Kai žvelgi į Beatą Nicholson, TV laidos „Arti toli“ vedėją, pagalvoji, kad jai nėra blogų dienų, o gyvenimas šypsosi nuolat. O gal dėl to ir šypsosi, kad Beata moka džiaugtis kiekviena diena? Atsako mums pati Beata.

– Atskleisk mums savo puikios savijautos receptą? 

– Neturiu jokio recepto. Esu per jauna juos išradinėti, nes jaunystė tolygu gerai savijautai. Kartais jaučiuosi kalnus galinti nuversti, o kartais – kaip senutė. Man labai svarbus miegas – turiu savo miego banką bei limitus. Maždaug per dvi savaites išnaudoju visus sukauptus miego resusrus, bet paskui privaloma tvarka turiu juos atstatyti. Taigi, gerai jaučiuosi jei miegu ne mažiau kaip aštuonias valandas, vakare nepersivalgiau. Tačiau didžiausia įtaką fizinei savijautai daro dvasinė. Jei tavo viduje gili žiema, jokie žvalumo receptai nepadės.

– Ar teko kada nors save kankinti dietomis, rinktis maistą pagal kraujo grupę ar skaičiuoti kalorijas?

– Žinoma. Parodykite moterį, kuri nesilaikė dietos net jei ant jos klubų tik oda. Kiekviena surandame priežasčių laikytis dietos. Man dietos nepatinka – tai toks užvedantis pragaras ir rojus viename. Pradžioje kaupiuosi ir svajoju apie naujus aptemptus džinsus, matau save liekną kaip smilgelė, tada imuosi laikytis dietos – kenčiu dvi ar tris dienas, na kartais savaitę, o gal net dvi – dingsta 3 kilogramai.

Esu laimingiausias žmogus pasaulyje, bet kaip elgiasi laimingi žmonės? Mėgaujasi gyvenimu ir tas besimėgavimas greitai gražina mane ten, kur pradėjau. Prieš penkerius metus turėjau daugiau valios ir skaičiuodavau kalorijas, dabar irgi kartais užsirašau ką suvalgiau. Žinau, kad niekada nebusiu lieknutė, todėl galėčiau būti griežtesnė sau… Kita vertus nedarau tragedijos dėl tų penkių kilogramų, kuriais esu sunkesnė nei prieš trejus metus. Neįtikinsite, kad penki ar dešimt numestų kilogramų moterį padarė laimingą visam gyvenimui ir jį pakeitė. Moteris sverianti penkiais kilogramais daugiau nei turėtų atrodo geriau nei ta, kuri sveria penkiais mažiau nei reikėtų.

– Žinau, kad niekada nevalgai pusryčių. Kaip atsirado toks įprotis? Ar turi laiko tuo pačiu metu pietauti, vakarieniauti?

– Visą gyvenimą nevalgiau pusryčių. Esu chaotiška valgytoja – galiu kiaurą dieną vaikščioti tuščiu skrandžiu, bet vakare atsigriebiu. Žinau, kad blogai elgiuosi, todėl pradėjau pusryčiauti. Suvalgau kiaušinį ar mažą sumuštinį, obuolį ar avižų košės su bananais. Dar reikia su savimi padirbėti, kad priprasčiau prie naujo pusryčių, pietų ir vakarienės režimo, bet tikiuosi pavyks.

-Esi gera kulinarė. Ką mėgsti labiausiai gaminti?

– Baikit, yra geresnių kulinarų… Labai patinka virti sriubas ir gaminti pusryčius savo vyrui Tomui. Kepu kiaušinienes, blynelius, oi kaip patinka juos kepti. Tik niekada gyvenime nesu kepusi sausainių.

-Ar esi kada nors bandžiusi keisti gyvenimo būdą?

– Niekada nebėgiojau rytais, nelindau į eketę ir daigintų grūdų nevalgiau. Esu prasta sportininkė, esu iš tų moterų, kurios veikiau bus tetulytės, nei atletės. Pavyzdžiui, mano sesuo yra atletė: ji gali bėgioti rytais krosus, tris valandas sportuoti salėje ir vienu mostu nuplaukti kilometrą. Pati sporto klube užsibūnu ilgiau jei televizorius salėje rodo įdomią TV laidą arba turiu rankoje įdomią knygą, kurią skaitau mindama dviratį. Man reikia Damoklo kardo virš galvos, kad išpiltų devyni prakaitai. Kai gyvenu Londone, einu į sporto klubą du ar tris kartus per savaitę. Renkuosi kardiotreniruoklius, kurių dėka sudeginu maždaug 500-600 kalorijų, man užtenka, tuomet jaučiuosi labai didelė sportininkė.

– Kokiam laisvalaikiui teiki pirmenybę?

– Viena mano pažįstama per atostogas leidosi į žygį pėščiomis. Į tokias atostogas manęs niekas neištemptų. Nesu prieš aktyvų poilsį. Ruošiamės su Tomu į Škotiją, ketiname užsiropšti į kokį nors kalną, bet nesudėtingu maršrutu, kai kopimui nereikia jokios specialios įrangos. Man patinka derinti aktyvų ir pasyvų poilsį.

– Kas tau padeda per dieną išlaikyti gerą nuotaiką?

– Nepasitaiko man dienų, kad nuotaika staiga subjūra ir labai reikėtų ją pakelti. Stengiuosi galvoti apie gražius dalykus, kad ši diena baigsis, o kita bus dar geresnė. Gyvenimas per trumpas, kad save graužčiau. Reikia išmokti save valdyti ir įkvėpti.

– Ar esi žmogus, kuriam labai rūpi sveikata ir su ja susiję dalykai: vitaminai, suderintas maistas, joga, dviračio mynimas gryname ore, masažai, poilsis?

– Vitaminus nusiperku, bet dažnai pamirštu juos išgerti. Girdėjau apie maisto derinimą, bet tai nėra mano religija. Ar po karo žmonės galvojo apie maisto suderinamumą? Valgė bulves su duona ir galvos nesuko, ir žmonija neišmirė, ir tokio nutukimo lygio nebuvo kaip dabar. Mūsų galvos prikimštos stereotipų ir madų. Reikėtų atsijoti pelus nuo grūdų. Joga neužsiėmu, nors labai patinka. Važiuoti dviračiu bijau, o masažai nepadės, jei po jų suvalgysiu tris pyragaičius su kremu. Jei visą savo laiką skirčiau dviračiams, sportui, dietoms, masažams, neliktu laiko gyventi.

– Ar pavyksta tarp kasdienio bėgimo, skirti atokvėpio tik sau? – Sau skiriu per mažai laiko, dar reikia mokytis ir fizinės ir dvasinės disciplinos. Man vis trūksta laiko, bet ar tai – pasiteisinimas?

– Sau skiriu per mažai laiko, dar reikia mokytis ir fizinės ir dvasinės disciplinos. Man vis trūksta laiko, bet ar tai – pasiteisinimas?

Views All Time
Views All Time
3587
Views Today
Views Today
1
0 0