„Idite von, zakroite rot!“ („Eikite lauk, užčiaupkite burną“) – tokiais žodžiais viena sporto mokyklos „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė atsakė savo auklėtinės aštuonmetės Beatričės S. mamai ir močiutei, panorusioms išsiaiškinti, kodėl jų atžala iš treniruočių namo grįžta verkdama.

Jau beveik penkerius metus Beatričė lanko meninę gimnastiką. Nuo pat pradžių jos mamai buvo atvirai sakoma, jog didelių perspektyvų ir pasiekimų jų mergaitė meninėje gimnastikoje nepasieks, nors imli ir gabi gimnastė komandiniuose pasirodymuose puikiausiai tinka.

Kurį laiką viskas klostėsi kuo puikiausiai. Beatričė yra dalyvavusi konkursuose, kur drauge su savo komandos narėmis pelnė ketvirtą ir šeštą vietas.

„Tačiau prieš dvejus metus viskas apsivertė aukštyn kojom, – pasakojo mergaitės močiutė ponia Vanda. – Ne kartą anūkė iš treniruočių grįždavo apsiverkusi ir pasakodavo, kad jos ir dar vienos mergaitės trenerė Valentina Bagrijeva net nepastebi“.

Jaučiasi antrarūšėmis

„Beatričė guodėsi, kad yra laikoma tarsi antrarūše gimnaste. Iš pradžių stengėmės nesikišti ir nepriekaištauti trenerei, manėme, kad tai laikinas nesusipratimas. Juolab kad ir kita trenerė, kuri ilgą laiką treniravo mūsų dukrą, – Natalija Trofimiuk – taip pat siūlė nesikišti ir neieškoti teisybės, sakė, jog pačios trenerės šią situaciją išsiaiškins. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mūsų vaikas išgyveno dėl trenerės Valentinos darbo“, – pasakojo mergaitės močiutė.

Ji tvirtino, kad mergaitė nedalyvauja treniruotėse drauge su savo bendraamžėmis, o turi „vegetuoti“ mažesniųjų grupėje. Paaiškėjo, jog per choreografijos pamokas Beatričės metų mergaitės atlieka sudėtingus pratimus, o jai ir Odetai tenka sukti lanką ir atlikti primityvius pratimus su šokdyne.

„Kai jos pasiguodžia trenerei Bagrijevai, šioji tik susinervina ir pasako, kad pačios atlikinėtų tempimo pratimus ant suoliuko. Tačiau be priežiūros ir patarimų mergaitės tikino negalinčios tai daryti“, – teigė ponia Vanda.

Nenori pyktis su trenere

Apie psichologinį klimatą pasiteiravome dar kelių meninę gimnastiką „Viesulo“ mokykloje lankančių mergaičių mamų. Išgirdusios, kad skambinama iš dienraščio, jos prašė neminėti nei vaikų vardų, nei pavardžių.

Moterys sakė esančios tokios pačios nuomonės, kaip ir Beatričės artimeji, tačiau bijo kitų tėvų, ginančių trenerę, o labiausiai nenori susipykti su pačia V. Bagrijeva.

Viena priešingoje barikadų pusėje esanti mama „Vakarų ekspresui“ pripažino, kad dabar situacija per treniruotes primena košmarą.

„Po Beatričės mamos ir močiutės priekaištų trenerė V. Bagrijeva nebekontroliuoja savo emocijų. Mes labai bijome dėl savo vaikų, kad ji neimtų jų taip pat ignoruoti kaip ir Beatričės. Ši mergaitė iš tiesų yra laikoma tarsi antrarūše. Visiškai nesuprantama, kaip vaikas, šitiek metų lankęs treniruotes, yra nustumiamas dirbti su pradedančiosiomis. Tai baisus vaiko psichologinis žalojimas.

Mes puikiai suprantame, kad V. Bagrijeva neturi takto, dažnai šaukia, treniruotes veda tik rusų kalba, bet neturime išeities. Labai bijome, kad po tokių triukšmų iš viso nebeliks meninės gimnastikos užsiėmimų, o mūsų vaikai liks gatvėje“, – sakė moteris.

Popieriuose ir realybėje – skirtingos tvarkos

Sporto mokyklos „Viesulas“ direktorė Janina Mižutienė, paklausta, kodėl Beatričė ir Odeta yra vienoje grupėje su mažesnėmis mergaitėmis, tikino, jog tai netiesa.

Ir iš tiesų – vadovė parodytuose tarifikacijos lapuose, teigiama, kad šios mergaitės treniruotes lanko drauge su savo bendraamžėmis.

Pasirodo, mokyklos vadovė nelabai žino, kas vyksta per treniruotes. Meninės gimnastikos trenerė N. Trofimiuk „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog dokumentuose yra viena tvarka, o realybė visai kitokia.

„Iš tiesų šios dvi mergaitės yra paliktos likimo valioje ir dvejus metus tūpčioja toje pačioje vietoje. O kai reikia važiuoti į varžybas, tada Beatričė ir Odeta yra priskiriamos savo amžiaus grupei. Ir kokie gali būti rezultatai per varžybas, kai šios mergaitės neturi pasiruošimo pagrindų. Žinoma, kad jos pralaimi. Nežinau, kodėl trenerė V. Bagrijeva taip elgiasi“,- pasakojo N. Trofimiuk.

Trenerei – vertėją?

Sporto mokyklos vadovė J. Mižutienė ir pavaduotoja Elina Pozingienė, paklaustos, ar iš tiesų trenerė V. Bagrijeva nemoka valstybinės kalbos ir treniruotes veda rusiškai, atsakė teigiamai.

Jos abi lingavo galvomis ir aiškino, kad čia nėra nieko smerktino – esą juk V. Bagrijeva turi pažymėjimą, kad išlaikė lietuvių kalbos egzaminą ir gavo antrą kategoriją.

„Mums atrodo, kad net tai yra labai gerai, jog treniruotėse trenerė kalba rusiškai, – įsitikinusi J. Mižutienė. – Ne kartą tėvai dėkojo, nes vaikai šitaip daug greičiau išmoksta užsienio kalbą“.

Paklausta, kaip lietuviai vaikai turi suprasti visus meninės gimnastikos pratimų niuansus, dėstomus jiems svetima kalba, vadovė tikino, jog tada atsiranda pagalbininkių, kurios trenerės V. Bagrijevos pasakojimą išverčia į lietuvių kalbą.

Per egzaminą padėjo draugės?

V. Bagrijeva lietuvių kalbos egzaminą laikė 1997 metais. Jai buvo įteiktas antros kategorijos pažymėjimas. Tuo metu šiai komisijai vadovavo ir rusakalbius egzaminavo Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Valdininkė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog iš viso yra suteikiamos trys lietuvių kalbos mokėjimo kategorijos. Pirmoji duodama žmonėms, kurie mažai bendrauja, atlieka darbą, nesusijusį su komunikacijomis. Antroji paprastai išduodama mokytojams, o trečioji – vadovams.

„Išlaikyti egzaminą nebuvo labai sudėtinga. Matyt, V. Bagrijeva pasistengė, gal dar sėdinčios šalia draugės padėjo atlikti rašto darbus, – pasakojo V. Kazakauskienė. – Tačiau kiekvienas pedagogas negali apsiriboti vien tik pažymėjimo gavimu. V. Bagrijeva privalėjo ir toliau tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius ir treniruotes vaikams vesti tik valstybine kalba. Rusiškai ji gali bendrauti su draugėmis, neoficialioje aplinkoje.“

Valdininkė, išgirdusi, kad sporto mokyklos „Viesulas“ vadovė J. Mižutienė net džiaugiasi savo pavaldinės rusiškai vedamomis treniruotėmis, negalėjo patikėti.

„Direktorė daro didžiulę klaidą. Ji turėtų būti tas asmuo, kuris pareikalautų Valstybinės kalbos komisijos, kad peregzaminuotų trenerę V. Bagrijevą. O jeigu dar ši pedagogė ir vaikų tėvus įžeidinėja, tai jai reikėtų iš viso ieškotis darbo kitur“, – griežtai pareiškė V. Kazakauskienė.

Išvedė iš kantrybės

Sporto mokyklos „Viesulas“ meninės gimanstikos trenerė V. Bagrijeva šioje sporto šakoje dirba trisdešimt metų. Per šį laikotarpį yra paruošta ne viena meninės gimnastikos čempionė.

„Aš sutinku, kad galėjau Beatričės mamai ir močiutei grubiai atsakyti, – pripažįsta trenerė. – Bet taip padariau išvesta iš kantrybės. Jau kuris laikas esu šių moterų koneveikiama ir visaip kaltinama“.

Ji teigė nesuprantanti, kaip gali mamos nurodinėti trenerei, kada jų vaikai turi atlikti vienokį ar kitokį pratimą.

„Turiu tik vieną paaiškinimą, kodėl Beatričė grįžusi namo verkia – iš jos, kaip gimnastės, labai daug reikalauja pati mama. Per treniruotes mergaitė būna linksma, žaidžia, juokauja ir niekada nėra įsižeidusi, jei subaru, kai neklauso ar nenori dirbti“, – teigė trenerė.

V. Bagrijeva su žurnalistais bendravo lietuviškai, atsiprašydama, kad kartais nesuderina linksnių. Ji neslėpdama tvirtino, kad būna, jog per treniruotes kalba rusiškai.

„Dažnai tenka su mergaitėmis bendrauti rusų ir ir prancūzų kalba, nes dauguma meninės gimnastikos terminų yra būtent iš šių kalbų. Bet aš tikrai labai stengiuosi gerai išmokti lietuvių kalbą ir tikiuosi, kad man tai pavyks, nes dabar gyvenu Vėžaičiuose, kur tenka kalbėti tik lietuviškai“, – sakė V. Bagrijeva.

Tėvai bijo netekti trenerės

„Vakarų ekspreso“ korespondentams atėjus į susitikimą su V. Bagrijeva, mokykloje jau laukė apie dvidešimt meninę gimnastiką lankančių mergaičių tėvų. Jie guodėsi nežiną kur kreiptis, kad apginti „gerbiamą ir mylimą trenerę“.

„Mes gi ne vienerius metus vedame savo vaikus, matome, kaip su vaikais dirbama, kaip siekiama sportinių aukštumų. Mums baisu, jei po šių kvailų konfliktų V. Bagrijeva bus atleista iš darbo. Kitos tokios gabios ir profesionalios trenerės nėra Klaipėdoje. Tada mūsų dukros liks beviltiškoje padėtyje – tiek pasiekta ir staiga nebėra treniruočių“, – dėstė tėvai.

Jie taip pat tikino nematą nieko blogo, kad treniruotėse kalbama ne lietuviškai, o rusiškai. Tėvai pasakojo, jog nuvykus į artimojo užsienio miestus – Kaliningradą, Minską, mergaitėms reikia mokėti rusų kalbą. Čia esą tenka bendrauti ir su kitais treneriais, ir gyventi rusų šeimose.

„Mes norime patarti Beatričės mamai ir močiutei pasiimti savo vaiką iš šios salės ir vesti pas kitas treneres. Dabar jaučiama įtampa atsiliepia ir vaikų nuotaikoms, ir norui treniruotis“, – sakė tėvai.

Problema bus išspręsta

Savivaldybės sporto skyriaus, kuriam priklauso sporto klubas „Viesulas“, vadovas Irenijus Zaleckis jau buvo informuotas apie iškilusius konfliktus. Jis sakė sulaukęs ne vienos vaikų tėvų delegacijos.

„Iš tiesų tokia padėtis kelia nerimą. Tačiau nėra problemos, kurios nebūtų galima išspręsti. Yra sudaryta darbo grupė, kuri artimiausiu laiku susikvies meninę gimnastiką lankančių vaikų tėvus, pasikalbės su pačiais vaikais ir išsiaiškins, kas ten vyksta“, – teigė Sporto skyriaus vedėjas.

Anot jo, nuomonė, kad išėjus iš mokyklos trenerei V. Bagrijevai, nebeliks meninės gimnastikos treniruočių, visiškai nepagrįsta. „Ji ne šventoji. O jei ši pedagogė nemato reikalo mokytis lietuvių kalbos ir nevaldo emocijų – tada bus griežta kalba“, – sakė I. Zaleckis.

Views All Time
Views All Time
3619
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn