Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną.

XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamintas iš lengvo medžio. Kitas prietaisas – tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gabalas, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužymu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį.

Įvairias vandens procedūras žmonės naudojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vėliau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karšto vandens procedūrų kūno braukymas, maigymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo.

Prieš 3000 metų šilto vandens procedūros ir masažas vandeniu plačiai buvo naudojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma kaip naudotis karštomis voniomis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas.

Kaire demonstruojamos iškaltos akmenyje vonios-kušetės masažui ir pirties procedūroms, kuriomis naudojosi Egipto faraonai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušete, kurią pakaitom apliedavo šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuotojas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį.

Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jose, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio tobulinimo priemonė turėjo senovės Graikijoje ir Romoje.

Tobulėjant technikai, pradedami naudoti įvairūs prietaisai ir aparatai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas povandeninis dušas-masažas. Vėliau ši technika buvo tobulinama.

1870 m. Paryžiuje Z. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono virpesius gydymui.

1874 m. Londone M. Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą – vibracinę kėdę. Ją vibruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruoklių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz.

1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas.

1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalaidavimui.

Didelės reikšmės masažo taikymui oftalmologijoje turėjo A. Maklakovo darbai, – būtent jis pirmasis pradėjo taikyti oftalmologijoje mechaninę vibraciją. 1893 m. jis sukonstravo vibracinį aparatą, kuris buvo naudojamas įvairių chroniškų akių ligų gydymui.

E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemones odai pabraukyti arba pakasyti: nuo vos jaučiamų judesių iki sunkiai beiškenčiamų. Braukoma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, ar kaulais, labai lygiais, o kartais labai šiurkščiais, nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechaninės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susidaro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.

Views All Time
Views All Time
1869
Views Today
Views Today
1
0 0