Iki šių laikų buvo manoma, kad žmogaus organizme nėra magnetinių receptorių, būdingų atskiroms gyvūnų rūšims. Bet prieš kelis metus Kalifornijos technologijos instituto mokslininkams pavyko aptikti mikroskopiško dydžio magnetines daleles žmogaus smegenyse, ypač smegenų žievėje. Jos tokios smulkios, kad ilgą laiką nepavyko jų surasti net sudėtingiausios aparatūros pagalba. Taip pat jau nustatyta, kad žmogaus kraujas ir raumenys irgi silpnai reaguoja į magnetinį lauką ir tai teigiamai veikia medžiagų apykaitą ląstelėse, stimuliuoja žmogaus gyvybinę energiją.

Nustatyta, kad pagrindinis mus veikiantis magnetizmo šaltinis – Žemės magnetinis laukas – per paskutinius 500 metų susilpnėjo maždaug dvigubai ir toliau silpnėja vidutiniškai 5% kas šimtą metų. Tai skatina mūsų gyvenamoji aplinka: gelžbetoniniai daugiaaukščiai namai, kuriuose praleidžiame vis daugiau laiko izoliuoja mus nuo jau ir taip silpno Žemės magnetinio lauko.

Pagal vieną iš teorijų, magnetizmo trūkumas gali sukelti visą aibę liguistumo požymių, varginančių vis daugiau žmonių. Daktaras Kioši Nakagava šį reiškinį pavadino magnetinio lauko deficito sindromu. Nustatyti sindromą ir tikslią diagnozę nėra paprasta, kadangi simptomai būdingi ir kitiems susirgimams: hipertonijai, diabetui arba ataksijai (judesių koordinacijos sutrikimas). Ligos sindromas ir diagnozė gali būti tiksliai nustatyti tik užfiksavus teigiamą reakciją į gydymą magnetų terapija.

Straipsnyje Japonijos „Medicinos“ žurnale 1976 m. dr. Nakagava apibendrino savo dvidešimties metų tyrinėjimus. Jis teigia, kad dėl magnetinio lauko neigiamų pokyčių (susilpnėjimo ar magnetinio lauko linijų išsikreipimo) gali atsirasti skausmai pečiuose, nugaroje ir kakle, diegliai, neaiškios kilmės skausmai, “sunkumas” širdies zonoje, galvos svaigimas, nepaaiškinama nemiga, dažnas vidurių užkietėjimas, centrinės nervų sistemos sutrikimas, bendras išglebimas ir nuovargio pojūčiai.
Žinoma, panašūs negalavimai gali pasireikšti ir nuo hipertonijos, diabeto ar virškinimo trakto sutrikimų. Bet jeigu standartinės analizės ir gydymas neduoda teigiamų rezultatų, o magneto taikymas sukelia pagerėjimą – tikroji diagnozė tampa aiški.
1958 m. Daktaras Nakagava ir jo bendradarbiai paskelbė skausmų pečiuose gydymo rezultatus panaudojant silpnai įmagnetintas apyrankes. Rezultatai buvo įspūdingi.

Kyla natūralus klausimas – ar gali magnetinio lauko perteklius neigiamai veikti žmogaus sveikatą? Pagal Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos tyrimų duomenis – ne, negali. 1987 m. Pasaulinės sveikatos Organizacijos iniciatyva Ženevoje išleista knyga “Magnetiniai laukai: aplinkos įtaka sveikatai”, kurioje pateikti paskutinių gausių tyrimų duomenys apie nuolatinio ar epizodiško magnetinio lauko poveikį audiniams ir organams, nervų sistemai ir kraujo apytakai, regėjimui, psichologiniai būsenai, genų struktūrai, reprodukcinėms funkcijoms bei augančiam organizmui.

Pagal Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos išvadas, magnetinis laukas iki 20000 gausų (tai yra labai stiprus laukas) nedaro neigiamos įtakos daugeliui biologinių funkcijų.

Views All Time
Views All Time
4151
Views Today
Views Today
1
0 0