Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos?

Kanapės pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis dėlt ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais, Europoje bent 65 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien.

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito tarp mokyklą lankančių jaunuolių. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigus. Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.

Kanapių ir iš jų išgaunamų produktų – marihuanos, hašišo – legalizavimo šalininkai tikina, kad surūkius cigaretę su šiomis narkotinėmis medžiagomis sau padaromas blogis yra ne ką didesnis, o gal ir mažesnis, negu suvalgius McDonalds mėsainį ar išgėrus Coca-Cola butelį. Netgi priešingai, kanapės ir jos produktai gali būti panaudoti gydant kai kurias ligas.

Visame pasaulyje ginklai yra legali prekė, nors visi žino, kad jų panaudojimas gali tą pačią akimirką nulemti žmogaus mirtį. Tad kodėl kanapės draudžiamos, kai galima nusipirkti daug pavojingesnių prekių? Kodėl galima nusipirkti alkoholio, kai puikiai žinomos jo psichologiškai ir socialiai destruktyvios savybės, kodėl galima nusipirkti rūkalų, kai įrodyta, jog jie nulemia tūkstančius mirčių? Argi tai nėra tikra politinė veidmainystė? – retoriškai klausia jie.

Dažnai dar primenama, kad įvairūs draudimai nėra veiksminga kovos priemonė, kad jie tik sukuria menkai kontroliuojamą nelegalumo terpę, kurioje gali klestėti nusikalstamos grupuotės.

Kanapių legalizavimui neretai pasitelkiama „individo teisių“ retorika.

Kanapių legalizavimo šalininkai „mitais“ vadina teiginius, jog šios medžiagos vartojimas gali paskatinti nusikalsti, pereiti prie sunkesnių narkotikų, o kalbas apie neigiamą poveikį žmogaus sveikatai vadina moksliškai nepagrįstomis.

Tačiau per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta daugybė tyrimų ir sukaupta daugybė duomenų apie įvairias kanapių ir iš jos išgaunamų kitų produktų vartojimo pasekmes. Atrodo, kad duomenys nėra palankūs legalizavimo šalininkams. Šiandien jau galima tvirtai teigti, kad kanapių vartojimas turi neigiamų pasekmių sveikatai. Ypač tai akivaizdu tais atvejais, kai kanapių vartojimas nebėra tik nedidelis nuotykis ar eksperimentas, tačiau tampa įprastiniu asmens gyvenimo stiliaus bruožu.

Yra aiškus ryšys tarp lengvesnių ir sunkesnių psichinių sutrikimų ar ligų bei kanapių rūkymo, nors kai kas teigia, jog kanapių rūkymas nėra psichinio sutrikimo, depresijos ar nerimo priežastis, tačiau pasekmė. Vis dėlto daug duomenų rodo, kad intensyvus kanapių vartojimas gali paskatinti šizofrenijos vystimąsi.

Vis dažniau prašoma gydyti nuo kanapių. Kanapių legalizavimo šalininkai, neretai aukštinantys Olandiją dėl jos sprendimo legalizuoti kanapes, turėtų taip pat paskaityti Olandijos nacionalinę ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad jei 1994 metais į gydytojus dėl kanapių vartojimo kreipėsi beveik du tūkstančiai asmenų, tai 2004 metais šis skaičius pasiekė penkis su puse tūkstančio, o toksikologijos klinikose dėl priklausomybės ir piktnaudžiavimo kanapėmis besigydančių asmenų skaičius išaugo 20-30 procentų. Olandija yra šalis, kurioje kasdien ar beveik kasdien kanapes ir jos produktus vartojančių žmonių skaičius yra vienas didžiausių Europoje.

ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūra teigia, kad 2004 metais bent 57 000 pacientai kaip svarbią sveikatos sutrikimo priežastį nurodė intensyvų kanapių, marihuanos ar hašišo vartojimą. Tik heroinas pranoksta šią statistiką.

Intensyvus kanapių vartojimas siejamas ir su daugeliu kitų fizinio ar psichinio pobūdžio sutrikimų – imuninės sistemos silpimu, nosies ir burnos gleivinės ligomis, širdies negalavimais ir krūtinės skausmu, vyriško lytinio hormono testosterono gamybos ir lytinio potraukio sumažėjimu. Intensyvus kanapių vartojimas moterims gali nulemti savaiminį abortą ir vaisiaus neišsivystymą.

Kaip minėta, teigiama, jog kanapės gali tapti nerimo ir panikos priepuolių priežastimi, sukelti apatiją ar net depresiją ir mėginimą žudytis. Kraštutiniu atveju kanapės gali lemti asmenybės destrukciją, kai prarandamas domėjimasis viskuo, išskyrus kanapių vartojimą.

Toje pačioje Olandijoje atliktas tyrimas leidžia teigti, jog intensyvus kanapių vartojimas paauglystėje ir jaunystėje trikdo smegenų neuronų vystymąsi. Tai reiškia, kad jaunuoliui suaugus jo smegenys bus labiau pažeidžiamos ir mažiau atsparios mentalinėms patologijoms.

Dėl visų šių dalykų Europos valstybėse kanapių legalizavimo priešininkų yra daugiau nei šalininkų. Pastariesiems dažnai prikišama, kad jie tebesivadovauja praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio lozungais ir kultūrinėmis klišėmis, kai apie kanapes buvo sąlyginai mažai žinoma. Bet tiesa, jog kova su kanapių vartojimu keičia savo pobūdį. Vis labiau atsisakoma įkalinimo bausmių, jas pakeičiant alternatyviomis bausmėmis – namų areštu, viešaisiais darbais – ir skiriant daugiau dėmesio prevencijai bei formuoti išankstinį neigiamą jaunimo požiūrį į kanapes. Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma kanapes išbandė iki 29 metų amžiaus ir yra labai mažai atvejų, kai bandoma tai daryti sulaukus vyresnio amžiaus.

Views All Time
Views All Time
3269
Views Today
Views Today
1
0 0