narių švietimą ir dalyvautų popamokinės veiklos organizavime. Kokios naujos prevencijos formos atsirado prevencijos veiklos eigoje? Kai kurios ugdymo įstaigos nurodė daugelį savo veiklos formų kaip naujas. Kitos atvirkščiai, pabrėžė, kad prevencijos veikloje naujų darbo formų neatsirado. Daugumos ugdymo įstaigų kaip nauja forma atžymima projektinė veikla, projektų mugė "Mes prieš kvaišalus", glaudesnis bendradarbiavimas su suinteresuotomis rajono ir respublikos institucijomis. Kaip naują ir efektyvią formą įstaigos nurodo būrelius, projektus bei kitas priemones, kurių principas bendraamžiai - bendraamžiams, moksleivių savanorių ruošimą jaunimo centruose ir per moksleiviams priimtinus, autoritetingus bendraamžius daryti poveikį jų nuostatoms bei pirminei paramai krizių atvejais. Nauja darbo forma yra kai vyresnių klasių moksleiviai veda užsiėmimus jaunesniems. Kaip naujas formas ugdymo įstaigos nurodo: moksleivių judėjimus, tokius kaip "Gyvenkime sveikai"; socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas; aktyvius ugdymo metodus, neoficialūs pokalbius, disputus, viktorinas, konkursus, psichologinius, technikos, kūrybinius žaidimus, įvairias akcijas, video filmų stebėjimus ir aptarimus, ruošiamus referatus, išvykas; vienos dienos stovyklas, šeštadienines stovyklas, vienos dienos centrus mikrorajone esančių mokyklų rizikos vaikams. Kai kurios ugdymo įstaigos vertina anketinius moksleivių tyrimus, kurie suteikia daug vertingos medžiagos, kuri padeda planuoti ir vykdyti prevencinę veiklą. Nauja darbo forma yra apskritas stalas tėvams, konkursai, turizmo ir sveikatingumo dienos. Individualūs užsiėmimai su rizikos grupės vaikais ir jų tėvais. Netradicinės formos diskusijos, naujos neformalaus bendravimo formos su kitomis institucijomis ir įstaigos viduje. Praktiniai užsiėmimai (darome rūkymo mašiną). Kai kurios ugdymo įstaigos nurodė, kad kuriama jų mokykloje sveikos gyvensenos ugdymo sistema moksleiviams, ruošiami mokytojai - konsultantai. Kai kuriose įstaigose nauja forma - tai paskatinimo priemonės ir jų paieška nerūkantiems ir nenaudojantiems narkotinių bei psichotropinių medžiagų (pvz., ekskursijos, išvykos). Naujos patirtys - tai svečių registracija mokyklose, bendri renginiai pedagogams, moksleiviams ir tėvams. Kaip nauja forma yra pateikiamos išvykos į įvairias institucijas, teikiančias papildomos informacijos prevencijos klausimais, tame tarpe išvyka į kalėjimus. Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje sukurta įdomi integruota psichologijos bei lietuvių kalbos programa 8-oms klasėms, akcentuojant gyvenimo įgūdžių ugdymą. Įspūdingiausią naują prevencijos formą mokykloje nurodė Šiaulių "Romuvos" vidurinė mokykla. Tai avangardinės mados teatras, kuriantis teatralizuotas mados kompozicijas, padedančias meninės raiškos formomis atskleisti žalingų įpročių pasekmes. Paminėtinas atvejis, kai vykdant projektus buvo sudaryta galimybė rizikos grupės vaikams, linkusiems į teisėtvarkos pažeidimus ir turintiems žalingų įpročių, rajono seniūnijose pagal savo gyvenamą vietą atlikti viešuosius darbus, ugdyti savo darbinius įgūdžius ir užsidirbti pinigų. Kai kurios mokyklos pažymėjo, kad dirba tradicinėmis, senomis, klasikinėmis, išbandytomis ir patikrintomis darbo formomis. Bendravimas tarp atskirų mokyklų mokytojų lygmenyje. Vyksta rajono pedagogų, atsakingų už prevencinį darbą mokyklose, pasitarimai, kurių metu aptariamos problemos, dalijamasi patirtimi. Sistemingai vyksta klasių vadovų, dalykinių metodinių būrelių pasitarimai ir jų metu svarstomos tokios problemos, kaip kvaišalų vartojimo prevencijos temų integracija į dalykų dėstymą galimybės. Švietimo skyriai organizuoja apvalaus stalo diskusijas, vykdo seminarus, kurių metu dalijamasi patirtimi. Beveik visos ugdymo įstaigos nurodė bendradarbiavimą tarp atskirų ugdymo įstaigų. Mokytojai bendrauja su kitų mokyklų mokytojais, dalijasi patirtimi, sukaupta medžiaga, vaizdajuostėmis. Jie vyksta į kitas mokyklas stebėti organizuojamus renginius. Vykdomi renginiai ir bendri projektai su kitomis mokyklomis. Kai kurios mokyklos bendradarbiauja su Europos šalių, dažniausiai Lenkijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Kaliningrado srities mokyklomis, bei Kaliningrado vaikų ir paauglių diagnostikos ir reabilitacijos centru. Aktyviai ugdymo įstaigų pedagogai dalyvavo respublikinėje konferencijoje "Tėvai prieš narkotikus", tarptautiniame kongrese "Alkoholio, narkotikų ir tabako gaminių vartojimo prevencija ir visuomenės raida", seminaruose, organizuotose apskrityse. Dalyvavę respublikiniuose seminaruose ir kitose renginiuose mokytojai veda seminarus rajono mokyklų pedagogams ir dalijasi patirtimi. Gana daug mokyklų komandos dalyvavo seminaruose, kuriuos vedė Pilietinio iniciatyvų centro lektoriai. Ryšys su sporto mokyklomis, mokyklos sporto klubais. Visose ugdymo įstaigose veikia sporto būreliai, klubai. Tačiau dalis moksleivių lanko sporto mokyklas. Daugelis įstaigų bendrauja su sporto mokyklomis, klubais, vykdant moksleivių užimtumo problemas, organizuojant varžybas, vykdant bendrus projektus. Neretai mokykla suteikia galimybę sporto mokyklai naudotis jų sale. Moksleiviai dalyvauja rajoninėse sporto varžybose. Net policijos darbuotojai organizuoja gatvių futbolo žaidynes. Gana daug mokyklų dalyvauja "Naktinis krepšinis" turnyre. Kartu su sporto mokyklomis ugdymo įstaigos organizuoja konkursus, turnyrus, spartakiadas, propaguojančias sveiką gyvenimo būdą. Kasmet vyksta sporto šventės, sportinės varžybos, tokios kaip "Mes už sveiką gyvenimo būdą". Vyksta susitikimai su sporto mokyklos sportininkais, treneriais. Mokyklos dalyvauja rajono sporto renginiuose. Vykdo šeimų krepšinio ir kitas varžybas. Kai kurios mokyklos pažymėjo, kad sporto renginiai vaikams, neturintiems ypatingų duomenų sportui, užimtumo problemos neišsprendžia. O kelios mokyklos net skundėsi, kad sporto mokyklos neleidžia ugdymo įstaigoms pasinaudoti jų baze. Regioninės valstybinės institucijos su kuriomis bendrauja mokyklos, vykdydami rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų prevenciją. Dauguma mokyklų bendrauja su savivaldybių policija. Jie rengia jaunuosius policijos rėmėjus, informuoja moksleivius apie elgesio normas ir taisykles, privalomas laikytis įvairių renginių metu, linksminimosi be tėvų laiką, atsakomybę už netinkamus nepilnamečių poelgius. Vykdomi bendri reidai apie mokyklą esančią teritoriją, į parduotuves, kai įtariama, kad jose pardavinėjamas alkoholis ar rūkalai. Policijos darbuotojai lankosi mokykloje vykstančiose diskotekose, užtikrina saugumą, organizuojant renginius. Mokykla registruoja įtartinų mašinų numerius, iš kurių įtariama, kad platinamos narkotinės medžiagos ir praneša policijai. Labai ugdymo įstaigos bendraujama su vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jos darbuotojai informuoja moksleivius apie jų teises, pareigas šeimoje, mokykloje, numatytas bausmes baudžiamajame kodekse dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo, nurodo instancijas, kurios gali padėti vaikams, turintiems įvairaus pobūdžio problemų, teikia individualias konsultacijas. Daug mokyklų bendradarbiauja su pedagoginėmis-psichologinėmis tarnybomis. Jos teikia reikiamą pagalbą ieškant moksleivių elgesio, nesėkmingo mokymosi priežasčių, aprūpina ar pataria naudotiną literatūrą, suteikia individualias konsultacijas. Tenka pažymėti, kad ugdymo įstaigos plačiai bendrauja su medikais, būtent asmens sveikatos priežiūros padaliniu, visuomenės sveikatos ugdymo centru, jaunimo narkologinės pagalbos centrais, vietos gydytoju, felčere: organizuojami susitikimai, paskaitos, pokalbiai tiek mokytojams, moksleiviams, tiek tėvams. Sveikatos priežiūros specialistai organizuoja pedagogų apmokymus kaip suteikti pirmąją pagalbą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų. Kai kurios mokyklos nurodė, kad sulaukė iniciatyvos iš psichikos sveikatos, asmens priežiūros centrų, kurie patys siūlėsi organizuoti paskaitas, padėti individualiomis konsultacijomis, išaiškėjus narkotikų vartojimo atvejams. Tačiau kai kurios mokyklos išreiškė nuomonę, kad rajone trūksta gydytojų, išmanančių narkomanijos problemas ir negali tuo klausimu paremti mokyklų. Mokyklos bendradarbiauja su socialinės paramos tarnybomis, organizuoja reidus, patikrinimus, teikia paramą. Jaunimo sveikatos ir krizių centras organizuoja paskaitų ciklus. Ugdymo įstaigos bendrauja taip pat ir su viešosiomis įstaigomis, kaip pvz.,VĮ "Saugaus vaiko centras". Respublikinės valstybinės institucijos su kuriomis bendrauja mokyklos, vykdydami rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų prevenciją. Su šalies valstybinėmis institucijomis bendrauja ne visos mokyklos. Daugiausia mokyklų bendrauja su AIDS, narkologijos, pedagoginiu-psichologiniu, visuomenės sveikatos centrais, psichikos sveikatos, socialinės paramos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centru, KMU socialinės pediatrijos laboratorija. Nevyriausybinės organizacijos su kuriomis bendrauja mokyklos, vykdydami rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų prevenciją. Ugdymo įstaigos labai plačiai bendrauja su įvairiausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Daugiausia ugdymo įstaigų (20.0%) nurodė bendradarbiavimą su organizacija "Stabdyk nusikalstamumą": Organizuojami bendri renginiai, konkursai, varžybos. Ugdymo įstaigos susipažįsta su jų pateikiama naujausia informacija, žiūri video filmus, aktyviai kuria inscenizacijas prevencine tematika. Informacinis autobusas "Stabdyk nusikalstamumą" organizuoja paskaitas mokyklose, bendruomenėje, video filmų demonstravimą, platina literatūrą. Kai kurios ugdymo įstaigos bendradarbiauja su policijos rėmėjų organizacijomis, kuria pas save jaunųjų policijos rėmėjų padalinius. Kitą pagal dažnumą organizaciją ugdymo įstaigos (18%) nurodė bendradarbiavimą su Pilietinių iniciatyvų centru, pabrėždami, kad tai buvo vaisingiausias bendradarbiavimas, nes gavo projektui lėšų ir vykdė projektus. Nemažas įstaigų skaičius dalyvavo projekto "Aš galiu" konkurse, nemažai pedagogų dalyvavo centro seminaruose ir kituose renginiuose. 8.6% ugdymo institucijų dalyvauja LKJBS "Žingsnis" bei kitų organizacijų "Sniego gniūžtės" programoje. Palyginti nedidelis ugdymo įstaigų skaičius (7.2%) nurodė, kad bendradarbiauja su V.M.Valančiaus blaivystės sąjūdžiu ir blaivybės draugija "Baltų Ainiai". Jų įstaigose veikia šių organizacijų būreliai, pedagogai ir moksleiviai lanko sąjūdžio bei draugijos organizuojamus renginius. Kitos, ypač globos namai, bendradarbiauja su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija "Gelbėkit vaikus". Ugdymo įstaigos bendradarbiauja su viešosiomis įstaigomis ("Socium sanus", "Sugrįžimas" ir kt), SOCRATES, Lietuvos studentų atstovybe, nevyriausybinių organizacijų asociacija "Apskritasis stalas", kariuomenės padaliniais, sveikuolių klubais, ekologinio ugdymo centru, šeimos krizių centrais, šaulių ir jaunųjų ūkininkų organizacija. Ugdymo įstaigos bendrauja su bažnyčia, parapijos klebonu, organizuoja bendrus renginius, sprendžia užimtumo problemas. Ugdymo įstaigos nurodė bendradarbiaujančios su Jungtinės metodistų bažnyčios pagalbos centru, Lietuvos Caritas, jaunimo organizacija "Actio Catholika Patria", moters krizių, archivyskupijų jaunimo centrais, jaunimo, vaikų dienos centrais, jaunimo klubais, Pranciškoniškojo jaunimo centru, Maltiečių ordinu, Samariečių, Maironiečių, Kudirkaičių, Kazimieraičių, "Ateitininkų", "Skautų", "Romuviečių" organizacijomis, Saleziečių vienuolynu, Lietuvos nacionaline, Europos skautų asociacija, "Dvasinės pagalbos jaunimui centru", Kretingos pranciškonų vienuolynu, stačiatikių cerkve. Vaikai, įtraukti į nepilnamečių reikalų įskaitą. Daugelis ugdymo įstaigų arba nurodė, kad vaikų įtrauktų į nepilnamečių reikalų įskaitą neturi, arba, kad tai konfidenciali informacija ir jie nėra informuojami apie tai. Įstaigos, kurios informavo, jog turi tokių vaikų buvo tik 8.6%. Dėl: alkoholio vartojimo šios įstaigos turėjo nuo 4 iki 14 vaikų, kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ar platinimo - po 1- 4 vaikus. IŠVADOS Visose ugdymo įstaigose yra paskirti asmenys, atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ar net sudarytos prevencinės veiklos koordinacinės grupės. Visos ugdymo įstaigos turi vidaus tvarkos taisykles dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Tačiau dar 14.3% ugdymo įstaigų jos liečia tik moksleivius ir neliečia pedagogų bei kitą įstaigos personalą ir 14.3% įstaigų turi tik žodines vidaus tvarkos taisykles. Dauguma ugdymo įstaigų (92.8%) pravedė moksleivių apklausą dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Daugelis įstaigų, atlikę apklausas įsitikino, kad mokykloje egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema. Kai kurios mokyklos dar nesuvokia situacijos šalyje ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo problemą vertina kaip neaktualią, nes jų vaikai dar jaučiasi saugiai ir mokykloje ir savo kieme. Rūkymas yra labai paplitęs tarp moksleivių visose ugdymo įstaigose. Rūko 5-10% pradinių klasių moksleivių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55%. Vyresnėse klasėse, ypač jaunimo mokyklų moksleivių kasdien rūko nuo 38% iki 77% moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88 - 95%. Yra ugdymo įstaigų, kur beveik visi vyresnių klasių berniukai rūko. Didelį susirūpinimą kelia didėjantis mergaičių rūkymas. Labai paplitęs yra alkoholinių gėrimų vartojimas. Tyrimai rodo, kad atskirose ugdymo įstaigose 10 - 31 ir net 77% moksleivių alkoholinius gėrimus vartoja dažnai, o 2.3% moksleivių juos vartoja kasdien. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios - 7- 9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir ypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 -37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% pastoviai vartojančių narkotikus moksleivių. Labiausiai paplitusi "žolė" (didžiausias rodiklis siekia iki 28.9-33.0%), raminamieji bei migdomieji (tarp mergaičių rodiklis siekia 9%) ir inhaliantai (klijai, o rodiklis siekia 8%). Rezultatai stulbinantys pagal pavartojusių moksleivių skaičių ir pagal narkotinių medžiagų įvairove (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, trimadolis, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.). Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose. Moksleiviai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų, o kai kurie jų įsigyja mokykloje (per draugus). Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto ("dėl kaifo"), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), "madinga", noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti. Moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Jie nesuvokia pavojaus, o buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos įtikina vaikus, kad galima lengvai pasveikti. Duomenys rodo, kad vaikai turi daug problemų, kurios skatina ne tik griebtis narkotikų, bet ir ryžtą savižudybei (iki 24% moksleivių norėjo pakenkti sau, iki 13% bandė žudytis, o 4% net 5 ir daugiau kartų). 60% mokyklų nurodė, kad trūksta literatūros pedagogams rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos klausimais, pasigenda susistemintos, metodinės medžiagos, kuri palengvintų mokytojams, klasių auklėtojams pasiruošti užsiėmimams, bei būtų parengta atskiriems amžiaus tarpsniams, nes pedagogams dar labai trūksta patirties dirbti šioje srityje. Prieinamoje jiems literatūroje dažniausiai dėstoma, kaip vartoti, bet ne kaip to išvengti. Trūksta vaizdinių priemonių, suderintų su ŠMM ekspertų komisija. Visos ugdymo įstaigos (prisiuntusios ataskaitas) aktyviai įsitraukė į prevencijos veiklą ir organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Tačiau kai kurios ugdymo įstaigos, nelaimėjusios konkursų, vykdė projektus negavę lėšų. Pati svarbiausia prevencijos forma - ugdyti gyvenimo įgūdžius, psichologinį vaikų atsparumą, kad kiekvienas suprastų, kad jis gali būti laimingas ir be narkotikų. Tai visuomenės ir valstybės lygmens problema. Mokykla jau daug daro. Per mažai ir vangiai dar įsitraukia tėvai ir visuomenė. Vykdant šviečiamąją veiklą moksleiviams, pedagogams ir tėvams yra bendraujama su aukštųjų mokyklų dėstytojais, psichologinės pagalbos, sveikatos, vaiko teises ginančiomis ir jas įgyvendinančiomis institucijomis, konfesinėmis bendruomenėmis. PASIŪLYMAI Organizuojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją, ypatingą dėmesį skirti gyvenimo įgūdžių ugdymui, nuo mažens formuoti nuostatas ir ugdyti įgūdžius, bei tokią vertybinių orientacijų sistemą, kuri padėtų vaikams suvokti, jog likimas priklauso nuo jo paties, kad gyventi puiku ir be narkotikų, kad jis pajėgus atsispirti įvairioms pagundoms; ugdymo įstaigų vadovams, klasės auklėtojams reikėtų daugiau domėtis vaikų problemomis, analizuoti priežastis, kodėl moksleiviai nori žudytis, vartoti narkotines bei psichotropines medžiagas ir mėginti jas kartu spręsti. Paprastai šiuos abu reiškinius lemia vienos ir tos pačios priežastys; ugdymo įstaigoms reikėtų gerai apgalvoti ką kviestis paskaitoms. Jos kaipo prevencijos priemonė nėra efektyvios, o dar jeigu skaito neprofesionalus lektorius, jis vietoje naudos, gali padaryti moksleiviams daugiau žalos; labai pavojinga kviesti paskaitoms į mokyklą buvusius narkomanus. Jų buvimas su moksleiviais patenkina tik jų smalsumą ir dar daugiau juos suintriguoja; ugdymo įstaigos plačiai naudoja kino ir video filmų peržiūras ir aptarimus. Ne visi filmai yra tinkami visuotiniam jų demonstravimui mokyklose. Tai daugiau rizikos grupėms, probleminiams vaikams tinkami filmai. Su kai kuriais iš jų nesusipažinusi ŠMM sveikatos ir kūno kultūros ekspertų grupė. Reikėtų įpareigoti ekspertus apsvarstyti tokių filmų tikslingumą, sudaryti rekomenduojamų filmų sąrašą ir juo aprūpinti ugdymo įstaigas; panaši situacija su mokyklose platinama literatūra. Reikėtų sudaryti rekomenduojamos literatūros sąrašą ir juo aprūpinti ugdymo įstaigas; kai kurioms ugdymo įstaigoms sunkiai prieinama psichologinė pagalba, todėl reikėtų kuo daugiau psichologinių žinių suteikti pedagogams bei socialiniams darbuotojams; ugdymo įstaigos labai skirtingai gauna lėšų įvairiems projektams ir renginiams: vienos vykdo labai daug projektų, kitos nei vienam nėra gavusios lėšų. Reikėtų šiek tiek koordinuoti projektų finansavimą. Tuo tikslu, organizacijos, tokios kaip Pilietinių iniciatyvų centras, galėtų pateikti sąrašą ugdymo įstaigų, vykdančių projektus ir gavusios finansavimą. * Ugdymo įstaigos mažai savo ataskaitose pateikė vykdomų projektų ar renginių vertinimų ir pasiūlymų. Kai kurios mokyklos siūlė: už prevencinį darbą mokykloje atsiskaityti kartą per pusmetį ir pagal paruoštą formą; kiekvienai mokyklai skirti lėšų prevenciniam darbui ir nemažinti popamokinei veiklai skirtų valandų iš ugdymo plano; padėti informuoti ir šviesti moksleivių tėvus (surasti nemokamus lektorius, ypač medikus ar psichologus; aprūpinti mokyklas gera muzikine įranga diskotekų bei kitų renginių vedimui; per projektus remti prevencinę veiklą dėl visų moksleivių, neišskiriant rizikos grupės ar asocialių šeimų vaikų; sudaryti galimybes moksleiviams dirbti ir užsidirbti vasaros atostogų metu (darbo ir poilsio stovyklos ar pan.). A. G. Davidavičienė

Views All Time
Views All Time
8948
Views Today
Views Today
1
0 0