Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti.

Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas. Statistiniai duomenys liudija, kad daugėja rūkančiųjų. Mergaičių rūko mažiau nei berniukų, tačiau rūkymas tarp jų labai plinta. Be to, mergaitės dėl savo fiziologinių ir psichologinių ypatumų greičiau pripranta ir atsiranda priklausomybė.

Alkoholiniai gėrimai moksleiviams tapo labai populiarūs ir, kaip jie pažymi anketose, dažnai tampa neišvengiama bendravimo priemonė. Paauglystė yra eksperimentavimo, smalsumo, tyrinėjimo metas. Jaunas žmogus mėgsta rizikuoti. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas tampa vienu iš asmens raidos proceso aspektų ir net gyvenimo dalimi. Dažniausiai alkoholio vartojimą lemia daug priežasčių. Tai priklauso ne tik nuo asmenybės, bet ir nuo įvairiausių gyvenimo bei socialinių sąlygų. Narkotikai dažniausiai pabandomi mėgdžiojant suaugusiuosius ar bendraamžius, šis įprotis perimamas iš šeimos. Be to, mūsų šalyje yra palankios sąlygos nusipirkti bet kokių svaiginamųjų gėrimų parduotuvėse. Moksleivių tyrimai dėl alkoholio ir kitų narkotikų rodo, kad Lietuvos jaunimas išgeria gan daug alkoholinių gėrimų, palyginti su kitų Europos šalių jaunimu. Svaigalų vartojimo duomenys: dažnis, kiekis, intoksikacijos laipsnis rodo, kad kai kurie moksleiviai piktnaudžiauja svaigalais. Nors daugelis moksleivių žino ir supranta, kad alkoholis kenkia sveikatai, tačiau jų dalis nurodė ir „teigiamų“ alkoholio vartojimo padarinių. Beveik pusė moksleivių galvoja, kad pavartoję alkoholio jie taptų draugiškesni ir atviresni, atsipalaiduotų. Nemažai moksleivių nurodo, kad jie užmirštų savo problemas, nes nemoka jų spręsti kitaip, nemoka susidoroti su neigiamomis emocijomis ir įveikti savo psichologinių problemų. Absoliuti dauguma moksleivių nežino apie priklausomybės pavojų arba netiki tuo, todėl mano, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėtų. Tai rodo, kad moksleiviai negauna reikiamų žinių, gyvenimo įgūdžių, nemoka ir nesugeba spręsti savo problemų, o šeima, mokykla ir visuomenė laiku nesuteikia jiems paramos. Dar populiarūs motyvai – noras išbandyti, smalsumas, malonumo siekimas, draugų įtaka, nemokėjimas atsisakyti.

Taip lengvai pabandomi ir nelegalūs narkotikai. Per pastaruosius ketverius metus 15-16 metų moksleivių narkotikų vartojimas išaugo penkis kartus. Sąvoka „narkotikas“ tapo labai populiari ir madinga moksleivių bendruomenėje. Pirmas narkotikas, kurį pirmiausiai išbando moksleiviai dažniausiai yra marihuana – „žolė“. Tačiau didelė dalis mergaičių pradeda nuo raminamųjų vaistų.

Nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarp berniukų, nei tarp mergaičių. Labiausiai paplitusi marihuana – „žolė“, tačiau labai populiarėja ir stipriai veikiantis narkotikas heroinas, kuris labai greitai sukelia priklausomybę. Populiarūs yra ir amfetaminai bei ekstazi. Juos dažniausiai vartoja „žolę“ išmėginę paaugliai, papildydami vartojamų narkotikų sąrašą.

Kaip matome, per paskutinius metus daugiau Lietuvos 15-16 metų amžiaus moksleivių vartojo alkoholinius gėrimus, nei buvo tų metų Europos vidurkis. Daugiau Lietuvos moksleivių nurodė buvę girti per tą patį laiko tarpą. Jei 1995 metų duomenimis rūkė mažiau Lietuvos moksleivių, nei buvo Europos vidurkis, tai per keturis metus rūkančiųjų moksleivių Lietuvoje labai padaugėjo ir pralenkė Europos vidurkį.

Marihuanos paplitimas Lietuvos moksleivių tarpe dar nesiekia Europos vidurkio, tačiau kitų narkotikų vartojimas jau stipriai lenkia Europos vidurkį. Plačiai paplitę yra raminantys ir migdomieji vaistai. Tačiau alkoholį su tabletėmis Lietuvos moksleivių vartoja kiek mažiau, nei Europos vidurkis. 1995 metais Lietuvoje buvo aukštas inhaliantų vartojimo rodiklis ir stipriai viršijo tuometinį Europos vidurkį. Per keturis metus, sumažėjus inhaliantų vartojimui, šis rodiklis pasiekė Europos lygį.

Nors rūkymas ir alkoholio vartojimas yra labiau paplitę nei kitų narkotikų vartojimas, tačiau pastarieji yra ypač pavojingi žmogui ir visuomenei. Narkotikų vartojimo amžius ir motyvai rodo, kad labiausiai pažeidžiamas yra mokyklinis amžius. Jei mes norime, kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, turime organizuoti prevencinį darbą mokykloje.

Views All Time
Views All Time
2730
Views Today
Views Today
1
0 0