Alkoholizmas

Alcoholic Drunk Man Thinkingl Straipsniai.lt

Alkoholis yra svaigi ir nuodinga medžiaga, žalojanti žmogaus psichiką ir somatiką.

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui.

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija.

Straipsniai 1 reklama

Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs.

Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.

Jei nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ar socialinių problemų, o žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas alkoholizmas.

Potraukis alkoholiui – tai liga su aiškiais kriterijais. Ji nustatoma, jei yra nors 3 iš šių požymių:

* stiprus troškimas ar noras vartoti alkoholį,
* sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą (t.y., vartojimo pradžią, intensyvumą ir pabaigą),
* nustojus vartoti alkoholį atsiranda fiziologinė abstinencijos būsena, arba alkoholis vartojamas norint išvengti abstinencijos požymių,
* niekuo nesidomima, tėra tik vienas interesas – išgerti,
* alkoholis vartojamas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.

Susirūpinti reikia, jei padidėja dirglumas, agresyvumas, atsiranda depresijos požymių. Ypač atidūs turi būti tie žmonės, kurių giminės sirgo alkoholizmu. Įrodyta, kad tokiems žmonėms tikimybė susirgti padidėja keletą kartų. Nustatyta, kad genetinių veiksnių vaidmuo didesnis nei šeimos ar aplinkos.

Biologiniams alkoholikų palikuonims rizika susirgti alkoholizmu 4 kartus didesnė, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga.

Pagal genetinį paveldimumą liga skiriama į du tipus:
I tipo – labiau susijusi su socialine aplinka; suserga vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys, rečiau reiškiasi asocialus elgesys. Piktnaudžiaujama kitomis cheminėmis medžiagomis, nebūdinga agresija ir teisės pažeidimai.

II tipo – tarp giminių yra alkoholikų; suserga jaunesni nei 25 m. amžiaus asmenys, būdingas asocialus elgesys, agresyvumas, polinkis rizikuoti. Ligoniai ieško nuotykių, nevengia daryti žalos.

Piktnaudžiavimą alkoholiu gali sustabdyti diskomfortą keliančios fiziologinės reakcijos, būdingos ne tik atskiriems žmonėms, bet ir rasėms. Pavyzdžiui, „rytiečių raudonis” – daugumai kiniečių nuo alkoholio išberia odą, prasideda tachikardija, sumažėja kraujospūdis, o alkoholizmu kiniečiai serga pakankamai retai.

Lėtinis alkoholizmas turi tokias stadijas:

1. Psichinės priklausomybės, kuriai būdinga:
* patologinis potraukis alkoholiui: jo reikia pakelti nuotaikai, jaustis užtikrintai ir laisvai, atsipalaiduoti, palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis,
* sumažėję interesai – visas dėmesys sutelktas į alkoholį,
* padidėjusi tolerancija alkoholiui – norint apkvaisti reikia didesnės dozės nei anksčiau,
* kontrolės praradimas – pradėjus gerti sunku sustoti,
* vėmimo reflekso išnykimas,
* blakantai, palimsestai – laikini sąmonės pritemimai su daliniu atminties praradimu.
2. Fizinės priklausomybės, kuriai būdinga:
* alkoholio poreikis palaikyti pakitusią organizmo homeostazę,
* kompulsinis ( nenugalimas ) potraukis – tolygus alkiui ar troškuliui,
* abstinencijos arba pagirių sindromas – liguista būsena, praeinanti pavartojus alkoholio, pasireiškianti somatiniais, neurologiniais ir psichiniais sutrikimais.Būdinga astenija, dirglumas, nerimas, nemiga ar neramus miegas su košmarais, raumenų tremoras, drebulys, prakaitavimas, troškulys, apetito netekimas, galvos skausmas, širdies plakimas, nuotaikos pokyčiai,
* pakitęs girtumas – padidėjusi euforija, dirglumas, nerimas, agresija, polinkis į konfliktus,
* asmenybės pakitimai – paryškėja charakterio bruožai,
* somatiniai sutrikimai – padidėja kepenys, jos pradeda skaudėti, vystosi alkoholinė kardiomiopatija ( padidėja širdis, atsiranda tachikardija, dusulys ),
* seksualiniai sutrikimai – vyrams gali atsirasti impotencija, bet paprastai susilpnėja erekcija, pasitaiko priešlaikinė ejakuliacija,
* neprisitaikymas prie socialinės aplinkos – priklauso nuo santykių su šeima ir aplinkiniais.
3. Alkoholinė degradacija, kuriai būdinga:
* sumažėjusi tolerancija alkoholiui – apkvaistama nuo mažų dozių, geriami pigūs gėrimai,
* pseudoabstinencija – tai būsena, kuriai būdingi tie patys požymiai kaip ir abstinencijos sindromui, bet pasitaiko remisijos metu po ilgo alkoholio nevartojimo.
* asmenybės pakitimai, su būdingu susilpnėjusiu charakterio bruožų išreiškimu. Nyksta emocijos, atsiranda abejingumas artimiesiems, nepaisoma bendro elgesio taisyklių. Būdinga euforija su grubiu cinizmu, lėkštas jumoras. Dėl psichoorganinių pakitimų pablogėja atmintis, sutrinka dėmesys.
* neprisitaikymas prie socialinės aplinkos – visiškai nedarbingi, išyra šeimos,
* somatiniai pakitimai – vystosi kepenų cirozė,
* alkoholinės polineuropatijos – būdingi skausmai, nemalonūs jutimai galūnėse ( tirpimai, mėšlungis ), sutrinka eisena, atrofuojasi raumenys.

Ligos eiga:

Vystosi lėtai – I st.- po 5-10 metų alkoholio vartojimo (atsižvelgiant į gėrimo intensyvumą ), o kartais ir po 1 metų. II st. – po 5-15 metų.

Gydymas

Svarbiausia pašalinti fizinę ir psichinę priklausomybę.

Psichinei priklausomybei pašalinti taikoma:

* aversinė terapija – sukeliamas pasišlykštėjimas alkoholiu: pamačius, užuodus ar pavartojus alkoholio.
* sensabilizuojamoji terapija – mažinamas fermento acetildehidrogenazės aktyvumas,
* psichoterapija – padeda tiems, kurie nori pasveikti. Taikoma hipnozė, streso terapija, aiškinimas ar įtikinimas individualiai ar grupėmis,
* palaikomoji terapija – norint išvengti atkryčio.

Fizinei priklausomybei šalinti taikoma:

* detoksikacija,
* simptominė terapija.

Views All Time
Views All Time
12612
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

58 − = 48