New York city tattoo istorija
NY tattoo stiliaus ištakos siekia devynioliktąjį amžių, kai Manhattan`o pietinėje dalyje (‘Chatham Square’) įsikūrė maža jauki tattoo studija ‘Vagių Greitkelis’. Čia dažnais svečiais buvo tiek užkietėję jūreiviai, tiek gatvės chuliganai, greitai išgarsinę studiją ir visą rajoną kaip vieną labiausiai gerbiamų tattoo centrų pasaulyje. Pagrindiniai ankstyvųjų NY tattoo bruožai buvo tiesmukumas, stori juodi apvadai ir ryškios, grynos spalvos. Paprasti piešiniai simbolizavo sentimentalumą meilei ir ištikimybei.
ilgą laiką prieš oficialų NY tattoo istorijos startą, kai Samuel`is O`Reilly įkūrė pirmą studiją Chatham Square, tatuiravimas jau užėmė svarbią poziciją New York gatvės gyvenime. Kiekvienas jūreivis nuklydęs keletą kvartalų į pietus nuo paskutinių dokų, patekdavo į painų siaurų gatvelių raizginį, kur paprastai ‘patruliuodavo’ dabar legendomis tapę gangsterių būriai Patsy Conroy arba Daybreak Boys. Jeigu jūreivis sugebėdavo sugrįžt į savo laivą nepraradęs nė vieno danties… jam tiesiog stipriai pasisekdavo 😉 Šio pasaulio centras buvo Chatham Square. Žmonės čia mėgo rinktis ieškodami linksmybių parodijos teatruose, monetų muziejuose, džino užeigose ar net nakvynės namuose 😉 vietiniuose alaus baruose sugrįžimą iš jūros švęsdavo ir jūreiviai. Doyer bei Pell gatvėse užuojautą surasdavo stipresnių pojūčių mėgėjai – pigūs viešnamiai ir opijaus ‘rūkyklos’. visur mirgėte mirgėjo tatuiruotės: nuo asmeninių amuletų iki grupuočių ženklų, bet dažniausiai patriotiški piešinėliai simbolizuojantys ištikimybę savo šaliai. New York City policijos inspektorius Thomas Byrnes devynioliktojo amžiaus viduryje protokoluose užfiksavo, kad senamiesčio pogrindžio veikėjai dažniausiai apsidarę nekokybiškomis ‘pasidaryk pats’ tatuiruotėmis.
Dauguma šiandienos tatuiruotojų naudojasi specialia tatuiravimo įranga. Tada tatuiruotes žmonės darėsi patys arba jas išbadydavo draugai. Jūrininkai dienų dienas praleisdavo tatuiruodami sau ir draugams įspūdingo didumo piešinius. Dominavo patriotinių piešinių miksas su fantastiniais, saugančiais nuo nelaimių, simboliais. Į rašalą dažnai buvo maišomas parakas, kuris apsauginiams simboliams turėjo suteikti ypatingas galias. Jūreiviai tais laikais buvo labiausiai patyrę tatuiruotojai, nes daug keliavo ir daug mokėsi. Jie matė kiniečių drakonus, krikščionių paveikslus ir ypatingai sudėtingus Edo ir Yokohama piešinius. Pro pagrindinius New York`o uosto vartus tie patys jūreiviai kiekvieną dieną įnešdavo vis naujesnių ir egzotiškesnių piešinių ant savo kūno, kurie vis labiau plėtė ir puoselėjo tatuiruočių meno supratimą.
Pilietinio Karo pradžioje tūkstančiai jaunų neturtingų vyrų, nesugebėjusių nusipirkti bilieto iki artimiausio miestelio, buvo ‘susemti’ į Jungtinę Kariuomenę. Čia visi vyrai buvo kaip reikiant išmarginti 😉 Martin Hildebrandt, vienas pirmųjų oficialių Amerikos tatuiruotojų, buvo Jungtinės Kariuomenės dezertyras. Būdamas visiškai apolitiškas jis slapstėsi ir nuo Federalų, ir nuo Jungtinės Kariuomenės, visą laiką keliavo ir trumpam įkurdavo tattoo studiją kokioje ekonomiškai palankioje aplinkoje. Karo metu paklausa patriotiškoms tatuiruotėms augo kaip ant mielių. Pagrindinių mūšių tatuiruotės su tiksliais planais ir paaiškinimais buvo ypatingai populiarios, taip pat kaip ir iš mūšio sugrįžtančių karių siluetai.
Paskutiniame devynioliktojo amžiaus dešimtmetyje Samuel O`Reilly galų gale išrado elektrinę tatuiravimo mašinėlę. Jis įvykdė tikrą tattoo revoliuciją. Piešiniai, kuriuos seniau užtrukdavo ištatuiruoti keletą valandų, dabar buvo padaromi per keletą minučių. Meninės tatuiruotės stipriai išsiskyrė iš nekokybiškų rankų darbo keverzonių. O`Reilly tatuiravimo mašinėlė buvo nuolat tobulinama, tačiau jos veikimo principas iki šios dienos išliko tas pats.
Tuo metu, kai O`Reilly įkūrinėjo savo studijėlę Chatham Square, būriai naujų kareivių jau ruošėsi Ispanijos-Amerikos karui. Jo mašinėlė dirbo greitai, kokybiškai ir… pelningai 😉 darbo netrūko nei dieną, nei naktį ir Samuel`is uždirbdavo ne mažiau kaip 100 dolerių per dieną, kas tų laikų Amerikoje reiškė beprotiškus turtus! Nedaug laiko praėjo, kol gandas apie elektrinę tatuiravimo mašinėlę pasklido po pasaulį.
Antrame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje būriai keliaujančių Amerikos tatuiravimo meistrų pradėjo rimti. Dauguma sugrįžo į New York, kuris visada buvo tattoo miestas. Standartinis keliaujančio tatuiruotojo sugrįžimas atrodė maždaug taip: išsinuomotas kelių kvadratinių metrų užkandinės kampelis ir pora spalvotų ‘flash’ piešinių ant lango. Greitos ir spalvingos ‘flash’ tattoo greitai užvaldė miestą ir taip pat skubiai jūrininkų pagalba paplito po likusį pasaulį.
Tatuiravimas New York`e dvidešimtojo amžiaus pradžioje ėmė iš tikrųjų stipriai populiarėti. Prie to prisidėjo ir O`Reilly mašinėlės išradimas. Karštinei paplitus tarp miesto aristokratų, nė vienas Chatham Square tatuiruotojas negalėjo skųstis darbo trūkumu. Pilka tatuiravimo kasdienybė pradėjo erzinti labiau užsispyrusius meistrus, kurie pradėjo po truputį atsiskirti nuo minios sugalvodami ką nors absoliučiai nebūdingo tatuiravimo mene, taip pritraukdami keistesnius ir įdomesnius klientus. Vienu tokių tapo Charlie Wagner, uolus O`Reilly mokinys, pasivadinęs Profesoriaus vardu. Po Samuel`io mirties jis buvo pripažintas New York Tatto meistru Nr.1
Tuo metu konkuruojantys meistrai ėmė mažinti darbo kainas, atnaujinti piešinius, išradinėjo naujas, ryškesnes spalvas, tatuiruočių šalinimo ir tobulinimo technikas. Šalia viso to Chatham Square meistrai save vadino ‘Juodų Akių Specialistais’. jie vieninteliai kultivavo akių paryškinimo techniką. Ir štai į New York`ą ėmė plūsti nauja tatuiravimo meistrų karta iš egzotiškos šalies Japonijos.
Wagner`is pasiekė savo karjeros viršūnę, niekam nekilo klausimas, kas yra geriausias pasaulio tattoo meistras. Iš dalies tai buvo jo talento nuopelnas, iš dalies garsaus mokytojo ir daugybės jo rankomis tatuiruotų įžymybių. Wagner`is niekada nesinaudojo pieštukais ir visada piešinį tatuiruodavo tiesiai ant odos. Laikui bėgant tarp žinomų tatuiruotojų atsirado ir Adam Ogent, Joe Vanhart, Lew Alberts ir Millie Hull, tačiau nė vienas nepasiekė tokių aukštumų kaip Profesorius.
Religinga šalis Amerika, vos per 56 metus išgyvenusi keturis karus, nupiešė tikslų populiarios amerikietiškos tatuiruotės paveikslą – religinių motyvų miksas su patriotiniais flash piešiniais, t.y. ‘Dievas ir Šalis’. Nauja tattoo mada atėjusi dvidešimtojo amžiaus pradžioje ilgai neužsistovėjo, tačiau New York meistrai greitai pajusdavo naujus vėjus ir visada galėjo pasiūlyti pačią madingiausią to meto tatuiruotę savo klientui. Besikeičiant madoms New York`e, jos keitėsi ir visoje šalyje. Nauja flash mada tiksliai atspindėjo laikų kaitą: komiški multiplikaciniai veikėjai Mickey Mouse ar Felix The Cat, sidabrinės žvaigždės ir laikraščių išpopuliarintos frazės. Nepaprastai populiarus tapo kosmetinis tatuiravimas – ryškiai raudonos lūpos, apgamai, rausvi žandai ir t.t. Chatham Square meistrai vis dar buvo rimtai užsiėmę… iki `29 metų lūžio.
Kartu su Didžiosios Depresijos laikais viskas aplink pradėjo mirti. Chatman Square eilės dabar rikiavosi prie maisto parduotuvių. Pamažu buvo uždaryti teatrai, aludės… vienas po kito savo studijas paliko ir tattoo meistrai. Likusieji nuleido savo paslaugų įkainius. Istorija dar niekada nematė tokių pigių tattoo 😉
Antrojo Pasaulinio karo metu prekyba vėl pajudėjo, viskas pamažu pradėjo atsigauti, tačiau Chatham Square jau nebesugebėjo prisikelti iš mirusių. Nauju linksmybių centru tapo Coney Island. Ypač po tiesioginės metro linijos atidarymo, visi linksmybių ištroškę Manhattan`o ir Brooklyn`o gyventojai skubėjo tik į Coney Island.
Būtent Coney Island kartu su Madison Square Garden rajonu tapo naujais NY tattoo centrais. Pėsčiųjų gatvė Coney Island pakraštyje net ‘užsidirbo’ ‘tattoo alėjos’ pravardę. Beprotiškos ‘Vagių Greitkelio’ dienos baigėsi ir niekada tikriausiai nesugrįš. Chatham Square buvo pervadintas į Chinatown ir daugybė įvairių reformų siekiančių politikų pasistengė kaip reikiant ‘išvalyti’ visą žemutinį East Side`ą. Tikri prisiminimai išliko tik seno žmogaus, užkandžiaujančio prie naujoviškos kavinės baro, paslėptose tatuiruotėse.
Krilaz
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.