Žemėje lieka vis mažiau ir mažiau žmogaus neištirtų vietų. Noras žinoti nugali viską – žmogaus baimę, negalią ir kitas savybes trukdančias pasiekti tikslą.

Štai ir seniau, žygiai bei kelionės turėdavo kitą reikšmę bei tikslą. Pagrinde tai būdavo, ne šiaip sau pažintinės kelionės, o tiriamosios ekspedicijos. Kalnai traukdavo gamtos mokslų mokslininkus-tyrinėtojus, todėl ir pirmosios kelionės nebuvo panašios į dabartinius kalnų turizmo, alpinizmo žygius, tai buvo jų užuomazgos.

Vėliau atsirado kiti žmonės, su kitais norais bei tikslais. Taip atsirado kalnų turizmas – pažintinio pobūdžio žygiai. Jie eidavo į kalnus pasigrožėti jais, pasisemti naujų idėjų bei sužinoti daugiau ne tik apie to krašto gamtą bei gyvūniją, bet ir vietinių žmonių kultūrą. Ilgainiui atsirado sportinių tikslų bei rezultatų siekiančių žmonių, kas pastūmėjo kalnų turizmą įgauti kitokį pobūdį – atsirado žygių maršrutų klasifikacijos bei sudėtingumo kategorijos, pradėtos rengti įvairios varžybos.

Tobulėjant technikai (inventoriui) bei aprangai, atsirado galimybė įveikti ypač sudėtingus ir net labai pavojingus maršrutus. Taip atsirado daugiau sportinio pobūdžio kalnų turizmo šaka – alpinizmas, kurio tikslas bei objektas yra kalnų viršūnės.

Kalbant atskirai apie uolų laipiojimą, tai, galima pasakyti, kad tai yra alpinizmo dalelė. Juk, alpinizme, tarkim, kopimas į viršūnę yra labai įvairus (maršruto atžvilgiu), t.y. tenka kopti ir sniegu, ir ledu, tenka lipti ir uolomis. Taigi, uolų laipiojimas yra uolinių maršrutų įveikimas savo paties rankų, kojų bei kūno pagalba.

Views All Time
Views All Time
6326
Views Today
Views Today
1
0 0