I. Pagrindai

A.To paties dydžio, tačiau skirtingų galimybių parašiutai turės skirtingas galimybes, bet panašų greitį.

Parašiuto apkrovimas yra pagrindinis greičio rodiklis. Stiletto 190 bus ne ką greitesnis nei Sabre 190, ar net PD 190. Parašiutų galimybės, aišku, skirsis pvz.: posūkio greitis, leidimosi kampas. Šios savybės gali turėti įtakos greičio pojūčiui.

B. Kiekvienas įvertina parašiuto greitį atsižvelgdamas į savo galimybes ir pagrįsdamas tai savo patirtimi.

Pavyzdys: Parašiutininkas A ir parašiutininkas B sveria tiek pat, šuoliams naudoja tą patį parašiutą ir turi vienodą šuolių skaičių. Tačiau jie gali turėti visiškai skirtingas nuomones apie jų parašiutų greitį ir valdymą. Kodėl? Todėl, kad jų nuomonės apie tai yra visiškai skirtingos, nes parašiutininkas A renkasi mažiausią jo svoriui parašiuto dydį trokšdamas didesnio greičio, staigesnių posūkių, įdomesnių nusileidimų, laikydamas savo parašiutą jam tinkamu ir patogiu. Tuo tarpu parašiutininkas B renkasi prie keliais dydžiais didesnį parašiutą dėl to, kad šis atleis jam daugiau klaidų, nei prieš tai išbandytas parašiutas.

C. Rinkitės parašiuto dydį atsižvelgdami į savo nuomonę apie neseniai išbandytų parašiutų dydžius ir tipus, norą arba vengimą didelio greičio.

Išsirinkti parašiutą šiuo būdu yra tikrai saugiau, nei aklai pasikliauti gamintojo sudaryta lentele. Ji gali tik patarti, bet pirmiausia reiktų pasikliauti savo paties nuomone. Jei nenorite greičio, nesirinkite mažesnio dydžio už sau tinkamą! Kalbant apie parašiuto greitį ir atlaidumą klaidoms, kiekvienam taikoma atskira ir jam labiausiai tinkama pasirinkimo galimybių sistema.

D. Nereikia smarkiai apkrauti didelių galimybių parašiuto, norint, kad jis būtų patogesnis valdymo atžvilgiu.

Šis klaidingas požiūris yra būdingas ir daugeliui profesionalių parašiutininkų. Jei jūs turite problemų nusileidimų metu su jūsų svoriui pritaikytu parašiutu, greičiausiai jūs tiesiog nemokate jo valdyti.

II. Saugūs nusileidimai

A. Valdykite parašiutą, valdymo atstumą stengdamiesi sumažinti iki minimumo.

Parašiutas tada bus lengviau valdomas, geriau paklus nusileidimo metu.

Tada aplinkiniams bus lengviau numatyti jūsų veiksmus.

Tai padės parašiutą išlaikyti stabilų esant stipriems vėjo gūsiams.

B. Praktikuokitės leistis įvairiais greičiais. Išmokite nusileisti kiek galima lėčiau ir minkščiau.

Lėtas nusileidimas yra labai patogus esant mažam nusileidimo plotui, nes jis sumažina parašiuto sklendimo atstumą iki nusileidimo. Kaip lėtai jūs galite nusileisti, priklauso nuo parašiuto apkrovimo, tipo ir jūsų patirties. Ją įgysite gerai įvaldę parašiuto valdymo techniką nusileidimo metu:

1. Pradėkite nuo pilno greičio nusileidimo ir darykite viską, kaip esate įpratę. Tada stenkitės išgauti kuo didesnį parašiuto skriejimo pažeme atstumą. Įvaldę tai, jūs mokėsite veiksmingai išnaudoti parašiuto greitį ir sklendimą, taigi būsite pasiruošę sekančiam žingsniui.

2. Dabar leisdamiesi jau stenkitės valdymo stropas laikyti keliais centimetrais žemiau, nei pirmąkart, tuo pačiu bandydami išlaikyti ilgą parašiuto skriejimo pažeme atstumą. Atstumas šiuo atveju bus trumpesnis, kadangi parašiutas turės mažiau greičio. Supratę, kad jau galite taip nusileisti saugiai, toliau praktikuokitės leistis šiuo greičiu, tobulindami sklendimo technologiją. Viso to esmė yra priversti parašiutą skrieti pažeme ilgiau, išnaudojant jo energijos minimumą.

3.Jeigu jums jau gerai sekasi išlaikyti didelį sklendimo nuotolį, tai jūs jau esate gana gerai įvaldę leidimosi techniką. Tai reiškia, kad jūs galite išbandyti dar lėtesnį nusileidimo būdą. Jei norite dar geresnių rezultatų, pakartokite šiuos punktus antrą kartą, tik visa tai atlikdami lėtesniu greičiu.

C. Jeigu jūs esate greitų ir staigių nusileidimų mėgėjas, jums labai svarbu būtų praktikuotis tiesios trajektorijos nusileidimų srityje įvairiais greičiais.

Jei manote, kad staigus posūkis pažeme yra neatsiejama minkšto nusileidimo dalis, tai labai klystate. Kada jūs būsite priverstas leistis mažu greičiu, tada jūs suprasite, kaip svarbu būti gerai jam pasiruošus. Daug geriau yra mokytis esant geroms sąlygoms, nei tai išmokti ekstremalioje situacijoje.

III. Parašiuto galimybės ir jų ribos

A. Žinokite įvairius posūkių tipus ir aukščio praradimo laipsnį jų atlikimo metu.

1. Atliekant įvairius posūkius padidėja parašiuto greitis ir aukščio praradimo laipsnis – tai yra tiesa atliekant ir lėtesnius posūkius, pavyzdžiui: staigus posūkis priekiniu laisvagaliu.

2. Kiti posūkiai taip pat leidžia pasiekti gana didelį parašiuto greitį, bet jau mažesnį aukščio praradimą, pavyzdžiui: vidutinis posūkis valdymo stropa.

3. Dar kituose posūkiuose prarandama dar mažiau aukščio, pavyzdžiui: lėtas slydimas į šoną esant nepilnam parašiuto greičiui.

4.Posūkį galima atlikti ir visai be aukščio praradimo, net su jo susigrąžinimu – didelio parašiuto greičio tiesiojoje pagalba, pavyzdžiui: didelio iš posūkio išeinančio parašiuto greičio stabdymas, tuo pačiu lėtinant ir parašiuto žemėjimo greitį).

B. Bandykite šiuos posūkių tipus didesniame nei 300 metrų aukštyje, nekliudydami kitiems. Esant galimybei, bandykite tai kiekvieno šuolio metu.

Šio eksperimentų metu jūs sužinosite apie savo ir parašiuto galimybes ir trūkumus. Žemiau 300 metrų pasistenkite nedaryti staigių judesių valdydami parašiutą ir netrukdykite kitiems.

C. Dirbkite praktikuodamiesi visa tai atlikti vis žemesniame aukštyje. Tačiau visada būkite tvirtai įsitikinę, kad jūs galite manevruoti visiškai kontroliuodami savo parašiutą, ypač nusileidimo metu.

Šiuo būdu jūs turėtumėte išmokti nustatyti aukščio praradimą daugiau žiūrėdami į žemę, o ne į savo aukštimatį. Praktikuojantis šiuo būdu dažnai atsiranda pagunda atlikti staigų posūkį žemame aukštyje. Mes patariame to nemėginti netgi tada, kai jums gerai sekasi visa kita. Būtent tai padės jums išsiugdyti saugaus elgesio nusileidimo metu ir savikontrolės bruožus.

IV. Ką reikia žinoti, leidžiantis dideliu greičiu

A. Kada pasakyti ,,ne” staigiam nusileidimui.

1. Kai netoliese yra daug kitų parašiutininkų, nesvarbu, ore jie, ar ant žemės.

2. Leidžiantis nepažįstamoje vietovėje.

3. Esant prastoms oro sąlygoms.

4. Kai esate suirzęs, pavargęs ar tiesiog nusivylęs savo pasiekimais laisvo kritimo metu.

5. Nesupraskite šių patarimų klaidingai! Nedarykite staigaus posūkio žemame aukštyje vien tik todėl, kad to nedarėte prieš tai buvusiame šuolyje.

B. Net ir tada, kai jūs nesate staigių nusileidimų mėgėjas, išmokite leistis prieš tai šiek tiek užtraukdamas priekinius laisvagalius.

Pirmiausia įsitikinkite parašiuto stabilumu šio nusileidimo metu. Užtraukus laisvagalius nors ir 3-7 centimetrus, bus jaučiamas žymus leidimosi greičio pokytis. Pripratę prie didesnio leidimosi greičio, jūs neprarasite savitvardos kritiniuose momentuose žemame aukštyje.

C. Įsitikinkite, kad jūsų pasirinkta leidimosi technologija tinka jūsų parašiutui.

Kai kurie parašiutai turi neįprastų savybių, kurioms visiškai suprasti prireiks daugelio šuolių. Tačiau tai darykite laikydamiesi saugaus atstumo tarp savęs ir kitų parašiutininkų. Kai kurie parašiutai gali tapti nestabilūs tokių nusileidimų metu.

D. Prieš pradėdami posūkius žemame aukštyje, gerai perpraskite tiesios trajektorijos nusileidimus.

Daugelis skiria per mažai laiko tiesios trajektorijos nusileidimams, prieš pradėdami staigius posūkius žemame aukštyje. Jie dažnai per vėlai sureaguoja į besikeičiančias aplinkybes nusileidimo metu ir staigiais judesiais valdymo stropomis bando ištaisyti susidariusią padėtį. Tai sumažina parašiuto skriejimo pažeme atstumą ir sukuria gana pavojingą situaciją.

E. Žinokite parašiuto žemėjimo kampą po posūkio žemame aukštyje ir jo ribą.

Šis kampas rodo, kada iš staigaus žemėjimo po posūkio parašiutas pereina į sklendimą pažeme. Stenkitės, kad jis būtų kaip galima apvalesnis. (Staigesnis posūkis didesniame aukštyje yra saugesnis, nei lėtesnis posūkis mažame aukštyje).

1. Jei parašiutas pats išeina iš žemėjimo po staigaus posūkio be jokių veiksmų valdymo stropomis, tai reiškia teisingą jo žemėjimo kampą, pasirinktą aukštį ir, aišku, saugesnį nusileidimą.

2. Jei jums prireikia papildomų veiksmų valdymo stropomis norint išvesti parašiutą į skriejimą pažeme, vadinasi jūs pasirinkote neteisingą posūkio aukštį. (Nepaisant to, bet kokie veiksmai valdymo stropomis šioje situacijoje yra tikrai geriau, nei nemalonus smūgis į žemę). Blogiausia yra tai, kad daugelis net nesupranta, kad tai rodo tik prastą parašiutininko pasirengimą ir sukelia pavojų ne tik jam, bet ir aplinkiniams.

3. Taigi, nusileidimo saugumo laipsnis priklauso nuo to, kaip mažai jums reikia atlikti judesių valdymo stopomis, norint išvesti parašiutą iš staigaus posūkio mažame aukštyje. Jei jūs pasirinkote per žemą aukštį posūkiui atlikti, tai tikrai neturėtumėte daryti šios klaidos antrąkart – atlikite visa tai didesniame aukštyje. Arba galite atlikti tiesiog ne tokį staigų posūkį – galėsite leistis ne tokiu stačiu žemėjimo kampu.

4. Jeigu jums dažnai tenka prie žemės smarkiai užtraukti valdymo stropas, tačiau be jokių rezultatų, tai rodo tiesiog per lėtą jūsų vaizdinę reakciją arba tai, kad jūs naudojate netinkamą savo parašiutui technologiją. Jei jūsų nuovoka ir sprendimai neatsilieka nuo veiksmo, tai, galbūt, jūs tik per mažai užtraukiate valdymo stropas ir paskutiniu momentu tai bandote ištaisyti jas užtraukdami jau per stipriai. Tokiu atveju geriau yra leistis mažesniu greičiu (Ir atlikti lėtesnį posūkį).

V. Posūkiai prieš nusileidimus

A. Ruošiantis nusileidimui su įvairiais posūkiais žemame aukštyje, geriau yra pradėti to mokytis dideliame aukštyje ir lėtesniu greičiu.

1. Būkite tikri savo galimybėmis posūkių srityje prieš atlikdami daug aukščio praradimo reikalaujantį posūkį prieš nusileidimą. Tik tada pradėkite jį bandyti ir tik nedideliu greičiu.

2. Įvertinkite aukščio praradimą posūkio metu. Jei suvokiate, kad posūkio atlikimo metu jūsų saugumo laipsnis sumažėja iki minimumo, tai jums reikėtų pereiti prie mažesnio aukščio praradimo reikalaujančių posūkių. Bet, jei posūkius pradedate aukštai, juos atliekate lėčiau ir žinote įvairių technologijų posūkiams atlikti, vadinasi, jūs rasite daug išeičių kritinėje situacijoje.

3. Jei norėdamas atlikti posūkį su dideliu aukščio praradimu jūs abejojate, ar užteks tam aukščio, tai tikrai nedarykite šio posūkio su priekiniu laisvagaliu. Pasirinkite saugesnį būdą jam atlikti. Jei net ir tada jausite, kad aukščio posūkiui užbaigti gali ir neužtekti, skubiai keiskite posūkio trajektoriją arba tiesiog nutraukite šį manevrą. Žinokite daug išeičių šioje situacijoje ir jomis naudokitės.

B. Venkite žemų posūkių!

Būtent čia ir tyko labai daug nelaimių. Jei jums atrodo, kad tokį posūkį galite atlikti visiškai saugiai, tai jūs per gerai galvojate apie save ir savo galimybes. Kodėl? Todėl, kad jei jau jūs save laikote tokių nusileidimų specialistu, tai kodėl iš viso pradėjote tokį pavojingą posūkį? Nelaikykite savęs nusileidimų specialistu vien todėl, kad likote gyvas po prieš tai buvusio šuolio!

C. Nepripraskite prie kokio nors vieno nusileidimo būdo, reikalaujančio tik tam tikro aukščio jam pradėti norint, kad jis pasisektų.

Vieno posūkio tipo žemame aukštyje pamėgimas yra labai rizikingas, ypač, jei tai yra labai staigus posūkis su smarkiu valdymo stropų užtraukimu parašiuto išvedimo metu. Parašiutas išeina iš posūkio kiekvieną kartą taip pat, tuo reikalaudamas tik tam tikro aukščio posūkiui pradėti, taigi ir labai tikslaus jūsų sprendimo kiekvieną kartą. Niekas nėra toks tobulas, kad tai visada atliktų gerai.

D. Atsiminkite: parašiutas išsilygina jūsų sąlyčio su žeme metu.

Jei supratote, kad parašiutas gali ir nebeišeiti iš posūkio, darykite viską taip pat, kaip ir išvesdami jį iš normalaus posūkio. Nepasimeskite ir laikykite valdymo stropas tokiame lygyje susidūrimo su žeme metu.

VI. Kaip pagerinti savo nusileidimo kokybę

A. Prie žemės griežtai kontroliuokite aukštį, ypač, kai nėra vėjo.

Jeigu taškas, kuriame pradedate posūkį nėra toks svarbus, tai labai svarbus yra taškas, kuriame jūs šį posūkį užbaigiate. Parašiutui skriejant pažeme, stenkitės paliesti kojomis žemę tada, kai parašiutas jau nebežemėja arba žemėja labai lėtai.

B. Greitis, kuriuo jūs traukiate valdymo stropas, yra toks pat svarbus rodiklis, kaip ir atstumas, kiek jūs jas traukiate.

Kai leidžiatės ramiai ir lėtai, prie žemės valdymo stropas stenkitės užtraukti greičiau. Per lėtas jų užtraukimas taps parašiuto vertikalaus smukimo žemyn preižastimi. Leidžiantis dideliu greičiu, valdymo stropas užtraukite kur kas lėčiau tam, kad išvengtumėte staigaus ir nekontroliuojamo parašiuto pakilimo, tačiau tik ne tada, kai posūkis buvo atliktas per žemai.

C. Jei norite gero nusileidimo, sąlyčio su žeme momentu kūno svorį nuo parašiuto sistemos ant savo kojų perduokite švelniai ir laipsniškai.

Parašiutui skriejant pažeme, kai jūsų ištiestos kojos yra žemės lygyje, reikia minkštai statyti koją ant žemės, tačiau ir toliau sėdėti parašiuto sistemoje. Sulig pirmu žingsniu perduokite tik mažą savo kūno svorio dalį kojai, švelniai ja žengdamas, ir tik jau kitą koją statykite tvirčiau, ir taip toliau – kol palaipsniui visas jūsų svoris nuo parašiuto sistemos teks kojoms. Nebandykite kojomis siekti žemės, kai parašiutas yra per dideliame aukštyje tam daryti! Taip pat stenkitės išlaikyti pakankamą horizontalų greitį. Joks sparno tipo parašiutas nebus pajėgus jus išlaikyti ore, kai nėra reikiamo horizontalaus greičio!

D. Jei norite išlaikyti pusiausvyrą ir apsisaugoti nusileidimo metu, niekada nedarykite to rankomis.

Parašiutas labai jautriai reaguoja į kiekvieną judesį valdymo stropomis (ar kūno padėties keitimą parašiuto sistemoje) net ir tada, kai jūs jau esate ant žemės. Pagrindinės klaidos yra:

1. Vienos valdymo stropos atleidimas sąlyčio su žeme metu.

Tai yra bandymo išlaikyti pusiausvyrą rezultatas. Kai atrodo, kad parašiutas slysta į vieną šoną, dažnas atkiša ranką, norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, ir tai tampa parašiuto posūkio priežastimi. O parašiutininkui gali atrodyti, kad tai šoninis vėjo gūsis.

2. Rankos atkišimas į priekį norint apsisaugoti nusileidimo metu.

Tai savisaugos instinktas. Atstatydami ranką į priekį, jūs tai darote, norėdamas apsaugoti save, tačiau tuo pačiu jūs ir nukreipiate parašiutą ton pusėn.

3. Kietas nusileidimas, kai prie pat žemės atleidžiamos abi valdymo stropos.

Ši klaida dažniausiai padaroma iš nekantrumo, esant sudėtingoms nusileidimo sąlygoms. Aišku, tai ir sukelia nemažą kojų skausmą. Dažniausiai ši klaida padaroma kartu su abiejų valdymo stropų užtraukimu ir atleidimu, kas dar pablogina situaciją, nes tampa staigaus parašiuto nužemėjimo priežastimi.

4. Elgesys nusileidus esant dideliam vėjui.

Dažnai daugelis parašiutininkų nusileidę užtraukia vieną valdymo stropą, tuo pat metu kitą paleisdami visai, norėdami, kad parašiutas greičiau atsidurtų ant žemės. Tai kartais gali tapti tikrai nemalonių nelaimingų atsitikimų priežastimi. Pirma įsitikinkite, kad tikrai esate ant žemės patys, o tik tada rūpinkitės savo parašiutu.

5. Regėjimo lauko susiaurėjimas.

Kad ir kaip męs stengtumėmės to išvengti, kiekvienam yra būdinga nepastebėti aplinkinių parašiutininkų nusileidimo metu. Dažnai staigių nusileidimų mėgėjai ir atliekantys tikslumo šuolius parašiutininkai turi šį įprotį ir didesniame aukštyje. Tai labai pavojinga! Visada stenkitės matyti aplinkui save kitus parašiutininkus!

6. Per lėtas, per aukštas arba per tolimas skriejimas pažeme.

Praktikuokitės nusileidimo veiksmus didesniame aukštyje. Stebėkite kitų nusileidimus arba savo paties nusileidimų vaizdo įrašus.

VII. Atsiminkite

Žinokite savo galimybes.

Stenkitės garantuoti savo ir aplinkinių saugumą.

Visada į parašiuto valdymą žiūrėkite su pradedančiojo atsargumu.

Patirkite malonumą!

Views All Time
Views All Time
3515
Views Today
Views Today
1
0 0