Kokamedis – krūmas Erythroxylon coca auga daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, Bolivijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Javoje ir Šri Lankoje. Stambiausios kokamedžių tiekėjos yra Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras ir Peru.

Kokamedžio krūmai išauga iki 1,5 m aukščio. Jo žiedai – balti, lapai – tamsiai žali, maždaug 5 cm ilgio. Lapuose yra iki 1 proc. kokaino. Surinkti lapai kramtomi arba plikoma jų arbata.

Iš kokamedžio lapų gaminami kokamedžio pasta, kokamedžio bazė, kokamedžio hidrochloridas ir krekas.

Kokainas išgaunamas traiškant lapus kartu su tirpikliu. Jis kartais vadinamas „sniegu“, nes jo kristalai balti kaip sniegas. Natūraliai apdirbtas ir išdžiovintas, produktas vadinamas kokamedžio pasta.

Kokamedžio pasta, kurioje yra nuo 40 proc. iki 85 proc. kokaino, vadinami kartu su tirpikliu apdirbti ir išdžiovinti kokamedžio lapai. Rūkyti skirta kokamedžio pasta kartais vadinama „bazuka“ (prieštankinio ginklo pavadinimas), nes narkomanui sukelia savotišką „bombos poveikį“.

Kokamedžio bazė gaunama į kokamedžio pastą įdėjus tam tikrų chemikalų ir kaitinant, ji netirpsta vandenyje.

Kokamedžio hidrochloridas gaminamas iš kokamedžio bazės, pridedant druskos rūgšties ir kaitinant. Šis produktas tirpsta vandenyje. Grynas – balti kartoko skonio milteliai, užberti ant gleivinės veikia kaip anestetikai. Iš kokamedžio bazės gaminamas krekas.
Krekas būna pilkšvai baltų ar gelsvų gabalų formos, akytu paviršiumi, taip pat aliejaus ar riebalų konsistencijos.

Krekas retai konfiskuojamas per policijos reidus, nes jo vartotojai turi polinkį rūkyti narkotiką tol, kol suvartoja visas atsargas.

Views All Time
Views All Time
13368
Views Today
Views Today
1
0 0