Vilnietis architektas A.Vaitulevičius su savo kaimynais jau keli mėnesiai negali tęsti gyvenamojo namo Užupio g. 26 statybos – Vilniaus apskrities administracijos reikalavimu teismas sustabdė statybas, kol baigsis ginčo nagrinėjimas.

A.Vaitulevičius įsitikinęs, kad statybos įstrigo dėl vienos priežasties – dėl savo garsiojo kaimyno Artūro Zuoko, gyvenančio Užupio g. 30, bandymų kaišioti pagalius į ratus Užupio bendruomenei, kurios interesus A.Zuokas visada pabrėžia ginantis.

Dar 1999 m. A.Vaitulevičius ir jo kaimynai, gyvenantys Užupio g. 24, pradėjo gyvenamojo namo projekto savo namo kieme rengimą. “Viskas buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aš pats rengiau šį projektą, – LL pasakojo pats A.Vaitulevičius, – projektas buvo ne kartą keičiamas, galiausiai gavome iš visų paminklosauginių instancijų leidimus statyti. Kai pradėjome derinti šį projektą su Vilniaus savivaldybe, prasidėjo bėdos. Paskutiniai mūsų projekto derinimai su savivaldybe vyko tuo metu, kai A.Zuokas vaikė tą vargšą V.Drėmą (kalbama apie 2003 m. vasarą vykusius Vilniaus mero rinkimus – A.D.). Galiausiai, kai jau projektas buvo suderintas su visomis instancijomis, ir Vilniaus savivaldybė turėjo išduoti leidimą statybai, jis užstrigo pas patį A.Zuoką”.

Reikalas tas, kad namo Užupio g. 26 projektas buvo suderintas su 20 įvairių profesijų specialistų, ir visi sudėjo parašus, patvirtinančius šį projektą. Po to A.Zuokui beliko tik išduoti leidimą statyboms. Tačiau vietoj to 2003 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo Vilniaus senamiestyje” pasitarime A.Zuokas nusprendžia: “susipažinus su pateikta dokumentacija Užupio g. 26, nutarta atidėti šį projektą. Įvertinti esamą šlaitą aplinkosauginiu apsektu. Atlikti aplinkosauginę ir paminklosauginę ekspertizę. Atsisakyti cokolinės dalies ir mažinti užstatymo aukštį namo dalyje nuo šlaito”.

“Toks sprendimas reiškia, kad mums reikia keisti visą patvirtintą projektą, o prerogatyvą tokiam darbui pagal įstatymą turi tik projektuotojai, – sakė A.Vaitulevičius, – buvome pripratę, kad prieš tai visą procesą kelerius metus savivaldybė vilkino dėl to, kad reikalavo vienokių ar kitokių parašų, vėliau ilgai atidėliojo statybos leidimo išdavimą, tačiau tik po A.Zuoko sprendimo supratome, kad viskas yra daroma tam, kad mums neišduotų to leidimo. Tuomet, pasinaudodami Statybos įstatymo nuostata, kad jeigu per penkias darbo dienas atsakinga institucija neatsako į prašymą, reiškia, kad galima pradėti statyti, pradėjome statybas, pastatėme du aukštus su mansarda. Pačiu blogiausiu laiku – artėjant žiemai, kai buvo padaryti klojiniai ir sudėta armatūra, Vilniaus apskrities administracija neva padavė į teismą Vilniaus savivaldybę, reikalaudama sustabdyti statybas Užupio g. 26, ir kad statybos leidimas mums išduotas neva neteisėtai”.

“Dar prieš tai girdėjome gandų, kad pats A.Zuokas pažadėjo mus “pridaryti”, – pasakojo A.Vaitulevičius, – ir ėmėme galvoti, koks A.Zuokui interesas sustabdyti mūsų statybas. Galbūt, tai yra kažkokios jo ambicijos – kaip čia kažkokie kaimynai gali šalia jo namo statyti. Kita priežastis gali būti grynai asmeninis A.Zuoko interesas – mat šalia mūsų namo Užupio g. 26 yra kitas A.Zuokui bendrovei priklausantis pastatas Užupio g. 24. Kiek girdėjau, anksčiau šis pastatas priklausė savivaldybei, ir A.Zuoko bendrovė jį įsigijo iš savivaldybės. Prieš dvejus metus šiame name buvo prasidėję statybos, tačiau vėliau viskas sustojo – dabar čia veisiasi tik žiurkės ir pilamos šiukšlės. Kiek žinau, A.Zuokas yra ne vienas šio namo savininkas, todėl labai gali būti, kad jie ten pešasi, ir dėl to niekas nevyksta”.

Todėl A.Vaitulevičius mano, kad A.Zuokas stabdo savo kaimynų statybas tik todėl, kad nenori arti savo namo Užupio g. 24 kito namo kaimynystės. “Galbūt, čia bus prabangus restoranas, ar kažkas tokio, kad nereikia kaimynystės”, – mano A.Vaitulevičius. Jis įsitikinęs, kad Vilniaus apskrities administracija kreipėsi į teismą, suderinusi savo skundą su A.Zuoku.

“Mums statybininkai jau vežė betoną, kai statybos buvo sustabdytos, ir mums tas sustabdymas kainuoja apie 10 tūkst. litų per mėnesį, nes jame sukonstruoti brangūs išnuomoti klojiniai, – pasakojo A.Vaitulevičius, – dalyvavau administracinio teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, tai Vilniaus apskrities administracijos atstovas Vasiljevas su savivaldybės atstovu Rudoku koridoriuje aiškinosi, kad traukinys jau nuvažiavo, ir statybų sustabdyti neįmanoma, tačiau buvo aišku, kad Rudokas gavęs komandą mus “uždusinti”.

Administracinio teismo sprendimas buvo palankus Užupio bendruomenei – mat teismas išsiaiškino, kad 673-ioji Daugiabučių namų statybos bendrija (statanti namą Užupio g. 26), “negavusi statybos leidimo Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nustatyta tvarka, 2003-10-02 raštu informavo Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad nesulaukusi nei statybos leidimo, nei motyvuoto atsisakymo jį išduoti, pradeda statybos darbus ir prašo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą”.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos sekretorius J.Laiconas, Statybos įstatyme nustatyta, kad statybos leidimas išduodamas per dešimt dienų nuo statytojo dokumentų įteikimo, o jei leidimas neišduodamas – per 10 dienų pateikia statytojui motyvuotus atsisakymo išduoti leidimą paaiškinimus. Tačiau Vilniaus savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi 673-iosios DNSB pateiktus dokumentus, atsisakymo išduoti statybos leidimą paaiškinimus pranešė tik po 63 dienų.

“Taip pat 673-ioji DNSB raštu pranešė Vilniaus Miesto plėtros departamentui, kad jo reikalavimai įvykdyti, ir šis departamentas turėjo nustatyta tvarka išduoti statybos leidimą, – teigia J.Laiconas, – tačiau toks leidimas nebuvo išduotas”.

Teismo sprendimas, įpareigojantis Vilniaus savivaldybę išduoti statybos leidimą 673-iajai DNSB, buvo apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui, ir statybos vis dar stovi. “Mes pardavinėjame savo butus, kad galėtume finansuoti statybas, tačiau jos sustabdytos ir mums daroma didelė žala, – pasakojo A.Vaitulevičius, – dar anksčiau, kai derinome šį projektą, paminklosaugininkai man sakė, kad projektą reikia suderinti su meru A.Zuoku. Aš nuėjau ir užsirašiau pas jį į priėmimą. Po savaitės gavau atsakymą, kad šį reikalą turi spręsti specialistai. Kai specialistai nusprendė ir leido, tuomet statybas užblokavo A.Zuokas. Žodžiu, jis mus “dusina”, ir jo siekiai yra man sunkiai suvokiami”.

A.Vaitulevičius atkreipia dėmesį, kad visus abejotinus ir A.Zuokui reikalingus projektus derina “A.Zuoko architektu” įvardijamas Alvydas Songaila. Jis suderino ir garsųjį “Novotel” viešbučio projektą Gedimino prospekte, kai vietoje dviejų aukštų pastato išdygo aštuonių aukštų viešbutis. A.Songaila derina ir kitus A.Zuokui reikalingus projektus Užupyje. Pagal tai, kuriuos projektus derina A.Songaila, galima numanyti, kiek nekilnojamojo turto Užupyje turi A.Zuokas.

“Kiek girdėjau, namas, kuriame buvo laikomos kiemsargių šluotos Užupyje, kuriame dabar įsikūrusi “Užupio picerija”, anksčiau priklausė A.Zuokui, ir vėliau jį pardavė – projektą derino A.Songaila, – pasakojo A.Vaitulevičius, – namą Užupio g. 24 valdo A.Zuoko bendrovė, o pastatas Užupio g. 25, kiek girdėjau, taip pat jam priklauso. Nes net tą pačią dieną, kai A.Zuokas mums neišdavė statybos leidimo, jis buvo išduotas namui Užupio g. 25, nors jis užėmė dvi posesijas, kas paminklosauginiu atžvilgiu yra baisus dalykas, ir pagal detalųjį planą ten per kiemą turėjo būti padarytas pėsčiųjų takas. Tačiau jo nebeliko, o mums sakoma – statyti negalima, nes čia tokia jautri vieta. Ta mūsų vieta jautri tik todėl, kad mes esame arti A.Zuoko. Žiūrėjau iš įvairių pozicijų – tiek iš Sereikiškių parko, tiek ir iš Gedimino bokšto – mūsų namas nieko neužstoja, ir neiškyla aukščiau aplinkinių namų, mes pagal išduotą Paminklotvarkos sąvadą išlaikėme pastato aukštingumą ir jį suderinome. Tačiau vienas žmogelis – mūsų kaimynas – mus ir toliau “dusina”.

A.Vaitulevičius įsikėlė į Užupį dar 1986 m., ir A.Zuoką apibūdina kaip “žmogelį, atėjusį iš laisvųjų statybų”. Ten, kur dabar A.Zuoko namas (Užupio g. 30), anksčiau buvo pigi kavinė, vadinamoji “sosisočnaja”. “Kai dar buvo gyva A.Zuoko žmonos Agnės sesuo Justė, aš pas ją į kavinę eidavau pavalgyti, – pasakojo A.Vaitulevičius, – pasišnekėdavome, ir aš mačiau visą A.Zuoko “chebrą”, ir nėra čia ko slėpti”.

Kaip A.Zuokui atiteko pastatai Užupio g. 24

Adresu Užupio g. 24 yra užregistruoti trys pastatai, iš kurių du buvo įsigijusi A.Zuoko bendrovė “BNA Grupė” dar iki 2001 metų. Šio namo kieme stovėjo atskiras pastatas, kuris priklausė savivaldybei ir jame buvo savivaldybės archyvas, tačiau 2001 m. jis buvo parduotas.

Šio 322 metrų ploto ir 700 kv. metrų ploto žemės sklypą turinčio pastato pirkimo konkursas vyko 2001 m. kovo 23 d. Matyt, dėl to, kad tarp kandidatų įsigyti šį pastatą buvo kita A.Zuoko bendrovė “BNA Market”, A.Zuoko vadovaujama savivaldybė į šio pastato pardavimo sąlygas įrašė tokius dalykus: “…per 18 mėnesių nuo sandorio sudarymo atlikti visus statybos – rekonstravimo darbus, pritaikant jį visuomeninei – kultūrinei veiklai, t.y. įrengti konferencijų salę, dailės galeriją ir patalpas vaikų užklasinei veiklai. Pirkėjas įsipareigoja 10 metų nuo veiklos pradžios nekeisti objekto paskirties ir veiklos pobūdžio. Naudojimo sąlyga – vykdant statybos ir rekonstrukcijos darbus būtinas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas”.

Šios sąlygos, matyt, buvo surašytos tam, kad atbaidytų potencialius investuotojus, tačiau vienas jų – kažkoks Jakuševas – neišsigando ir į konkursą atėjo lydimas advokatės Dalios Barkauskienės. Šis pilietis už minėtas patalpas pasiūlė 700 tūkst. litų, t.y. beveik dvigubai daugiau, nei siūlė A.Zuoko bendrovė, todėl konkurso organizatoriams nebuvo kur trauktis – konkurso nugalėtoju jie turėjo paskelbti Jakuševą. Tačiau, matyt, toliau, pastarojo planai sugriuvo, nes praėjus ketveriems metams, namo Užupio g. 24 kieme toliau pilamos šiukšlės, o po griuvėsius slankioja šunys. Jokia rekonstrukcija nepradėta, nors pastatas turėjo būti baigtas rekonstruoti dar 2002 metų viduryje.

Views All Time
Views All Time
4496
Views Today
Views Today
1
0 0