Kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime tenka susidurti su tokiu reiškiniu kaip būsto remontas. Būsto remontas niekada nebuvo pigus malonumas, todėl žmonės, norintys ne tik kokybiškai, bet ir greitai atlikti remonto darbus, dažnai susiduria su problema, kai remontui trūksta visos sumos iškart. Tokiu atveju gali padėti paskola būsto remontui – paslauga, kurią teikia visi pagrindiniai šalies bankai. Kitas alternatyvus šios problemos sprendimas – vartotojiška paskola. Kyla klausimas, kuris gi variantas geresnis? Tai ir pabandysime išsiaiškinti.

Paskola būsto remontui

Paskolos būsto remontui gavimo sąlygos nuo kitų rūšių komercinių kreditų (būsto pirkimui, statybai ar rekonstrukcijai) gavimo sąlygų iš principo skiriasi nežymiai.

Paskola būsto remontui – tikslinė paskola

Šios paskolos esmė ta, kad paskolos gavėjas, pateikdamas oficialius dokumentus (sąskaitas-faktūras, čekius ir pan.) bankui, turi parodyti, kur išleido gautus pinigus. Tokio pinigų panaudojimo įrodymo reikalauja beveik visi bankai. Jeigu jau spėjote išsigąsti, supratę, jog paėmę tokią paskolą iš banko nesugebėsite įrodyti visų tų išlaidų tikslingumo (pvz., neįmanoma įrodyti išlaidų už samdomų neoficialiai dirbančių statybininkų darbą), galite nusiraminti. Kiekvienas bankas gana skirtingai traktuoja reikalavimą įrodyti pinigų išleidimo tikslingumą. Vieniems bankams turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kam buvo panaudota visa paskolos suma, kiti reikalauja tik 80% ar 50% visos sumos išleidimo įrodymo oficialiais dokumentais. Likusi išleista sumos dalis gali būti pagrįsta paskolos gavėjo surašytu išlaidų sąrašu, patvirtintu jo parašu. Vienintelis Vilniaus bankas šiuo metu suteikia paskolą būsto remontui ir nereikalauja įrodyti, kam buvo išleisti paskolinti pinigai.

Būtini papildomi dokumentai

Iš norinčiųjų gauti paskolą būsto remontui bankai reikalauja ne tik standartinių, bet ir papildomų dokumentų – remonto ar apdailos darbų sąmatos, darbų atlikimo grafiko, dokumentų, patvirtinančių remontuojamo būsto nuosavybę ar nuosavybės teisę, rangos sutarties (jei remontas atliekamas rangos būdu). Darbų atlikimo grafikas parodo, kaip greitai paskolos gavėjas sugebės atlikti planuojamą remontą, nes kai kurie bankai, pvz., Vilniaus bankas, reikalauja už gautus paskolos pinigus remontą atlikti per šešis mėnesius. Be to, paskolą imantis asmuo, turėdamas remonto darbų grafiką ir žinodamas, kiek užtruks planuojami darbai, gali susitarti, kad paskola būtų pradėta grąžinti tik baigus remonto darbus (remonto darbų metu būtų mokamos tik paskolos palūkanos, o pati paskola pradedama mokėti vėliau). Tačiau paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpis neturėtų viršyti vienerių metų. Ilgesniam laikui paskolos grąžinimas daugelyje bankų neatidedamas, išskyrus „Nordea Bank“ banką, kuriame šis laikas gali būti pratęstas iki trejų metų, tačiau tik pateikus motyvuotas priežastis.

Mažesnė minimali paskolos suma

Minimali paskolos suma imant paskolą būsto remontui yra mažesnė nei kitų rūšių komercinių kreditų. Daugumoje bankų būsto remontui galima gauti 10 ir daugiau tūkst. litų. Kai kurie bankai suteikia galimybę gauti ir mažesnes minimalias sumas, pvz., „Kredyt“ banke minimaliausia paskolos suma gali siekti tik 2 tūkst. litų (tokiu atveju pasiskolintos sumos grąžinimo laikotarpis būna neilgas).

Paskolą būsto remontui kai kuriuose mūsų šalies bankuose galima paimti ir dvidešimties metų laikotarpiui, nors standartinis maksimalus tokios paskolos grąžinimo laikotarpis, kurio laikosi keli Lietuvos bankai, yra dešimt metų. Trumpiausias išsimokėjimo laikotarpis gali trukti penkerius metus. Suteikiant paskolą būsto remontui, taikomos tos pačios palūkanų normos ir reikalavimai asmens mėnesio grynosioms pajamoms (apie 500-600 Lt), kaip ir suteikiant paskolas būstui rekonstruoti, statyti ar pirkti. Taip pat reikalaujama įkeisti nekilnojamąjį turtą (pageidautina tą būstą, kuriame bus atliekamas remontas) bei jį apdrausti. Gyvybės draudimas nėra būtinas. Šiuo metu tik „Sampo“ bankas reikalauja šios rūšies draudimo iš paskolą imančių žmonių, kuriems yra daugiau nei keturiasdešimt penkeri metai.

Taigi paskola būsto remontui yra gera išeitis tiems, kurie pasiskolintus pinigus nori grąžinti per kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą, taip iki minimumo sumažindami mėnesines įmokas už paskolą bei nebijantys tokių procedūrų kaip turto įvertinimas, įkeitimas, draudimas bei kiti formalumai.

Vartotojiška paskola

Vartotojiška paskola – tai dar viena galimybė tiems, kurie nori atlikti remontą už skolintus pinigus. Ši paskola taip pat turi savų pranašumų bei trūkumų.

Pagrindiniai pranašumai

Vienas didžiausių pranašumų – trumpas paskolos įforminimo laikas. Sprendimas išduoti paskolą priimamas per kelias dienas, o paskola išduodama tą pačią dieną pasirašius sutartį. Dar vienas vartotojiškos paskolos pranašumas (būtent dėl to ji dažnai pasirenkama) yra tas, kad bankas, priešingai nei suteikdamas paskolą būsto remontui, nereikalauja parodyti, kur paskolos gavėjas išleidžia gautus pinigus.

Imant vartotojišką paskolą didžiuosiuose Lietuvos bankuose, nereikia drausti gyvybės (tik „Hansa-LTB“ bankas reikalauja draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, jei paskola imama ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui) bei įkeisti, vadinasi, ir drausti, turto. Daugelis bankų nereikalauja įkeisti turtą, tačiau yra ir išimčių.

Nestandartinės galimybės

Lietuvos žemės ūkio bei „Kredyt“ bankų vartotojiškų paskolų išdavimo sąlygos iš tiesų skiriasi nuo standartinių, taikomų kituose pagrindiniuose Lietuvos bankuose. Lietuvos žemės ūkio bankas, prailginęs maksimalų vartotojiškos paskolos laikotarpį iki penkerių metų, padidino ir galimą maksimalią tokios paskolos sumą iki 50 tūkst. litų (kitur standartinė suma – 20 tūkst. litų). Tiems, kurie nenori arba negali bankui deklaruoti išleidžiamų pinigų, taip pat galintiems paskolą išsimokėti per gana trumpą laikotarpį, šis variantas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai patrauklus. Tačiau, jei gautus pinigus planuojama išleisti būsto remontui, pasinaudoti LŽŪB siūloma vartotojiška paskola bus neįmanoma, nes bankas reikalauja įkeisti kilnojamąjį turtą. Bankas negali kaip užstato priimti statybinių medžiagų ar statybos darbų (kaip tik tam ir būtų panaudojami pinigai), be to, šis bankas kelia didžiausius reikalavimus paskolą imančių asmenų pajamoms: asmuo gali pretenduoti į paskolą tik tuo atveju, jei kas mėnesį jam lieka 1000 litų grynųjų pajamų (tuo tarpu kituose bankuose reikalaujama maždaug 600-800 litų). Toks reikalavimas atbaido potencialius mažesnes pajamas gaunančius klientus.

Savo ruožtu „Kredyt“ bankas suteikdamas vartotojišką paskolą taip pat taiko nestandartines sąlygas. Šiame banke vartotojiškos paskolos išdavimo sąlygos praktiškai nesiskiria nuo paskolos būsto remontui išdavimo sąlygų. Čia vartotojiška paskola išduodama penkeriems metams, maksimali paskolos suma neribojama (ji priklauso tik nuo paskolą imančio asmens pajamų). Reikalaujama įkeisti bei apdrausti nekilnojamąjį turtą. Nežymiai skiriasi reikalavimai pajamoms bei palūkanų normos. Paskolos gavėjas neprivalo įrodyti, kur bus išleidžiami imami pinigai. Variantas, rodos, idealus, tačiau vėlgi netinka tiems, kurie paėmę remontui ganėtinai didelę pinigų sumą negalės mokėti didelių mėnesinių įmokų.

Trūkumai

Susižavėjusiems galimybe pasinaudoti vartotojiška paskola, reikėtų žinoti ir jos trūkumus. Visų pirma, paskolos grąžinimo terminas yra labai trumpas. Dažniausiai jis trunka tik dvejus metus, todėl mėnesinės įmokos už paskolą yra didelės. Antra, vartotojiškoms paskoloms taikomos daug didesnės palūkanų normos (vidutiniškai skirtumas tarp paskolos būsto remontui ir vartotojiškos paskolos palūkanų normų gali siekti net 5 punktus) ir tik nedaugelyje bankų yra kitaip. Trečia, ribojama maksimali galima paskolos suma – daugumoje bankų ji siekia tik 20 tūkst. litų.

Taigi asmenys, gaunantys dideles pajamas, gali drąsiai imti vartotojišką paskolą, o tie, kurie nori mokėti kuo mažesnes mėnesines įmokas, turėtų pagalvoti apie paskolą būsto remontui.

Views All Time
Views All Time
7691
Views Today
Views Today
1
0 0