2007 metais gegužės 16 dieną Lietuvos parašiutų sportui sukaks 70 metų. Tačiau pirmosios žinios apie parašiuto pasirodymą Lietuvos teritorijoje mus pasiekia net iš 1891 metų.

Tų metų rugsėjį buvo skelbiama apie tai, kad pirmąkart į Vilnių atvyksta garsus to meto rusų oreivis Stanislavas Drievnickis, kuris demonstruos skridimus oro balionu, bei atliks šuolį su parašiutu. Pirmasis jo skrydis įvyko tuometiniame Botanikos sode (dabar Kalnų parkas) 1891 metų rugsėjo 15 dieną. Taip šis įvykis buvo aprašytas to meto spaudoje:

Aikštės viduryje buvo sukurtas didžiulis laužas. Virš jo, vis labiau pūsdamasis nuo karšto oro, siūbavo oreivio balionas, prilaikomas šventės metu tvarką prižiūrėjusių kariškių. S.Drievnickis įšoko į baliono krepšį ir sukomandavo balioną laikantiems žmonėms jį paleisti. Aidint gausioms žiūrovų ovacijoms, drąsusis oreivis kilo aukštyn. Vėjas jį nešė Antakalnio kalvų link. Čia S.Drievnickis sėkmingai nusileido parašiutu.

Yra žinoma, kad S.Drievnickis Vilniuje oro balionu kilo tris kartus, o šoko su parašiutu du kartus dabartiniame Kalnų parke ir Jaunimo sode (Sereikiškių parke). 1913 metais Vilniuje šuolį su parašiutu atliko S.Drievnickio brolis Jozefas. Tačiau parašiutai, kaip priemonė saugiai nusileisti iš įvairių aukščių, pasaulyje buvo žinomi jau daug seniau, apie XIV amžių.

Senajame kiniečių papiruse rašoma, kad 1306 metais, įšventinant naująjį Kinijos imperatorių Fu Ki-Ieną, Pekine nuo bokštų šokinėjo drąsuoliai su popieriniais skėčiais. Tačiau vienbalsiai parašiuto išradėju yra laikomas garsusis XV amžiaus italų dailininkas ir mokslininkas Leonardas da Vinčis. Jo parašiuto projektas buvo pagrįstas moksliškai. Kupolo plotas 60 kvadratinių metrų. ,,Su tokiu įtaisu, -tvirtino mokslininkas, – galima šokti iš bet kokio aukščio, nerizikuojant gyvybe“. Vėliau šie žodžiai pasitvirtino…

Pradėjus skraidyti oro balionais, o vėliau ir lėktuvais, parašiutas buvo naudojamas kaip gelbėjimo priemonė avarijos metu. 1919 m. susikūrusi Lietuvos aviacija skraidė dar be parašiutų. Tik 1927 metais pradėta juos pirkti iš užsienio firmų. Iš pradžių lakūnai nepatikliai žiūrėjo į šią gelbėjimosi priemonę. Gal todėl, kad ne visi to meto parašiutai buvo patikimi. Štai kaip prisimena savo pirmą bandymą šokti vienas Lietuvos parašiutizmo pradininkų aviacijos kapitonas Klemas Martinkus:

Mano pirmas šuolis su parašiutu buvo laimingas todėl, kad… nešokau. 1926 m. vasarą atvažiavo į aerodromą čekoslovakų parašiutų firmos atstovas, kuris siūlė savo firmos gamintus parašiutus. Aš paprašiau leidimo jį išbandyti, bet kapitonas A.Gustaitis (žymus to meto garsių visame pasaulyje lėktuvų ANBO konstruktorius) patarė man iš pradžių išbandyti parašiutą su svoriu. Atstovui sutikus, paruošėm 70 kg. sveriantį smėlio maišą, pritvirtinom prie jo parašiutą, o parašiutą ištraukiantį trosą užkabinome už lėktuvo borto. 500 metrų aukštyje, virš aerodromo, iš lėktuvo išmestas maišas, kaip tikras maišas nugarmėjo iki pat žemės. Parašiutas neišsiskleidė. Aš pasijutau lyg naujai gimęs, o čekoslovakų firmos atstovas net neatsisveikinęs dingo iš aerodromo.

Tą nepasitikėjimo parašiutu barjerą pirmasis peržengė oro žvalgas kapitonas Vladas Morkus . 1928 m. sausio 26 dieną Kauno aerodrome jis išbandė itališką ,,Salvator“( it. gelbėtojas) parašiutą. Tai buvo pirmas lietuvio šuolis su parašiutu. Šia proga italų firma dovanojo V.Morkui auksinį ženkliuką, kurį įteikdavo kiekvienam, kuris atlikdavo šuolį ,,Salvator“ parašiutu.

Pirmasis Lietuvoje su parašiutu išsigelbėjo aviacijos kapitonas Jeronimas Garolis, iššokęs iš suktuku krentančio lėktuvo. Tai įvyko 1929 m. birželio 20 dieną. Iki 1940 metų Lietuvoje su parašiutais išsigelbėjo 14 lakūnų.

Be bandomųjų šuolių buvo atliekami ir parodomieji šuoliai aviacijos švenčių metu. Tačiau savanorių šokti su parašiutu buvo tik keli. Iki 1934 metų daugiausia parodomųjų šuolių atliko karo lakūnai Klemas Martinkus ir Romas Marcinkus (tuomet buvęs garsus futbolininkas). Jie buvo pirmieji parašiutizmo propaguotojai Lietuvoje.

K.Martinkus pirmasis Lietuvoje atliko šuolį su uždelstu parašiuto skleidimu. ,,Visą laiką svajojau, iššokęs iš lėktuvo, kristi laisvu kritimu, – prisimena K.Martinkus. 1933 m. rugsėjo 24 d. Šiauliuose Zoknių aerodrome buvo organizuojama aviacijos šventė. Aš pakilau su mjr. J.Garoliu. Virš aerodromo aukštis buvo apie 1200 metrų. Staiga atkabinau parašiutą ištraukiantį trosą ir, užsikišęs jį už diržo, iššokau iš lėktuvo. Taip kurį laiką kritau. Žemė artėjo. Kai bebuvo likę kokie 200 metrų, patraukiau parašiuto išskleidžiamąjį žiedą. Kupolas išsiskleidė. Aš gražiai nusileidau arti publikos. Tik gavau nuobaudą iš Zoknių įgulos viršininko mjr. Pesecko ir mjr. Garolio, kad neįspėjau, nes man krentant, jie labai jaudinosi. Vėliau paprašiau pulk. Ltn. Gustaitį, kad leistų šokti laisvu kritimu iš didesnio aukščio. Kartą pakilome į 8000 m aukštį, bet vėjas buvo stiprus ir man šokti nebuvo leista.

1936 m. su parašiutais pradėjo šokinėti Lietuvos Aeroklubo lakūnai ir sklandytojai. 1936 m. birželio 7 dieną Tauragėje pirmą kartą Lietuvoje su parašiutu šoko moteris, aeroklubo lakūnė Antanina Liorentaitė. Tais pačiais metais Palangoje pirmuosius šuolius atliko masinio parašiutizmo Lietuvoje pradininkas Viktoras Ašmenskas. Nors tuo metu Lietuvos Aeroklubo sudėtyje ir nebuvo parašiutizmo sekcijos, tačiau entuziastų, pamėgusių šuolius su parašiutu, netrūko. V.Ašmenskas, J.Steikūnas, V.Butkevičius, P.Žaltauskas sudarė aeroklubo parašiutininkų branduolį. Aktyviai dalyvaudami aviacijos šventėse, jie propagavo šią įdomią, tačiau mažai žinomą sporto šaką, demonstravo parašiuto patikimumą.

1937 m. gegužės 16 dieną Kaune vyko aviacijos šventė Lietuvos Aeroklubo dešimtmečiui paminėti. Kaip tik šiame renginyje į vieną būrį susirinko aktyviausi parašiutizmo entuziastai pademonstruoti žiūrovams savo sugebėjimų. Kaip rašo to meto spauda, Kauno aerodrome susirinko apie 50000 žiūrovų. Į šventę atvyko ir pats prezidentas A.Smetona. Įspūdingiausia šventės dalis buvo parašiutininkų pasirodymas. J.Steikūnas, išskleidęs parašiutą, staiga jį atkabino. Šiek tiek pakritęs, jis išskleidė antrąjį ir paskutinį parašiutą. Tai sulaukė audringos minios reakcijos. Tokie parodomieji šuoliai atliekami ir dabar, tačiau su trimis ir daugiau parašiutų. Paskutinis programos numeris buvo dešimties parašiutininkų šuolis iš 800 m. aukščio. Į padangę juos iškėlė šeši lėktuvai. Pirmame skrido šuolio vadovas ir dalyvis V.Ašmenskas. Lėktuvams artėjant prie iššokimo vietos, jis išlipo ant sparno. Tai buvo ženklas kitiems pasiruošti. Netrukus padangė pasipuošė dešimčia baltų šilko kupolų. Šis šuolis parodė, kad Lietuvoje tuo metu jau buvo nemažai sportininkų, kurie savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių atstovų.

1937 m. gegužės 16 diena dabar laikoma parašiutinio sporto pradžia Lietuvoje.

Iki karo Lietuvos parašiutininkai varžybų nerengė, nors entuziastų netrūko. Šis sportas buvo pernelyg brangus tuometinei Lietuvai. Parašiutai būdavo perkami iš užsienio firmų: Italijos ,,Salvator“, Anglijos ,,Irving“, Suomijos ,,Pak“. Tai brangiai atsieidavo valstybės iždui. 1933 m. vienas italų ,,Salvator“ parašiutas kainavo 3588 litus. Tokia suma tuo metu buvo išties didelė. Belieka tik stebėtis to meto parašiutininkų drąsa ir ryžtu. Pradžioje jie šokinėjo be atsarginių parašiutų, be automatinių parašiuto išskleidimo prietaisų. Trenerių ir instruktorių – kaip dabar – nebūdavo. Parašiutus mokėsi sudėti, žiūrėdami į nuotraukas instrukcijose. Dideliu šuolių skaičiumi negalėjo pasigirti ir patys aktyviausi parašiutininkai. 10 – 12 šuolių tuomet buvo jau daug. Tačiau tai buvo tik pati pradžia.

Parašiutizmas Lietuvoje masiniu tapo tik nuo 1948 metų. Pokario laikotarpiu aktyviausi parašiutizmo globėjai buvo Z.Javičius Vilniuje ir F.Gerulskis Kaune.

Pirmasis tuometinės Tarybų Lietuvos parašiutinio sporto čempionatas įvyko 1958 metais Kaune. Čempionais tapo Beta Matutytė ir Vytas Kazakevičius. Lietuvos sportininkai atstovavo savo šalį tais pačiais metais Maskvoje įvykusioje pirmojoje TSRS Tautų Spartakiadoje.

1962 metai laikomi oro akrobatikos pradžia Lietuvoje, kai aviacijos šventės metu virš Kauno marių buvo perduota pirmoji oro estafetė. Šį meistriškumo ir drąsos simbolį, krisdami 50 metrų per sekundę greičiu, iš rankų į rankas perdavė kelių valstybių atstovai: Petras Brunza, Nikolajus Suvorovas, Anatolijus Maskovas ir Aleksandras Dudaris.

Daug aviacijos švenčių buvo surengta Lietuvoje populiarinant parašiutų sportą. Neprilygstamu šventiniu parašiutininkų pasirodymu tapo Vilniaus Universiteto auklėtinių Janinos Brunzienės ir Stasio Čivilio, bei buvusio Kauno Politechnikos Instituto absolvento Algio Gruzdžio tikslaus nusileidimo šuolis į Alma Mater kiemą 400 metų sukakties proga.

1961 metais Universitetas sudarė savą parašiutininkų rinktinę, nuo jo neatsiliko ir Kauno Politechnikos Institutas. Šios rinktinės jau dalyvaudavo tarptautinėse varžybose. Tačiau tvirti ryšiai su kitų valstybių parašiutų sportu užsimezgė tik 1969 metais, kai iš Lenkijos buvo parsivežti sidabro apdovanojimai. Šią Vilniaus parašiutininkų komandą sudarė vilniečiai: A.Gruzdys, J.Gutnikienė, B.Šesternikovas ir A.Jarmontas.

Nors ir sunku buvo mažai Lietuvai konkuruoti su daug parašiutinių klubų turinčiomis Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos ar Vidurinės Azijos valstybėmis, siekiant sustiprinti šalies rinktinės gretas, kur iki šiol pagrindine smogiamąja jėga buvo Vilniaus sportininkai, aštunto dešimtmečio pradžioje P.Brunzos iniciatyva buvo įkurta parašiutinio paruošimo aviacinė grandis Kaune, vėliau buvo įkurtas ir Marijampolės (tuometinio Kapsuko) parašiutininkų klubas. Aštunto dešimtmečio viduryje klubas buvo įkurtas ir Mažeikiuose.

1982 metais oficialias teises įgauna nauja sporto šaka – parašiutinė daugiakovė, kur be šuolių su parašiutu sportininkai varžosi šaudymo, plaukimo ir bėgimo kroso rungtyse. Pirmaisiais parašiutinės daugiakovės prizininkais tapo Vilniaus Dariaus ir Girėno Aeroklubo sportininkai Vilma Jemeliovaitė ir Vidmantas Zubė.

Devintajame dešimtmetyje gimusios dar vienos naujos parašiutinio sporto šakos – grupinės akrobatikos – buvusios TSRS rintinėje savo šalį atstovavo ir keturi sportininkai iš Lietuvos. Tarp jų buvo ir vilnietis Vitalijus Janušauskas, kuris kartu su kitais Vilniaus Aeroklubo parašiutininkais – R.Kaščiuškevičiumi ir Ž.Giedraičiu – gavo ir garbingus TSRS čempionų apdovanojimus. Individualiuose tikslaus nusileidimo šuoliuose pasaulio rekordininku tuo metu tapo R.Kaščiuškevičius.

Views All Time
Views All Time
8790
Views Today
Views Today
1
0 0