1. KAS YRA VIRUSAS H5N1?

Egzistuoja daugybė įvairių paukščių gripo viruso variantų (kamienų), tačiau tik nedaugelis iš jų gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų gyvūnams ir žmonėms. Laukiniai paukščiai nuolat nešioja daugybę skirtingų šio viruso variacijų, tačiau natūraliai tik labai nedidelė paukščių dalis būna jais užsikrėtę. Šie virusai sukelia tik nedidelius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais. Mažai patogeniški virusai nepavojingi ir naminiams paukščiams.

Tačiau kai kurie H5 ir H7 viruso kamienai naminiams paukščiams gali būti labai pavojingi ir būtent šie paukščių gripo viruso variantai įvardijami kaip labai patogeniški. Labai patogeniški virusai pas laukinius paukščius paprastai neaptinkami. Šių virusų židiniai išryškėja naminių paukščių fermose, kur intensyviai veisiant paukščius ir juos laikant ypatingai dideliu tankumu susidaro idealios sąlygos virusams intensyviai daugintis ir įgyti didelį patogeniškumą lemiančių savybių. 

Laukiniai paukščiai taip pat gail užsikrėsti labai patogeniškais paukščių gripo virusais ir nuo jų žūti. Manoma, kad laukiniai paukščiai virusu gali užsikrėsti turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą (pvz.: bendrai naudojamus vandens telkinius, maisto šaltinius ir pan.) su virusą nešiojančiais naminiais paukščiais.    

Pastaruoju metu aptinkamas virusas H5N1 priskiriamas prie labai patogeniškų. Pirmąjį kartą šio kamieno virusas buvo aptiktas 1997 m. Honkonge. Nustatyta, kad ši viruso atmaina atsirado pakitus vienai iš mažai patogeniškų viruso atmainų, kuria naminiai paukščiai galėjo užsikrėsti nuo laukinių paukščių.      

Didelėse paukščių fermose virusai turi labai geras sąlygas plisti ir daugintis, nes daug (kartais net keleto rūšių) paukščių turi nuolatinį tiesioginį kontaktą su aplink esančiais kitais paukščiais ir įvairiomis jų kūno išskyromis (seilėmis, ekskrementais), per kurias virusas lengvai keliauja iš vieno organizmo į kitą. Virusui nuolat cirkuliuojant tokioje palankioje aplinkoje jo kitimo (mutavimo) tikimybės žymiai padidėja. Pastaraisiais metais stebėti ir galimai tarpusavyje susiję viruso proveržiai prasidėjo Pietryčių Azijoje 2003 m., kur paukštininkystės ūkis plėtojamas palyginti intensyviai, tačiau gausu ir mažų ūkių, kuriuose biologinės apsaugos priemonės ar net elementarios higienos normos mažai paisomos. 

2. KODĖL DABAR TIEK DAUG KALBAMA APIE ŠĮ VIRUSĄ?

Iki šiol nebuvo tokio stipraus ligos proveržio, kuris vienu metu pasireikštų keliuose žemynuose ir turėtų aiškius ligos plitimo požymius. Šiuo metu jau ryški ir ekonominė viruso H5N1 žala. Virusas gali greitai paplisti tarp visų rūšių naminių paukščių (vištų, ančių, kalakutų ir kt.), o užsikrėtusių paukščių mirštamumas siekia beveik 100 proc. Didžiuliai kiekiai naminių paukščių nužudoma siekiant pažaboti infekcijos plitimą, o ribojant prekybą paukštiena ir jos produktais paukščių augintojai, verslo struktūros ir šalių ekonomikos patiria tiesioginius nuostolius.    

Pastaraisiais metais ligos židiniuose (vietose, kuriose buvo aptikti sergantys ir jau žuvę paukščiai) buvo daug žmonių, tačiau tik 147 iš jų užsikrėtė. Vertinama, kad šiuo metu virusu H5N1 žmonės užsikrečia palyginti retai.

Tačiau pagal tai, kad nuo šios ligos sukeltų komplikacijų mirė kiek daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų, paukščių gripas priskiriamas prie labai rimtų susirgimų. 

Akivaizdu, kad šiuo metu H5N1 tarp žmonių neplinta, todėl konstatuojama, kad šia viruso variacija įprastomis sąlygomis žmonės negali užsikrėsti nuo infekuotų ar sergančių žmonių. Tačiau mutuodamas virusas gali įgyti savybių, leisiančių jam plisti tarp žmonių. Šiai prognozei pasitvirtinus gali iškilti globalios gripo pandemijos grėsmė. 

3. KAIP LAUKINIAI PAUKŠČIAI SUSIJĘ SU PAUKŠČIŲ GRIPU?

3.1. Ar laukiniai paukščiai gali užsikrėsti virusu H5N1?

Taip. Dabar žinoma viruso atmaina sukelia laukinių paukščių žuvimą. Dauguma žinomų paukščių gripo atvejų buvo susiję su vandens paukščiais, o  dauguma vandens telkinių, kuriuse buvo rasti negyvi paukščiai, buvo žemės ūkio kraštovaizdyje. Didžioji dalis kitų virusu užsikrėtusių laukinių paukščių priskirtini toms ekologinėms grupėms, kurios minta maita (pvz., varniniai paukščiai) arba maistą renka užterštuose urbanizuoto ir žemės ūkio kraštovaizdžio vandens telkiniuose. Panašu, kad virusas kur kas dažniau aptinkamas pas tuos vandens paukščius, kurie nevengia urbanizuoto ir žemės ūkio kraštovaizdžio.    

3.2. Ar migruojantys paukščiai platina paukščių gripo virusą H5N1?

Tokia tikimybė egzistuoja. Tačiau tiesioginis ryšys tarp viruso plitimo ir migruojančių paukščių (kaip galimų jo platintojų) neįrodytas. Manoma, kad laukiniai paukščia nėra svarbiausia grandis platinant virusą.   

Tik keletas žinomų ligos pasireiškimo atvejų sutapo su laukinių paukščių migravimo keliais ir laiku, tačiau daugeliu atvejų tokio sutapimo nebuvo. 2005 metų rudeninės paukščių migracijos metu naujų ligos židinių buvo aptinkama mažai, o įprastose laukinių vandens paukščių žiemojimo ir masinio susikaupimo vietose Indijoje, Filipinuose, ramiojo vandenyno salose ir Afrikoje virusas net nebuvo aptiktas. Nauji ligos židiniai Europoje taip pat atsirado ne tose vietose kur jų buvo galima tikėtis jei pagrindiniais viruso platintojais būtų laukiniai paukščiai. Šie faktai leidžia manyti, kad H5N1 užsikrėtę laukiniai paukščiai žūsta labai greitai ir negali įveikti didelių atstumų, todėl spėjama, kad visi žuvę paukščiai užsikrėtė netoli nuo tų vietų, kur jie ir žuvo.   

Apibendrinant galima teigti, kad kai kurių naujų viruso židinių atsiradimas galėjo būti paaiškinamas laukinių paukščių perskridimais, tačiau kiti galimi ligos plitimo būdai yra labiau tikėtini.

3.3. Ar sveiki laukiniai paukščiai gali pernešti užkratą?

Per paskutinius dvejus metus Pietryčių Azijos regione buvo ištirta daugiau nei 100000 paukščių, tačiau nei viename paimtame ir ištirtame mėginyje H5N1nebuvo aptiktas. Mongolijoje, po 2005 m. rugpjūtį viename ežere stebėto ligos protrūkio, buvo ištirta 850 mėginių paimtų iš tame pačiame ežere buvusių gyvų paukščių. Šių tyrimų metu virusas taip pat neaptiktas.

Tik Eurazijos žemyne 9 mėginiuose, kurie buvo paimti iš sveikai atrodančių paukščių, buvo aptiktas virusas H5N1. Tačiau taip ir nebuvo nustatyta ar šie paukščiai jau buvo užsikrėtę ar tik pernešė ligos sukėlėją.

Tūkstančiai paukščių ištirta ir virusu neužkrėstose vietose Korėjoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Aliaskoje ir Europoje, tačiau virusas šių tyrimų metu taip ir nebuvo aptiktas.

Tačiau žinomi atvejai, kai antis specialiai buvo užkrėsta labai patogenišku H5N1 virusu, tačiau ryškūs ligos klinikiniai požymiaijai nepasireiškė. Kinijoje H5N1 buvo išskirtas iš žvirblio, kurio elgesyje taip pat jokių ligos požymių neišryškėjo. 

3.4. Ar H5N1 gali būti realia grėsme paukščių apsaugai?

Kinijoje žuvo iki 10 proc. indijinės žąsies (Anser indicus) pasaulio populiacijos. Didesnių ligos protrūkių vietose labiausiai pažeidžiamos būtų retų, globaliai nykstančių paukščių populiacijos, kurios žiemavietėse ar poilsio vietose suformuoja dideles sankaupas. Pietryčių Azijoje ir Europoje nemažai vandens paukščių turi globaliai nykstančių rūšių statusą, nes jų populiacijos šiuo metu ir taip negausios dėl buveinių naikinimo ir paukščių medžioklės. Tokiems paukščiams viruso H5N1 plitimas yra reali grėsmė.

3.5. Kokius tyrimus dar reikėtų atlikti?

Pripažystama, kad apie viruso H5N1 patogeniškumą ir „elgesį“ ekosistemose žinoma palyginti mažai. Reikėtų daugiau sužinoti apie tai kaip paukščiai užsikrečia, kiek trunka inkubacinis periodas, kada, kaip ilgai ir kokiais kiekias sergantys paukščiai gali platinti užkratą aplinkoje, kaip pasireiškusi liga veikia paukščių gebėjimą migruoti, ir kokios paukščių rūšys užsikrečia ir suserga greitai, o kurios atsparesnės.

3.6. Ar laukiniai paukščiai turėtų būti persekiojami siekiant sustabdyti ligos plitimą?

Laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar naikinimas negali sustabdyti ligos plitimo. Panašios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį. Be to, tokiems veiksmams naudojami resursai būtų atitraukiami nuo svarbių ir veiksmingų ligos kontrolės priemonių.

4. AR GALIMA BŪTI GAMTOJE? AR GALIMA MAITINTI ŽIEMOJANČIUS PAUKŠČIUS LESYKLOSE?

Daugelis žmonių mėgsta laisvalaikį praleisti gamtoje, o kai kuriems iš jų labai svarbus pomėgis stebėti ar globoti paukščius. Laimei, nėra jokių rimtų priežasčių dėl kurių žmonės turėtų pradėti bijoti ir vengti paukščių. Lesyklas lankantys paukščiai taip pat nepriskiriami prie dažniausiai paukščių gripu sergančių paukščių, todėl jų maitinimą galima tęsti iki žiemos pabaigos. 

Būnant gamtoje ir maitinant paukščius reikia vengti kontaktų su jais (kaip ir su bet kokiais kitais laukiniais gyvūnais), neliesti sergančių ar negyvų paukščių ir laikytis visų įprastų asmens higienos normų: kruopščiai ir reguliariai plautis rankas, reguliariai plauti ir dezinfekuoti paukščių lesyklas. Taip pat reikia atminti, kad būnant prie vandens telkinių egzistuoja tam tikra tikimybė pernešti užkratą kartu su vandens paukščių išmatomis, todėl lauke dėvima avalynė ir rūbai turi būti laikomi atskiroje, naminiams gyvūnams nepasiekiamoje patalpoje. 
Primename, kad iki šiol nei vienas žmogus paukščių gripu neužsikrėtė nuo laukinių paukščių. Visi šia liga sirgę žmonės prieš susirgdami turėjo betarpišką kontaktą su naminiais paukščiais.

5. KAS DAR BE LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ GALI PLATINTI PAUKŠČIŲ GRIPĄ? 

Įvardijami trys labiausiai tikėtini užkrato perdavimo būdai:

  • neapdorotos paukštienos ir paukštienos produktų judėjimas vietinėse ir globalioje paukštienos rinkose
  • prekyba laukinias paukščiais
  • paukščių mėšlo naudojimas trąšoms ir kitų gyvūnų maistui (kai kuriose šalyse paukščių mešlu maitinamos kiaulės ir tvenkiniuose auginamos žuvys)

Dauguma ligos proveržių Pietryčių Azijoje siejama su paukštienos ir jos produktų transportavimu arba su užkrato platinimu tarp fermų kartu su nešvariais įrankiais, automobiliais, darbuotojų avalyne ir pan. Didelę įtaką viruso plitimo pradžiai turėjo neribojama prekyba gyvais paukščiais atviruose turguose: Honkonge 1997 m. bemaž 20 proc. „gyvuosiuose“ naminių paukščių turguose patikrintų viščiukų buvo užsikrėtę H5N1 virusu. 

Tarptautiniu mastu prekyba paukštiena ir jos produktais yra labai intensyvi, tačiau didelė dalis sandorių sudaromi nelegaliai, todėl globaliu mastu naminių paukščių rinka kontroliuojama neefektyviai. Neseniai buvo atskleista, kad nelegaliai paukštiena buvo įvežama iš Azijos į JAV; 2005 m. spalio mėn. iš Kinijos atkeliavusi 3000 viščiukų siunta buvo sulaikyta Italijos pasienyje; 2005 lapkričio mėn. Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikyta šimtai tonų iš Kinijos nelegaliai atgabentos paukštienos.

Pasaulyje plačiai paplitusi prekyba dekoratyviais paukščiais taip pat gali turėti įtakos pernešant virusą tarp žemynų. Pavyzdžiui, neseniai Taivane buvo sulaikytos dvi nelegalios virusu infekuotų dekoratyvių paukščių siuntos, o Didžiojoje Britanijoje vienintelis iki šiol žinomas ligos atvejis pasireiškė karantine laikant įvežtą egzotinį paukštį. Daugelyje Azijos valstybių egzistuoja nelegali prekybos laukinias paukščiais rinka, nes egzotiniai paukščiai vis dar paklausi prekė turtingesnėse pasaulio valstybėse. Daugiausia problemų kelia tai, kad skurddžiose šalyse laukiniais paukščiais prekiaujama kartu su naminiais paukščiais, todėl dekoratyvūs paukščiai gali lengvai užsikrėsti nuo naminių paukščių ir tapti potencialiu užkrato šaltiniu daugelyje pasaulio vietų.  

Neapdoroto naminių paukščių mėšlo naudojimas trąšoms ir kiaulių bei tvenkiniuose laikomų žuvų maistui – plačiai naudojama praktika Azijoje ir Rytų Europoje. Virusu užsikrėtę paukščiai daugintis galinčias viruso daleles šalina kartu su ekskrementais, todėl atvirose vietose laikomas ar net specialiai tvenkiniuose ir laukuose barstomas neapdorotas naminių paukščių mėšlas yra akivaizdus ligos platinimo šaltinis.

6. Kokiomis priemonėmis galima sustabdyti pavojingos ligos plitimą?

Tai, kad šiuo metu migruojantys laukiniai paukščiai laikomi svarbiausiais viruso platintojais, gali būti laikoma potencialiai pavojingu pastangų ir resursų kreipimu klaidinga linkme. Siūlymai baidyti, naikinti ar kitaip persekioti laukinius paukščius visiškai neatitinka realios situacijos ir net neturėtų būti svarstomi kaip realiai pamatuoti kovos su galimu viruso plitimu būdai.  

Tarp efektyviausių prevencinių priemonių reikėtų paminėti biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, įskaitant nuolatinį paukščių stebėjimą ir tyrimą, naminių paukščių, paukštienos ir jos produktų judėjimo ir prekybos kontroliavimą, tinkamą paukščių mėšlo tvarkymą ir naudojimą ir kt.

Kai kurios valstybės nusprendė vakcinuoti naminius paukščius. Tyrimai rodo, kad vakcinos padidina paukščių atsparumą paukščių gripo sukėlėjui ir sumažina tikimybę užsikrėsti ateityje. Tačiau šiuo metu minimalus antigenų kiekis vakcinose nėra standartizuotas, todėl blogos kokybės vakcina paskiepyti paukščiai išliks sveiki, tačiau ligos sukėlėjai nebus sunaikinti ir toliau išliks viruso patekimo į aplinką ir naujų viruso variacijų atsiradimo grėsmė.

Parengta pagal BirdLife International informaciją.

Views All Time
Views All Time
2972
Views Today
Views Today
1
0 0