Į redakciją atėjo šiaulietė Laura, nešina ką tik nusipirkta batų pora. Moteris buvo šokiruota, kai pirkdama pastebėjo, kad dviejų, iš pirmo žvilgsnio, vienodų batelių porų kaina skiriasi, tik vėliau pastebėjo, kad skiriasi ir avalynę pagaminusių firmų pavadinimai. Ar gali būti, kad garsios firmos gamina beveik vienodų modelių batus? O gal tai — pogrindžio batsiuvių darbas, tik užklijuotos garsios etiketės?

Made in Pabradė?

Laura pasakojo batus „Danijos“ parduotuvėje pirkusi balandžio 4 dieną. Išsirinkusi patikusius klasikinius batelius už 229 litus, ji paprašė pardavėjos atnešti pasimatuoti kitą batą. Pardavėja atnešė naują porą, tačiau Laura pastebėjo, kad ant dėžutės užrašyta didesnė kaina — 249 litai.

„Paklausiau pardavėjos: kaip čia gali būti — batai tokie pat, o kaina didesnė? Pardavėja sutriko, tačiau apžiūrėjusios batus, pamatėme, kad ant brangesniosios poros yra užklijuota firmos “Lorenzo“ etiketė, ant pigesniųjų — “Tamaris“.

Buvau šokiruota. Kaip gali garsios firmos kopijuoti viena kitos modelius? O gal bateliai pagaminti kur nors Pabradėje?„ — sutrikusi klausė šiaulietė.

Gaminti pogrindyje per brangu

„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiąją valstybinę inspektorę Ireną Marcinkienę. Ji teigė, kad batelių kaina gali skirtis dėl skirtingų medžiagų, kilmės šalies ar gamintojo.

Specialistė abejojo, kad batai galėtų būti pagaminti nelegalioje gamykloje Lietuvoje. Pasak I. Marcinkienės, gaminti batus pogrindinėje gamykloje neapsimokėtų — per brangu ir sudėtinga.

„Dažniausiai perpardavinėtojai važiuoja į Vakarų šalis, per didžiulius išpardavimus nusiperka didelį kiekį avalynės ir atvežę į Lietuvą parduoda brangiai. Ten sezonas baigiasi, o pas mus ta pati avalynė būna madinga naujiena.“

Iš parduotuvės „Danija“ pirkėjų per pastaruosius dvejus metus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojai skundų nėra gavę.

Pažeidimų nenustatė

Kartu su I. Marcinkiene apsilankėme avalynės parduotuvėje „Danija“. Parduotuvės vedėja Skaidra Pažėraitė atnešė “Tamaris“ ir “Lorezo“ firmų batelius. Apžiūrėjusi juos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistė nustatė, kad modeliai nėra identiški: skiriasi raštai batelių šonuose bei priekyje, be to, “Tamaris“ — Vokietijos firma, o “Lorenzo“ — Italijos.

Apžiūrėjusi prekių ženklinimą ir patikrinusi prekių įsigijimo dokumentus I. Marcinkienė pažeidimų nenustatė.

Parduotuvės vedėja A. Požėraitė teigė, kad į parduotuvę retai atvežami skirtingų firmų panašūs modeliai.

Svarbu saugoti pirkimo kvitą

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistė I. Marcinkienė patarė pirkėjams nebijoti klausti pardavėjų apie prekę, jos savybes, kilmės šalį ar gamintoją. Svarbu pasidomėti kaip prekę prižiūrėti.

„Tyriau vieną skundą dėl nekokybiškų batų. Klausiau pardavėjų, kodėl nepatarė pirkėjui kaip reikia prižiūrėti avalynę. Pardavėjos sakė perspėjusios žmogų, kad batus reikės impregnuoti, tačiau pirkėjas įsižeidė ir atsakė, kad yra ne iš mėnulio iškritęs ir pats žino, ką reikia daryti. Jis neišklausė pardavėjų patarimų ir sugadino batus.

Pirkėjui taip pat labai svarbu reikalauti pirkimo kvito ir saugoti jį. Turint kvitą, galima grąžinti į parduotuvę brokuotą prekę ir atsiimti pinigus ar reikalauti kokybiško jos pakaitalo„, — sakė I. Marcinkienė.

Views All Time
Views All Time
15988
Views Today
Views Today
1
0 0