Vasaros pabaigos aksesuarų tendencijos

Pirmieji žmonių papuošalai turėjo maginių reikšmių: amuletai saugodavę nuo blogos akies, piktų dvasių, talismanai – pritraukdavę sėkmę einant į žvejybą, medžioklę ar karo žygį. Papuošalas žymėdavo ir bendruomenės nario statusą: vienaip puošdavosi žyniai ar vadai, kitaip – kariai, trečiaip – jaunos ar vyresnės moterys. Šiandien papuošalus galima rinktis pačius įvairiausius – nuo originalaus autorinio darbo iki pigaus kiniško blizgučio. Tačiau magijos aureolė vis dar lieka.

Nors sovietmečiu gintaras buvo nuvertintas prigaminus tūkstančius vienodų meno tarybų tiražavimui patvirtintų grubių ir kičinių dirbinių, o tikrasis jo unikalumas paslėptas po primityvios apdailos kauke, šiandien jis vis dar tebevadinamas krašto simboliu, Lietuvos auksu.

Gintaras

Pasak Gintaro galerijos savininko Kazimiero Mizgirio, jei kas ir gali reabilituoti šį akmenį, tai tik Lietuvos juvelyrai: jiems kur kas geriau nei kolegoms iš kaimyninių šalių pavyksta ir pajusti šio akmens dvasią, ir techniškai jį apdoroti. Pamažu jaunos bei vyresnės lietuvės vėl ima puoštis gintarais. Pasak pašnekovo, mūsų moterys renkasi tokius papuošalus visai kitaip nei turistės iš bet kurios šalies. Amerikietės mėgsta ryškius, dėmesį patraukiančius papuošalus, vokiečiai vertina akmens natūralumą ir grožį, ypač baltąjį ar žaliąjį gintarą, italai renkasi klasikinio dizaino dirbinius, o štai lietuvės įsigyja subtiliausius, skoningiausius ir brangiausius papuošalus.

Jos retai užsuka į galerijas sostinėje, tačiau besiilsėdamos pajūryje ilgai ir pretenzingai ieško savojo papuošalo, o atradusios nepagaili ir solidžios sumos. Beje, gintaras vis brangsta. Jo gavyba sumažėjo penkis kartus, ir dabar gramas kainuoja tiek, kiek ir gramas aukso.

Pagal senąsias tradicijas gintaras turi liestis prie kūno – tik taip galima pajusti jo teigiamą gydomąjį poveikį kvėpavimui, kraujotakai.

Bižuterija

Parduotuvės „Moscoso“ Vilniuje direktorius Žilvinas Kalinauskas sako, kad juvelyriniai dirbiniai nuo bižuterijos skiriasi visų pirma tuo, kad nėra tiražuojami – tai ne masinė produkcija, o kruopštus juvelyro darbas. Jie gali būti pagaminti nebūtinai iš tauriųjų metalų – juvelyrinių dirbinių esama ir iš plieno. O bižuterija būna ir iš paprastų, ir iš tauriųjų metalų, tačiau ji tiražuojama ir labai susijusi su mados tendencijomis.

Parduotuvių „Ibero“ komercijos direktorė Nijolė Bajoriūnienė pasakoja, kad anksčiau Lietuvą madinga bižuterija pasiekdavo vėluodama apie metus, tačiau dabar ją Europoje populiarios tendencijos pasiekia iškart. Anot pašnekovės, lietuvės mėgsta net ir bižuterija puoštis taip, kad papuošalas įsilietų į aprangos ir makiažo visumą ir būtų pastebimas ne pats aksesuaras, bet graži bendra visuma. Tiesa, vis dažniau galima išvysti ir besipuošiančiųjų ryškiais, masyviais, dėmesį patraukiančiais aksesuarais.

Auksinis spindesys

Anot Ž. Kalinausko, juvelyrai pasaulinėse mados sostinėse kas sezoną pateikia daugybę naujovių, tačiau į skirtingas šalis jos patenka ne visos – tai lemia ekonominė šalies situacija: kuo daugiau turtingų žmonių, tuo dažniau ir daugiau jie perka prabangos prekių. Šiemet visoje Europoje itin populiarūs aukso ar aukso spalvos metalų deriniai su ruda ir balta spalvomis. Su rudens kolekcijomis į Lietuvą irgi ateina šios tendencijos. Madinga, kad auksu spindėtų ne tik papuošalai, bet ir kitokie aksesuarai, net avalynė ir drabužiai.

Labai brangių ir labai pigių aprangos elementų derinimas nuo podiumų pasiekė ir aksesuarų kūrėjus bei gamintojus. Nerūdijantis plienas, oda, medžio detalės, kaučiukas ir deimantai ar taurieji metalai – įprastas šiuolaikinių juvelyrinių dirbinių derinys. Pasak N. Bajoriūnienės, bižuterija ir rudenį mirgės spalvomis, kartosis aukso motyvas, o ryškiai žalius vasaros akcentus keis tamsus smaragdas.

Pomėgiai

Lietuviai vis dažniau kreipia dėmesį ne tiek į madingas spalvas ar garsių gamintojų vardus, kiek ieško originalaus dizaino, stilingų modelių ir kokybės. Daugėja drąsių, atvirų naujovėms klientų. Pirkėjai mokėdami pinigus tikisi ir geros kokybės, o įsigiję nekokybišką ar netinkamą daiktą – vis dažniau jį grąžina.

Pasak Ž. Kalinausko, lietuvės moterys, besirinkdamos brangesnį papuošalą ar aksesuarą, nori, kad tai būtų tikrai originalus, stilingas, bet neprovokuojamas dirbinys, o svarbiausia – kad nebūtų rinkoje į jį panašių pigių falsifikatų. Vyrai, norėdami išsiskirti, renkasi originalesnius didesnius ar puošnesnius laikrodžius, derina prie kostiumo apyrankes. Dar visai neseniai įvairūs blizgantys, spalvotais stikliukais ar Swarovskio kristalais puošti dirbiniai vertinti atsargiai, o šiandien jie – vieni mėgstamiausių „Ibero“ klienčių pirkinių.

Taigi pasiūla tikrai nemenka. Tačiau papuošalas – kur kas daugiau nei tinkamai priderintas aksesuaras. Autorinis darbas, sušildytas kūrėjo rankų – vienintelis ir originalus, kartais net sukurtas konkrečiam žmogui ir atspindintis jo temperamentą, charakterį, nuotaiką, gali būti toks pats mielas, kaip ir nebrangi smulkmena, bet dovanota mylimo žmogaus ypatinga proga ar tiesiog paprasčiausiai norint parodyti simpatiją, dėmesį, sukurti intymumą.

Views All Time
Views All Time
6303
Views Today
Views Today
1

Vienas komentaras

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

26 − = 23