Išsirinkęs sklypą ir gavęs visus reikiamus leidimus žmogus namą pradeda nuo pamatų. Kiekvienam individualiam namui pamatus apskaičiuoja architektas. Jis, remdamasis namo planu ir grunto tyrimais, padeda išvengti klaidų.

Būtina atlikti grunto tyrimus

Pasak inžinieriaus statybininko Vytauto Plentos, pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. „Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą, – sakė pašnekovas. – Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą“.

Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Izoliacija ir drenažas

Iš grunto tyrimų rezultatų tampa aišku, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys. Jeigu sklype gruntinis vanduo aukštai, o žmogus vis tiek nori turėti rūsį, padaryti gerą izoliaciją, pasak specialistų, sudėtinga. „Norint išvengti drėgmės, patartina ne tik gerai izoliuoti sienas ir grindis, bet ir sumontuoti drenažą, kuris nuveda gruntinius vandenis į šoną, – sakė V.Plenta. – Anksčiau žmonės dažnai statydavo namus patys ir vėliau vargdavo dėl nuolat drėkstančio rūsio. Šiandien reikėtų ne vadovautis senelių metodais, o pasitarti su profesionalais. Namo projektuotojas privalo iš anksto numatyti galimas problemas ir rasti išeitį“.

Pamatų tipai

Pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, poliniai ir juostiniai. Šiuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja gręžtiniai pamatai. Jie dažniausiai klojami statant individualius, ypač karkasinius, namus. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas.

Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų – ant gręžtinių dėti juostinius.

Vieni iš tvirčiausių pamatų – poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs.

Projektuojant namą, reikia iš anksto apsispręsti, koks jis bus, ir apskaičiuoti pamatų tvirtumą, nes vėliau gali būti per vėlu. „Jei pasistatę mūrinį namuką vėliau norėsite prie jo pastatyti priestatą, didelė tikimybė, kad sienos dėl skirtingo pamatų tvirtumo ims trūkinėti. Tokiu atveju reikėtų kasti duobę iki pamato apačios ir įtempti armatūrą į jau esamą pamatą, – patarė V.Plenta. Jeigu daromi gręžtiniai pamatai, reikėtų sujungti monolitines pamatų sijas. Jei rūsyje sugalvojote įsirengti baseinėlį, reikėtų apsispręsti prieš jį statant, nes gali neatlaikyti pamato konstrukcija. Pamatai yra apskaičiuojami tik tam tikram gyliui. O baseinas būna arba žemiau, arba pamatų lygio“.

Svarbiausia – gera izoliacija

Jau daugiau nei dešimtmetį dėl drėgmės rūsyje vargstantis vilnietis Petras Latkauskas „Pastogės“ skaitytojams patarė ypač pasirūpinti geromis izoliacinėmis medžiagomis. „Savo namą stačiau dar pertvarkos laikais, kai buvo sunku gauti gerų izoliacinių medžiagų, – pasakojo pašnekovas – Statybininkai pamatus izoliavo tepamu bitumu, bet darbą atliko prastai. Dabar kiekvieną pavasarį rūsyje kaupiasi vanduo, byra tinkas. Ruošiuosi iškalti rūsio sienas plastiko dailylentėmis, kad bent iš dalies išspręsti problemą. Jeigu namas planuojamas su rūsiu, turi būti gera vandens ir šilumos izoliacija“.

Jeigu jau pastatytame name pamatas leidžia vandenį, inžinierius statybininkas V.Plenta pataria kloti vidinę hidroizoliaciją, bet ji ne visada padeda. Išeitis – pamatus iš eilės po kiekvieną sieną iš lauko atkasti ir įrengti izoliaciją iš pamato išorės. Tokia procedūra, ypač jei jau sutvarkyta namo aplinka, nėra pati tinkamiausia.

Pasak statybininkų, dabar hidroizoliacinių medžiagų spektras labai platus: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ritininės medžiagos, plastikinės membranos ir sintetinės geotekstilinės medžiagos, šiltinti naudojamas – polistirenas ir putų polistirenas. Akmens vata dėl sugeriamųjų savybių yra naudojama tik antžeminei pamato daliai šiltinti.

Įšalas – milžiniška jėga

Statybininkai pataria klojant pamatus gerai apskaičiuoti įšalo zoną. Jei ji bus apskaičiuota netiksliai, pavasarį namo sienos gali stipriai pakrypti. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą stūmimo jėgą, todėl statydami pamatus žmonės kasdavo iki „gero grunto“, kuris yra ne kas kita, o neįšąlanti grunto zona.

Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis – iki 1,20 m, molis ar priemolis – iki 1,50 m.

Views All Time
Views All Time
6265
Views Today
Views Today
1
0 0