HOMEOPATIJA ne VISIEMS
Visiems besidomintiems homeopatija ir ne tik jiems turėtų būti įdomi Ukrainos homeopatų asociacijos prezidento, daugybės straipsnių apie homeopatiją autoriaus Antono Popovo knyga “Homeopatija ne visiems”. Knygoje literato talentą turintis autorius labai suprantama forma pataria pacientui, kaip apžvelgti savo ligos ar negalavimo simptomus, supažindina su homeopatinių vaistų ypatumais, nurodo atvejus, kada reikėtų kreiptis į gydytoją homeopatą. Knygos autorius yra baigęs medicinos mokslus universitete, dešimtį metų dirbęs chirurgu prie operacinio stalo, perpratęs medicinos mokslo pranašumus ir trūkumus. Pats autorius A.Popovas apie knygą ir jos atsiradimą jos įžangoje pasakoja taip: “…prisipažinsiu, kad parašyti tokią knygą svajojau seniai, dar prieš pradėdamas dirbti gydytoju. Tuo metu šis noras dar tebuvo tik neaiški nuojauta, ir aš dėkoju savo gyvenimo verpetams, lėmusiems šio leidinio gimimą. Dėkoju ir akademinei medicinai, išmokiusiai mane visko, ką privalo žinoti gydytojas apie kūno ligas. O teisę kritiškai vertinti chirurgiją, manau, įgijau dešimt metų pradirbęs prie operacinio stalo. Reanimacija bei intensyvi terapija suteikė daugybę progų ne tik pažvelgti mirčiai į akis, bet ir suvokti šiuolaikinio gydymo vaistais didžiules galimybes bei trūkumus. Disertacijos gynimas padėjo konkrečiai perprasti medicinos mokslo privalumus ir trūkumus. Progresyvių Mokslo tarybos narių paramos bei savojo užsispyrimo dėka pavyko įrodyti homeopatinio gydymo efektyvumą gydant nemažai endokrininių ligų ir apginti jų profilaktiką. Ir dar atsirasti šiai knygai labai padėjo bendravimas su menu. Menas neįmanomas be sugebėjimo atskleisti žmogaus charakterio esmės. Ji gydytojui homeopatui irgi yra svarbiausia skiriant patį tiksliausią gydymo būdą. Matote, aš gimiau kuo tikriausioje “homeopatinėje šeimoje”, todėl žodis “homeopatija” man nebuvo nei mįslingas, nei kėlė susižavėjimą. Jis, kaip man dar vaikui atrodė, buvo suaugusiųjų gyvenimo dalis. Mūsų namuose kitokių vaistų nebuvo, tik natūralieji homeopatiniai. Homeopatija tapo pagrindiniu mano užsiėmimu, nors aš kartu stengiausi nebūti iš anksto nusistatęs oficialiosios medicinos atžvilgiu. O dėl visuomenės nuomonės, tai prisipažinsiu, kad nustebau pajutęs vienų juodžiausią panieką, kitų – perdėtą susižavėjimą homeopatija. Stebino ir tai, kad žmonės nė neabejodami ją vadino gydymu žolelėmis, o patys gydytojai – medicinos podukra. Norėdamas dar pasitikrinti suorganizavau homeopatijos centro klausytojų apklausą, ir rezultatai iš tikrųjų pasitvirtino. Nusprendžiau, kad gal taip yra, kaip dabar madinga sakyti, dėl informacijos stygiaus. Vaistų aprašai čia pateikti taip, kaip įprasta pateikti profesionalams. Pirmiausia apžvelgiau kiekvienos medžiagos kilmę, cheminę sudėtį, aprašiau biologines ir naudingąsias savybes. Toliau pateikiau, kaip vaistas taikomas liaudies ir mokslo medicinoje, nuo seniausių laikų iki šių dienų. Svarbiausia ko siekiau – tai vartoti kiek galima mažiau sudėtingos medicinos terminijos, kuri dažnai atima bet kokį norą žvilgtelti į šiuolaikinius leidinius. Homeopatijos terminai surašyti į specialųjį žodynėlį. Ši knyga nebus homeopatinio gydymosi namuose vadovėlis tiems, kurie homeopatiją suvokia pagal nusistovėjusius stereotipus. Aš nepritariu supaprastintoms vaisto paieškoms remiantis vienu ar keliais simptomais. Taip paprastai ir gydo bendroji medicina, kuri turi vaistų nuo skausmo, vaistų kraujospūdžiui sumažinti, nuo vidurių užkietėjimo ar nemigos. Jei taip suprasime homeopatiją, jos efektyvumas bus menkas. Šios knygos tikslas yra padėti išsigydyti ar nors palengvinti daugelį negalavimų ir įsisenėjusių ligų. Kad pacientą ir gydytoją sietų kuo geresnis savitarpio supratimas, specialių žinių prireiks ir pacientui, ir gydytojui. Todėl ši knyga adresuota ir vieniems, ir kitiems. Jei nori geriau gydyti, išmok ir pats gydytis. Aš neabejoju, kad tie, kurie rimtai domisi homeopatija, sugebės suprasti, kas ji iš tiesų yra. Esu įsitikinęs, jog menkutė homeopatinio vaisto dozė gali įveikti grėsmingą jėgą – ligą, todėl man ypač buvo svarbu parašyti knygą paprastai, bet kartu ir nesupaprastinant.”
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.