Lietuvos gelžbetonio pramonė
Betono ir jo gaminių naudojimas šalies statybose turi senas tradicijas – siekia XIX šimtmetį. Natūralių gamtinių žaliavų gausa cemento ir betono gamybai Lietuvoje lėmė statybų pobūdį – pagrindine pastatų laikančiųjų konstrukcijų statybine medžiaga tapo betonas ir gelžbetonis. Šiandien šalyje veikia daugiau kaip 20 surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų įmonių, kurios susivienijusios į Statybos industrijos asociaciją. Vieninga asociacijos techninė politika, vaisingos pastangos, diegiant naujų europinių standartų techninius reikalavimus bei bandymo metodus, užtikrina nuolatinį ir spartų šios ūkio šakos vystymą. Iš buvusių praėjusio šimtmečio pabaigoje daugiau kaip 50-ties gamyklų ir gamyklėlių sėkmingai veikiatik tos, kurios įveikė staigų produkcijos poreikio sumažėjimą, gaminių struktūros pokyčius ir naujus techninius reikalavimus. Kad nauji reikalavimai nelengvai įvykdomi, parodė betono mišinių standartas LST EN 206-1, kuris paskatino parengti lietuvišką standartą, paaiškinantį, kaip įdiegti minėtą europinį standartą, parengti mišinių sudėčių projektavimo rekomendacijas, kelti gamyboje dirbančių specialistų kvalifikaciją. Šis standartas vienodai reikalingas statybos objektų projektuotojams, statybinių medžiagų gamintojams ir statybininkams, todėl Statybos industrijos asociacijos vaidmuo, koordinuojant jo diegimo veiksmus, yra labai svarbus.
Lietuvoje jau perimta daugiau kaip dvidešimt įvairių gaminių darniųjų ES standartų. Pagrindinis betono gaminių standartas – „Bendrosios surenkamųjų betono gaminių taisyklės”. Norint deklaruoti gaminius pagal ES standartų reikalavimus, juos būtina perprojektuoti pagal šiais metais Aplinkos ministerijos išleistą Statybos techninį reglamentą „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas”. Įvertinus minėtus normatyvinius dokumentus, Statybos industrijos asociacijos užsakymu buvo parengti nauji gelžbetoninių sąramų darbo brėžiniai. Jie yra gerokai sudėtingesni gamybos ir medžiagų imlumo požiūriu. Patirties, diegiant ES normatyvinius reikalavimus, turime labai mažai, bet jau dabar aišku, kad be projektuotojų, statybininkų, mokslininkų ir valstybės pagalbos gamintojai šių problemų neišspręs.
