TĖVYNĖS SĄJUNGOS PREZIDIUMO

Pareiškimas

2004 m. gegužės 12 d.
Vilnius

Dėl EBSW ir kitų LDDP laikotarpio aferų ištyrimo

Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikius buvusį EBSW vadovą G. Petriką, atsivėrė jau apgijusios, bet tebesopančios LDDP laikotarpio “prichvatizavimo” žaizdos.

EBSW grupės veikla Lietuvos žmonėms padarė didžiulę žalą. Subankrutavus EBSW valdytam Kauno holdingui, pradanginta net 80 mln. litų gyventojų indėlių. EBSW grupės veikėjų rankomis buvo sužlugdytas Komercijos kredito bankas, Lietuvos valstybinis komercinis bankas. Tuometinis Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius puikiai žinojo, kad Kauno holdingas neturi leidimo rinkti žmonių indėlių, matė, kad kuriama finansinė piramidė žlugs, bet nusikalstamai tylėjo ir taip iš esmės dangstė daromus nusikaltimus.

EBSW grupė taip pat padarė milžinišką žalą Lietuvos, ypač Kauno pramonės įmonėms. EBSW pigiai už investicinius čekius supirko beveik 200 įmonių akcijas, įmonių turtą užstatė, ėmė paskolas, o gauti pinigai nebuvo investuojami, jie nusėdo EBSW vadovų kišenėse. Būtent dėl to, kad įmonės buvo superkamos siekiant ne plėsti gamybą, bet pasinaudoti jų turtu. Toks privatizavimo modelis vėliau buvo pavadintas „prichvatizavimu“. Kaunas, atgavus Nepriklausomybę atrodęs labai gyvybingas miestas ir buvęs žymiai veržlesnis už sustingusį Vilnių, dėl EBSW sužlugdytos pramonės ėmė atsilikti ne tik nuo Vilniaus, bet ir nuo Klaipėdos. Miestas pradeda atsigauti tik dabar, kai sustiprėjo įvairios naujos kartos technologijų įmonės.

EBSW “aukso amžius” buvo 1993-1995 metais, LDDP „piramidės“ valdymo laikotarpiu, kai A. Šleževičius dirbo premjeru, o A. Brazauskas ėjo prezidento pareigas. LDDP nedarė nieko, kad tokią nusikalstamą veiklą sustabdytų. Su EBSW vadovais atvirus ryšius palaikė kai kurie aukšti tuometinės valdžios atstovai. Tarp jų minimi Prezidento patarėjas V. Beriozovas, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamento direktorius A. Kaminskas, Seimo Ekonominių tyrimų komisijos pirmininkas V. Juškus ir kiti.

Minėtu LDDP valdymo laikotarpiu veikė ir daugiau žmones nebaudžiamai apgaudinėjusių bei valstybės turtą grobsčiusių grupuočių. Daug žalos padarė G. Konopliovo grupės aferos, su tuometine valdžia siejamos “Luokės” sukeltas „Aurabanko“ žlugimas, dirbtiniai “Sekundės”, LAIB, kitų bankų bankrotai.

Būdama opozicijoje Tėvynės Sąjunga tuos klausimus kėlė – tiek dėl „Jūros“, tiek dėl „Literatų svetainės“ (tuo metu atsirado garsioji V. Landsbergio frazė „kas gali paneigti galimybę… „), tiek dėl kitų „prichvatizavimo“ atvejų, bet LDDP buvo nepramušama ir A. Brazausko lūpomis sakė, kad „vsio zakonno“;

Nei dabartiniai socialdemokratai, nei jų pirmtakė LDDP minėtų faktų iki šiol nėra įvertinę kaip klaidų (veikiausiai dėl sąmoningo bendrininkavimo). Nukentėjo žmonės, jie jaučia skriaudą, mato neteisybę, bet niekas neprisiima už tai atsakomybės, todėl nieko nuostabaus, kad dalis visuomenės neigiamai vertina politiką, politines partijas, net valstybę. Tokia socialdemokratų neatsakomybė labai palanki įvairiems populistams, kurie kraunasi sau politinį kapitalą, naudodamiesi žmonių jaučiama skriauda ir neteisingumu.

Tėvynės Sąjunga pareiškia, kad LDDP turi atsakyti už jos valdymo laikotarpiu vykdytus ekonominius nusikaltimus ir apgavystes ar net piktybišką ūkio žlugdymą bei žmonių skurdinimą, dėl kurių žmonės jaučia skriaudą iki šiol.

Turi būti ištirtos šiuos nusikaltimus dariusių asmenų sąsajos su politikais, o šie privalo atsakyti už to laikotarpio nusikalstamus veiksmus ar už nusikalstamą neveiklumą. Tik taip būtų grąžintas pasitikėjimas valstybe ir atkurtas teisingumas.

Andrius Kubilius
Tėvynės Sąjungos
Pirminkas

Views All Time
Views All Time
1590
Views Today
Views Today
1
0 0