Tai, jog šalyje daugėja savižudybių, gali įtakoti ir mūsų jaunų žmonių požiūris į savo kūną, nusivylimas savimi ir savo išvaizda, bei jos sureikšminimas. Apie žiniasklaidos formuojamo kūno kulto pasekmes kalbamės su Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros lektore Reda Gedutienė.

Psichologus jau šokiruoja straipsnių ciklai apie visuomenėje žinomų žmonių savižudybes – visiškai neatitinkantys etikos normų. Moksliniai tyrimai rodo, jog savižudybių daugėja ir dėl to, kad žiniasklaida netinkamai pateikia faktus, į pirmuosius puslapius deda nusižudžiusio žmogaus nuotraukas, romantizuoja tragedijos aplinkybes ir priežastis, ir idealizuoja nusižudžiusiojo asmenybę, tarsi iškelia jo heroiškas savybes. Na, o laidotuvių procesija pateikiama kaip iškilmės. Neretai laikraščiai taip ir rašo: „Išėjo į tyrą erdvę“… Vis garsiau prabylama ir apie tai, jog žiniasklaidos formuojamas požiūris į žmogaus kūną, mažų mažiausiai beveik kiekvienam mūsų kelia diskomfortą, ar net priveda prie depresijos, rimtų valgymo sutrikimų. Viena iš paauglių savižudybių priežasčių gali būti nusivylimas savo išvaizda.

„Žiniasklaida iš principo formuoja ir mūsų nuostatas apie tai, kaip turėtume suvokti savo kūną. Tas suvokimas priklauso nuo socialinio spaudimo: jį formuoja šeima, draugai ir visuomenė – koks aš esu ir koks turėčiau būti, – sako Reda Gedutienė. – Kiekviena visuomenė turi tam tikrus standartus, koks kūnas yra normalus. Tarkime, Skandinavijos šalyse žiniasklaida formuoja nuomonę, jog tu esi normalus, net jei toli gražu neatitinki tų išmatavimų: 90-60-90. Mūsų šalyje itin jaučiamas socialinis spaudimas visiems būti liekniems, ir deja, tas spaudimas ypač jaučiamas žiniasklaidoje.

Kūno kulto aukos

Nustatyta, jog mergaitės, linkusios laikytis patogeninių dietų, ypač dažnai skaito žurnalus, skirtus panelėms ir moterims, kuriuose akcentuojamos dietos ir įvairios lieknėjimo priemonės. Tos merginos yra labiau nepatenkintos savo kūnu ir linkusios valgyti tik kartą per dieną, vartoti laisvinamuosius vaistus, medikamentus, reguliuojančius kūno svorį, intensyviai sportuoti.

Nepasitenkinimas savo kūnu skatina rimtus valgymo sutrikimus. Atrodo, kad tu vis dar nepasiekei grožio standartų, dar nesi tokia liekna, kokias matome reklamose ir ant podiumo. Formuojasi klaidingas įsitikinimas, kad tik pasiekusi tobulumo, tu gali būti graži, laiminga ir mylima.

Pasak psichologės, iš karto reikėtų skirti nutukusius ir normalaus svorio žmones, kurių kūno masės indeksas atitinka ūgį. „Atlikusi tyrimus tarp studenčių, įsitikinau, kad labai blogai jaučiasi tos merginos, kurios madingoje parduotuvėje neranda sau tinkamų drabužių, nes prekybininkai taip pat orientuojasi į tą liekną kūną.“

Svarbi bendraamžių nuomonė

Jeigu mama ir tėtis merginai sako: „Tu esi graži, unikali ir nepakartojama“, turbūt jokie žurnalai negali išmušti iš vėžių? – „Aš sutinku, jeigu tėvai moko mylėti save ir savo kūną tokį, koks jis yra, tuo mes linkę patikėti vaikystėje. Tačiau, tarkime, paauglystėje, kai svarbesnė tampa draugų, bendraamžių nuomonė, kažkokie idealų, autoritetų, aktorių pavyzdžiai, tėvų nuomonė gali būti nebe tokia svarbi“, – sako psichologė.

Viena stambaus sudėjimo jos studentė papasakojo, ką reiškia, kai draugai iš jos tyčiojasi, sako, kokia ji stora. Ta mergina neturi viršsvorio, jos tik stambūs kaulai, tačiau ji jaučia spaudimą ir diskomfortą. Nežiūrint tai, kad patiria didiulę meilę, šilumą ir palaikymą iš tėvų. Tik subrendusi kaip asmenybė, mergina jau suvokia, kad kritika jos atžvilgiu buvo perdėta, o iš jos pusės – perdėtas jautrumas, tačiau anuo periodu ji jautėsi traumuota: nemylima kitų, nevertinama.

Klinikinės ligos

Kaip troškimas būti gražuole atveda prie klinikinių ligos simptomų? Anot psichologės, britų mokslininkai teigia, jog viena nukrypimų, valgymo sutrikimų ligų atsiradimo priežasčių atsirado būtent dėl žiniasklaidos formuojamo požiūrio į savo kūną.

Ar mergina sugebės atsispirti žiniasklaidos peršamų modelių ir stereotipų, priklauso nuo daugelio faktorių. Nuo pasitikėjimo savimi, tėvų pagarbos jos kūnui, koks jis bebūtų. Kai kurios merginos įsitikinusios, kad tik laikydamosi dietų, pasieks pripažinimo. Jos mano esančios nepastebėtos, jos neranda kitų būdų, kaip parodyti pasauliui, kad jos YRA. Norėdamos tapti išskirtinėmis, pripažintomis, jos badauja, nes taip mano galinčios viską kontroliuoti pačios: tarkim, nevalgyti ir gerti tik vandenį. Ir tyrimais įrodyta, kad anoreksija ir bulimija suserga paprastai tik labai valingos, gerai besimokančios mergaitės iš gerų šeimų. Tai yra, kurios turi valią save kontroliuoti. Iš pradžių jos mato, kad svoris mažėja, galbūt aplinkiniai jas giria, atodytų, atsiranda energijos antplūdis, pasieki rezultatą, bet nebejaučiama, kai perlenkiama lazda. Kai tu nebegali sustoti, kai pradeda atrodyti, kad gali pasiekti dar daugiau. Neatsisakoma lieknėti net tada, kai aplinkiniai ima baisėtis mergaitės išsekusia, liguista išvaizda.

Badavimas visiškai iškreipia psichiką. Depresija su valgymo sutrikimais eina kaip sesė su broliu. Tuomet mąstoma visiškai nebekritiškai, nebesuvokiama, kas vyksta, ir tik įsikišę pašaliniai žmonės, medikai prievartos būdu gali padėti žmogui, kad jis vėl imtų maitintis.

Bulimikės irgi nori būti lieknos, tačiau jos praranda impulsų kontrolę. Jos nevalgo net po keletą parų, bet vėliau prisiryja visko: silkės ir torto, picos ir koldūnų… Automatiškai prisikimšusi maisto, suvokia, kad priaugs keletą kilogramų, tuomet sukelia sau vėmimą. Prasideda užburtas ratas: po badavimo prasideda valgymo protrūkis. Pojūtis siaubingas; mergaitė nekenčia savęs, jaučia pasišlykštėjimą ir panieką sau, tuno namuose tarp keturių sienų. Ir vėlgi išlenda depresija.

Viena iš galimų savižudybės priežasčių išties gali būti nusivylimas savo išvaizda. Psichologės dukterėčia pasakojo apie tai, kaip vienoje Vilniaus mokyklų nusižudė trylikmetė. Itin apkūni buvusi mergaitė priešmirtiniame laiške parašė: „Nebeišlaikiau patyčių, kokia esu stora ir negraži“. Žinoma, būta ir kitų priežasčių, galbūt santykiai šeimoje, konfliktų, bet vieną priežasčių mergaitė nurodė…

Kaltindami žiniasklaidą, nepamirškime įsigilinti į tai, ar mes, tėvai, turime laiko pasikalbėti su savo vaikais, kad suformuotume juose tas bazines vertybes, kurių nesugriautų jokia reklama. Vis dažniau inteligentiškos motinos akcentuoja: „Aš nelendu savo dukrai į dūšią. Jei norės ko paklausti, kreipsis pati“. Delikatumas kartais tik nustumia vaiką į šalį, jam pačiam sunku tėvams papasakoti, kad bendraamžiai tyčiojasi iš jo išvaizdos.

Pirmoji pagalba galėtų būti nemokamas skambutis į „Jaunimo liniją“: 8800 28888, apsilankymas pas mokyklos psichologą. Vilniuje esančioje Aušros vartų ligoninėje gydomi anoreksijos ir bulimijos sutrikimai. Tel. 85 2314575 arba 8652 12899.

Ivona Žiemytė

Views All Time
Views All Time
6046
Views Today
Views Today
1
0 0