Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

Grafiti – ant kartono

Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai „narkotikams ne!”, taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą.

„Narkomanija – didelė problema ir mums į ją nenusispjaut”,-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai.

Straipsniai 1 reklama

Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją „Moksleiviai prieš baltąjį marą” ir akcija „Grafiti prieš narkotikus”.

„Konferencija patrauks „didžiųjų vyrų” dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams” ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.

Renginys specialiai organizuotas vasarą. Kai jaunimas turi daugiau laisvo laiko, domėjimasis narkotikais ypač padidėja.

Pareigūnai nesuprato jaunimo noro protestą narkotikams reikšti ant kalėjimo sienų, tad piešti teko ant kartono lakštų.

„Tai nebus tikras grafiti”,- laukdami, kol nustos lyti, nusivylę kalbėjo grafiti meistrai.

Bet vos įsigiedrijus po Seimo langais jie ėmėsi darbo.

Papasakojo draugas

Kai kurie jaunuoliai jau turėjo pasiruošę piešinių eskizų, kai kurie darbavosi tiesiog pagauti įkvėpimo.

Grafiti piešęs šešiolikmetis Linas Juškėnas kalbėjo, kad šiam renginiui trūko reklamos. Vaikinas apie jį sužinojo iš draugo.

Lino nuomone, net ir rimti konferencijos pranešimai būtų sudominę žmones, tik dėl informacijos stokos jų susirinko nedaug.

„Narkomanas simbolizuoja blogį, o aplink jį nupiešti vaikai – gėrį”, – savo grafiti komentavo septyniolikmetis Ignas. Jis, kaip ir daugelis, atėjo nenutuokdamas, kur vėliau bus padėtas jo darbas.

Tik vėliau vaikinas sužinojo, kad jo piešinys bus pakabintas Seime, Vilniaus pedagoginiame universitete arba kokioje nors mokykloje.

„Jausiuosi padaręs šį tą svarbaus”, – džiaugsmingai naujieną sutiko vaikinas.

Gatvėse trūko muzikos

Vis dėlto Ignas neslėpė, kad ne taip įsivaizduoja akciją prieš narkotikus. Jo nuomone, gatvėse turėtų aidti muzika, dalyvauti kur kas daugiau žmonių.

„Arba visi turėtų gauti po penkis sąsiuvinius ir visus juos prirašyti šūkių „Ne narkotikams!”. Tada gal ir būtų naudos”,- idėjomis dalijosi vilnietis.

Septyniolikmetis Andrius Gregoravičius siūlė darytu narkomanų nuotraukų parodą. Jis tikino: „Žmonės, pamatę, kaip baisiai jie atrodo pavartoję narkotikus porą metų, nenorėtų pradėti”.

Andrius prisipažino, kad pats yra bandęs svaigintis, tačiau tikino įspūdžio nebeatsimenantis ir daugiau neketinantis to daryti.

Nemalonūs prisiminimai

Grafiti mėgėjų būryje buvo ir kelios panelės. Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivė Dalia Augustinaitė prisipažino su grupe žmonių iš Gulbinų stovyklos atvykusi kitu tikslu.

„Stovykloms trūksta pinigų, todėl nusprendėme surengti piketą”, – paaiškino ji.

Laukdama su valdžios atstovais bendraujančių kolegų, Dalia su draugais ant vieno kartono užrašė: „Duokite pinigų Gulbinų stovyklai”.

Tačiau greit ji ėmėsi pagrindinės akcijos temos – narkomanijos.

„Iš tikrųjų be stovyklos dar galima apsieiti, o narkotikai – kur kas blogiau”, – mano moksleivė.

Dalia prisimena slogią atmosferą bei asmeninių daiktų kraustymą po vieno narkomano savižudybės. Vien ši nemaloni patirtis ją skatina laikytis kuo toliau nuo narkotikų.

Buvo ir nepatenkintų

Aplink akcijos dalyvius sukiojosi ir kitaip galvojančio jaunimo.

Vienas kalbėjo: „Čia visiems svarbu tik dažais pasiterlioti, o ne problemas spręsti”.

Jis patenkintas į kuprinę krovėsi likusius dažų flakonus. Vilniuje – dar daug plikų sienų.

„Ką apie narkotikus gali kalbėti tie protingi žmonės konferencijoje? Jie net nėra jų bandę!” – svarstė kitas prisistatyti nenorėjęs skeptikas.

Jo nuomone, panašius renginius gali organizuoti ir valdžios asmenys, suinteresuoti nelegalia prekyba narkotikais.

Tai jiems esąs puikus būdas užsidirbti pinigų.

„Biplan” nariai nekalbėjo

Pasibaigus akcijai ir konferencijai kai kurie jų organizatoriai teigė tikėjęsi susilaukti daugiau dalyvių.

Kiti svarstė, kodėl nekalbėjo atėję „Biplan” grupės nariai. „Gal pamatė, kad per daug protingai kalbama?” – pusiau juokais akmenis į jų daržą laidė jaunimas.

„Vis dėlto buvome išgirsti ir pastebėti. To mes ir siekėme” , – ramino save moksleiviai. Jie tikino, kad tai – ne paskutinė akcija narkomanijos tema.

Lietuvos rytas
2000 liepos 19

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *